Kainos Lietuvoje kyla greičiau nei atlyginimai? Gyventojus įspėja dėl vieno dalyko

Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

„Kaip ir visi stengiuosi pažiūrėti kainas, bet aš esu žmogus gurmanas, kokybė man labai įdomu. Nesistengiu rinktis tokio: piguma reiškiasi gerai, taip nėra man“, – minėjo gyventojas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Infliacijos kaltininkas – ne maistas, o kuro, šildymo kainos

„Prisidės ir šilumos kainų, ir elektros kainų augimas“: iš ekonomisto – neraminanti žinia

Latvijoje degalai pigs, o Lietuvoje mokėsime dar daugiau? „Atsilieps per maisto bei paslaugų kainas“

Lietuvos gyventojai kol kas labiau taupyti nepradėjo, pirkimo įpročių stengiasi nekeisti. Atmetus išbrangusių degalų pardavimus, palyginamosiomis kainomis visų mažmeninių prekių parduotuvių apyvartos sausio-rugpjūčio mėnesiais padidėjo beveik 8 procentais, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu.

„Galiu patvirtinti, kad pardavimai kyla. Mūsų pačių pardavimai lyginant su tokiu pačiu metu praeitais metais padidėjo daugiau nei 40 procentų. Visos ekosistemos daugiau nei 25 procentais, tikrai šią statistiką patvirtinam. <...> Brangstant degalams tikrai internetinė prekyba įgauna vis daugiau patrauklumo“, – sakė „Pigu.lt“ komunikacijos vadovas Nerijus Mikalajūnas.

„Reikia turėti omeny, kad vidutinio darbo užmokesčio augimas siekia 10 procentų, panašiai padidėjo ir minimalus atlyginimas, ir senatvės pensijos, prie tokio pajamų augimo ta infliacija nėra maloni, ji labai prislopina perkamosios galios augimą, bet nepakeičia gyventojų prioritetų, jos inertiškos elgsenos“, – aiškino „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Kainų augimas greitėja

Gyventojų noro pirkti kol kas nestabdo ir vis greičiau didėjančios kainos. Išankstiniais duomenimis, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą rugsėjį metinė infliacija viršijo 6 procentus, kai gegužės mėnesį buvo vienu procentiniu punktu mažesnė. Prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėja vis sparčiau.

„Matome energijos kaina vėl toliau kyla. Siekia naujas rekordines aukštumas. Tiek brangesnės dujos, brangesnis dyzelinas, kitas kuras. Tol kol nėra išspręsta problema vidurio rytuose, energijos kaina kelia toliau infliaciją“, – kalbėjo N. Mačiulis.

„Kilo stipriai degalų kainos ir atitinkamai tai darė įtaką. Taip pat vis didesnį vaidmenį rudens mėnesiais įgauna šildymo kainų dedamoji. Tai pasireikš ateinančiais mėnesiais, iki šiol infliacijai įtaką turėjo nuo metų pradžios įskaičiuoti poveikiai. Ir šildymo lengvatos atsisakymas, ir kiti mokestiniai pakeitimai. Taip pat paslaugų kainų didėjimas“, – pasakojo „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Infliaciją kelia ne tik rekordiškai išbrangę degalai, ar kiti energiniai ištekliai.

„Brangsta kai kurios maisto žaliavos sparčiau. Matome, pavyzdžiui, grūdai yra penktadaliu brangesni nei buvo metų pradžioje. Dar ne visai tai pasimatė parduotuvėse žiūrint į galutines maisto produktų kainas, bet tai pasimatys jau šių metų pabaigoje“, – sakė N. Mačiulis.

Ekonomistams šiuo metu labai sunku prognozuoti, kuria linkme toliau judės infliacija, bet jei Hormuzo sąsiauris toliau liks paralyžiuotas, karas Irane tęsis, prekių ir paslaugų kainos gali didėti dar sparčiau nei dabar.

Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.