Apie tai laidoje kalbėjo ekonomistas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
Kiek brangs šildymas?
Kalbant apie energetikos kainą žiemą, kaip jūs matote šį, ypač dujų kainų, iššūkį? Kaip mes susitvarkysime ir kiek tai dar gali pridaryti infliacinių problemų?
M. Dubnikovas: Kas liečia naftą, pradėkime nuo paprastesnių dalykų, kurie nėra tokie paprasti. Tai yra naftos ir kuro kainos, kurias turbūt dažniau pastebime – sąskaitas už kurą degalinėse mokame dažniau negu už elektrą ar dujas. Šios kainos yra daugiau mažiau stabilios. Aišku, aukštesniame lygyje, bet stabilesnės.
Kas liečia dujas ir šildymą, čia tikrai galime kalbėti apie tai, kad galime atsiversti praėjusių metų šildymo sąskaitas ir prie jų, ko gero, pridėti kokius 30 proc. Priežastys yra dvi. Viena jų, be abejo, yra dujų kaina.
Ji kopia į viršų ir mes matome tikrai aukštus lygius Olandijos biržoje. Praėjusią savaitę prekyba baigėsi ties 66 eurais už megavatvalandę. Ką tai sako? Tai yra aukščiausia kaina nuo 2023 metų, per pastaruosius trejus metus.
Iš kitos pusės, Europos saugyklos po truputį pildosi – daugiau kaip 60 proc. jų jau užpildytos. Šioje vietoje dar trūksta, bet jau yra tam tikras pasiruošimas žiemai. kalbant apie Lietuvą, dujos yra vienas dalykas tiems, kurie jomis šildosi.
Kitas dalykas – labai koreliuoja biokuro kaina, kuri irgi reikšmingai padidėjusi. Būtent iš čia greičiausiai ir bus tas 30–35 proc. šildymo kainos pabrangimas. Verslui dujos yra svarbiau, nes tai yra energija, kurią jis naudoja. Gyventojams, namų ūkiams, ypač butuose gyvenantiems žmonėms, vis dėlto svarbesnis biokuras, kuriuo kūrenami didieji miestai. Tai – apie 30 proc. brangiau.
Už skolinimąsi mokame vis brangiau?
Jūs atkreipėte dėmesį į tai, kad, nepaisant to, jog Lietuvoje yra gana sveika ekonomika, prasiskolinusi gana nedaug, palyginus su kai kuriomis, ypač pietinėmis, Europos valstybėmis, už skolinimąsi mokame vis brangiau. Kiek pamenu, sakėte, kad jau arti 4 proc. Dabar mums gali tekti skolintis už tokią kainą?
M. Dubnikovas: Simboliškai praėjusią savaitę iš tikrųjų buvo peržengti 4 proc. už 10 metų Lietuvos skolą. Kitaip sakant, skolinantis dešimčiai metų gali tekti mokėti apie 4 ir daugiau procentų. Tai nėra kažkoks labai baisus skaičius – tie 4 proc.
Jeigu pažiūrėtume į istoriją, tik po Rusijos invazijos į Ukrainą, tai yra 2022 metų rudenį, prieš praktiškai ketverius metus, mes mokėjome didesnes palūkanas. Tada buvo kilusios baimės apskritai dėl viso regiono.
Kas čia bus, kaip viskas baigsis – niekas nesuprato. Prisiminkime, tada buvo ir geopolitinės įtampos, ir energetiniai šokai, buvo klausimas, kaip visa tai išgyvens Rytų ir Centrinės Europos flangas.
Kodėl pabrango pinigai?
Kodėl dabar tokiu gana ramiu laiku, bent jau ekonomine prasme, kai nėra tokių bangų, kaip buvo, pinigai taip pabrango?
M. Dubnikovas: Kas liečia Lietuvą, čia kažkokių tragedijų nėra. Tiesiog bendras skolos kainos lygis didėja, o pats didžiausias variklis čia yra Jungtinės Amerikos Valstijos. Jungtinės Amerikos Valstijos toliau didina savo skolą.
Ji, aišku, didėja nuolat jau eilę dešimtmečių. Tai nėra kažkas naujo, bet reikia pabrėžti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra pasiskolinusios apie 123 proc. savo ekonomikos, bendrojo vidaus produkto. Mūsų skola, kad būtų galima įsivaizduoti, yra kiek daugiau negu 40 proc.
Šioje vietoje Jungtinės Amerikos Valstijos susiduria su problema, kad jų skola brangsta. Tai yra pinigų turėtojai vis daugiau reikalauja už tai, kad jiems skolintų. Kitas dalykas – kyla įtampos tarp pagrindinių partnerių.
Japonai, kurie yra vieni svarbiausių Jungtinių Amerikos Valstijų skolos turėtojų, susiduria su pingančia savo valiuta. Jungtinės Amerikos Valstijos padarė tokį labai nedažną veiksmą – kišosi į jų valiutos kursą, bandė sustiprinti jeną, kad japonai galėtų toliau skolinti Jungtinėms Amerikos Valstijoms, nepardavinėtų JAV skolos vertybinių popierių.
Bent jau finansų rinkose buvo kilusios tam tikros bangos, kad tai gali būti vienas naujų įtampos šaltinių – Jungtinėms Amerikos Valstijoms kainuoja vis brangiau. Tas „brangiau“ reiškia, kad joms galiausiai skola kasmet kainuos daugiau negu, pavyzdžiui, rekordiniai jų gynybos biudžetai.
Kad suprastume – netgi stipriausia pasaulio ekonomika turi tam tikrų problemų. Šiandien, jeigu Lietuva, priminsiu, skolinasi už maždaug 4 proc., tai Jungtinės Amerikos Valstijos dešimčiai metų skolinasi už beveik 5 proc. Vokiečiai, kurie yra arčiau mūsų, šiandien už 10 metų skolą moka apie 3,3 proc. Tai nėra kažkokia baisi įtampa.
Ateina ruduo. Ar matote kokių nors signalų, rodančių niūresnį ekonomikos ciklą?
M. Dubnikovas: Nepasakyčiau. Yra tų įtampų, nuo kurių mes ir pradėjome. Tai yra tos pačios skolos. Vadinasi, biudžetai neišleis tiek pinigų, kiek galėjo. Vadinasi, mažiau pinigų kišenėse ir panašiai.
Ar ateina ruduo? Čia grįžčiau žiūrėti į Europą, nes jeigu žiūrėtume iš investuotojo pusės, o investuotojai paprastai žiūri į priekį, ne atgal, makroekonomistai žiūri atgal. Jie per veidrodėlį žiūri į praeities vaizdą ir bando nuspėti ateitį.
Investuotojai iš tiesų atsigręžia į Europą ir pagrindinis variklis, kuris gali Europą pajudinti po ilgos pertraukos, yra tie patys gynybos biudžetai. Gynyba, kaip sakau, visą laiką susijusi su trimis dalimis, kurios biudžetuose yra ganėtinai lygios.
Tai yra geležis, ginklai, tada personalas – žmonės, kurie dienos pabaigoje eina į parduotuvę, kirptis plaukų ir panašiai. Trečia dalis yra infrastruktūra – gelžbetonis, plytos ir panašūs dalykai.
Tos dvi dalys, personalas ir gelžbetonis, tikrai gaus pinigų visoje Europoje. Tai gali būti netgi tam tikras paskatinimas. Netgi tą pačią Vokietiją gali išjudinti. Ilgus metus praktiškai nefinansavusi savo gynybos, dabar ji pradeda finansuoti, ir tai bus milijardinės nukreiptos lėšos.
Tai ar artėja ruduo? Įtampų yra. Bet sakyčiau, ar tai ruduo – sunku pasakyti. Tie sezonai labai nuoseklūs, švelnūs. Didelio pakilimo taip pat nėra, didelio rudens nėra. Sakyčiau, tokia lietuviška vasara – norisi, kad būtų geriau, bet nėra taip ir blogai. Netgi rugpjūčio pabaigoje.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
