Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Vilniaus universiteto docentas Andrius Jaržemskis.
Ar Europa atsilieka DI lenktynėse?
Europos centrinio banko atstovė pabrėžė, kad šiose lenktynėse Europa tarsi atsilieka nuo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos. Ar iš tiesų tas atotrūkis yra didelis? Kaip jūs vertinate?
I. Genytė-Pikčienė: Jungtinės Amerikos Valstijos vienareikšmiškai yra dirbtinio intelekto technologijų avangarde. Investicijos, didžiosios kompanijos, kurios šią technologinę revoliuciją ne tik pradėjo, bet ir dideliu tempu vysto, yra Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Kinija, aišku, reaguoja tikrai operatyviai ir meta iššūkį, bet ir Kinijoje yra labai daug susijusių iššūkių. Yra ir kitų šalių. Taivanas – labai aktyvi ir svarbi visos šios pridėtinės vertės grandinės dalis, kaip lustų tiekėjas.
Tai natūralu, kad yra ir „butelio kaklelio“ poveikių, tam tikrų trikdžių. Matome, kokias apkrovas turi elektros energetikos sistemos. Toje iššūkių virtinėje kol kas Europa iš tiesų yra labiau stebėtoja.
Netgi kartojasi toks pajuokavimas, kad paprastai Jungtinės Amerikos Valstijos inovuoja, Kinija gamina, šiuo atveju galbūt ne visai pilna prasme tai įgyvendina, o Europa reguliuoja. Europa iš tiesų pradeda galvoti, kaip čia tvarkytis su šia naująja technologija teisiškai, kiek jai daug erdvės duoti, kaip išvengti tam tikrų rizikų.
Tai yra būtina, iš principo tai be galo svarbu, bet labai natūralu ir objektyvu, kad toks perteklinis reguliacinis požiūris, rizikos vengimas yra priešingai inovacijoms veikianti jėga. Matyt, tai ir norėjo pastebėti Europos centrinio banko vadovė, nes Europai tai nėra vien tik šioje plotmėje kylanti grėsmė.
Kad ir kokį sektorių nagrinėtume, matome, kad inovacijos yra labai lėtos. Paprastai jos negimsta iš vertikalės, iš viršaus žemyn. Jos gimsta iš apačios, kai įmonės ieško efektyvesnių, inovatyvesnių sprendimų, o ne tada, kai ekonominės politikos formuotojai sudiktuoja, kad dabar reikia inovuoti ir po to inovacijos vyksta. Taip nėra.
Iš tiesų, matyt, norima keisti šią situaciją. Ta pati Europos centrinio banko vadovė, viešėdama, berods, prieš pusantrų metų Lietuvoje, netgi pagyrė mūsų šalį, kad esame dar tokia nesurambėjusi, nesustabarėjusi Europos Sąjungos narė, vis dar lanksti ir savo ekosistema skatinanti inovatyvius ekonomikos dalyvius.
Iš tiesų mūsų pavyzdys buvo pasveikintas kaip pavyzdys visai Europai, ypač toms brandžiosioms Europos Sąjungos valstybėms, kurios, viena vertus, ilgą laiką buvo mūsų regiono „flagmanėmis“, bet dabar susiduria su rimtais struktūriniais barjerais ir būtent inovacinio parako trūkumu.
Vokietija, pavyzdžiui, išgyvena rimtą konkurencingumo išbandymą ir jau kurį laiką neatranda naujų konkurencinių pajėgumų savo gamybai auginti. Pramonės produkcija nuo 2018 metų, berods, savo realia apimtimi traukiasi. Tai yra rimtas išbandymas, nes kyla abejonių, kiek tvarus bus mūsų regiono ekonomikos augimas ir ar galės užmaitinti tuos gerovės regiono pažadus, kuriuos mes puoselėjame.
Koks scenarijus laukia Europos?
Kalbant apie dirbtinio intelekto lenktynes, koks scenarijus, jūsų vertinimu, įmanomas, jeigu tos lenktynės bus pralaimėtos? Kaip tai paveiktų kiekvieną Europos gyventoją, įskaitant ir Lietuvos gyventojus?
A. Jaržemskis: Jūs sakote „bus pralaimėtos“, o aš jau drįsiu pasakyti – jos jau yra pralaimėtos. JAV yra taip toli priekyje, kad, jeigu kalbėtume lenktynių terminais, Europa atsilieka jau daug ratų. Ar pavys, turbūt jau nebėra aktualus klausimas. Pavyti JAV turbūt nepavyks.
Dabar klausimas, kiek Europa sugebės įsisavinti būtent tas naujas technologijas, dirbtinį intelektą ir jo teikiamas naudas. Jeigu Europos pramonė bandys tai įsisavinti ir pritaikyti, reikia suprasti, kad dirbtinis intelektas iš esmės keičia visą požiūrį į verslą.
Jeigu anksčiau, pramonės revoliucijos metu, atsirado mašinos ir jau nebereikėjo daug fizinių darbuotojų, kurie dirbtų gamyklose, laukuose, nes tai padarė mašinos, tai dabar ateiname į laikotarpį, kai nebereikia darbuotojų ofisuose, kurie dirba su savo žiniomis, nes juos keičia dirbtinis intelektas.
Šiuo atveju būtent prisitaikymas ir dirbtinio intelekto technologijų sprendimų įdiegimas į visas industrijas yra tai, kas Europai dar duoda šansą išlikti ekonomika, kuri pasaulyje dar kažką reiškia ir dar su kažkuo konkuruoja.
Apie Kiniją labai taikliai pasakyta, kad ji po JAV yra besivejanti. Dar patikslinsiu – kartais jie netgi kopijuoja tai, ką JAV padaro pirmieji, padaro kopijas, gal net pigesnes ir priimtinesnes. Europos Sąjunga su savo reguliacijomis tikrai nėra tai, ko reikėtų, norint ateityje turėti konkurencingą Europą.
Mes kas mėnesį išgirstame vis kažkokią naują reguliaciją. Taip, reguliacijos reikalingos – informacijos apsauga, gyventojų apsauga ir visos kitos su tvaria plėtra susijusios reguliacijos. Bet konkurencingumas yra ne apie tai. Konkurencingumas yra apie proveržį, apie proveržį iš apačios.
Ne ministras pasakė „dabar inovuosime“, kaip prieš tai kolegė minėjo, o pati pramonė, pati industrija ieškojo, kaip čia atpiginti, efektyvinti, ir rado. JAV tai puikiai demonstruoja, kinai vejasi, o Europos ten nėra.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
