Lukas Dulskas

Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas LRT radijui pranešė, kad antradienio naktį NATO oro policijos misijos naikintuvai sunaikino Lietuvos sieną kirtusį droną Kauno apskrityje, o keliose Lietuvos savivaldybėse skelbtas pranešimas apie galimą oro pavojų atšauktas.

Ugniagesiai sako, kad artėjantis šildymo laikotarpis gelbėtojams yra vienas sudėtingesnių. O taip nutinka ir dėl to, kad ne visi individualių namų gyventojai žino, kaip tinkamai pasiruošti šildymo sezonui.  Pasak ugniagesių, prieš pradedant kūrenti, būtina išvalyti kaminą, patikrinti krosnies būklę ir įsitikinti, kad šildymo įranga yra tvarkinga. Be to, būtina įsidėmėti, kad ne viską galima kūrenti.

Per šalčius dingusi elektra gali sustabdyti ne tik šilumos siurblį – jos reikia ir namuose įrengtiems šiuolaikiškiems katilams. Ir nors elektrinis generatorius gali atrodyti kaip paprastas atsarginis planas elektros tiekimui atkurti, specialistai įspėja – tokį įrenginį reikia naudoti ne bet kaip.  Specialistai paaiškino, kaip saugiai pasiruošti šildymo sezonui, kada elektrinis generatorius iš tiesų gali padėti ir kokios taupymo klaidos galiausiai kainuoja dar brangiau.

Laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ psichologė-psichoterapeutė Eglė Neverauskienė nagrinėjo, kaip užsimezga skirtingi priklausomybių modeliai ir kokią įtaką šiam procesui daro vaikystės išgyvenimai, supanti aplinka bei ankstyvuoju laikotarpiu susiformavę įsitikinimai apie save. Už kiekvienos priklausomybės slypi unikali – dažniausiai nematoma ir nutylima, tačiau itin reikšminga – istorija.

Žinia apie į Lietuvą žengti ketinantį naują prekybos tinklą „Marytė retail“ iškart iškėlė klausimą – ar pirkėjai pagaliau sulauks mažesnių kainų? Tačiau ekspertai sako, kad vien naujas pavadinimas ant parduotuvės durų rinkos nesupurtys, nes tikrosios problemos slypi kur kas giliau. Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto partnerystės profesorė, ekonomistė Eglė Stonkutė ir „Pricer.

Brangstant degalams, trąšoms ir kitoms žaliavoms, dalis rinkos dalyvių prognozuoja naują kainų šuolį. Negana to, egzistuoja ir dar viena bloga žinia vairuotojams. Kiek pagrįstos kalbos apie artėjantį maisto kainų šuolį? Kokį poveikį kainoms gali turėti geopolitiniai konfliktai, naftos kainos? Ir ar yra rizika, kad pabrangusios prekės vėliau taip lengvai neatpigs? Gerbiama Egle, jau šiek tiek užsiminėte apie kitą aspektą – geopolitinę situaciją Artimuosiuose Rytuose.

Į dirbtinį intelektą (DI) šiuo metu investuojami milžiniški pinigai, tačiau kol kas neaišku, kada ir ar jie atsipirks. Didžiųjų JAV technologijų bendrovių akcijos brangsta greičiau, nei auga jų pajamos. Todėl kyla klausimas – ar rinkoje nesipučia burbulas, kurio sprogimas galėtų sukelti naują finansų krizę? Europa atsidūrė dar sudėtingesnėje padėtyje, ji ne tik gali pajusti galimo akcijų nuosmukio pasekmes, bet ir jau smarkiai atsilieka DI lenktynėse.

Po audros dešimtys tūkstančių gyventojų liko be elektros, o kai kuriems jos teko laukti net kelias paras. Tuo pat metu elektros mums reikės vis daugiau – namai šildomi šilumos siurbliais, daugėja elektromobilių, saulės elektrinių ir kaupiklių.

Europa vis labiau atsilieka nuo JAV ir Kinijos dirbtinio intelekto lenktynėse. Ekspertai perspėja, kad tai gali tapti rimtu smūgiu regiono konkurencingumui ir ekonomikos augimui. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Vilniaus universiteto docentas Andrius Jaržemskis.

Netyla kalbos apie galimą akcizo mažinimą degalams, ypač dyzelinui. Kaip vienas iš pavyzdžių dažnai minima kaimyninė Lenkija, tačiau ekonomistai įspėja – toks sprendimas kainas galėtų sumažinti tik nežymiai, o valstybei kainuotų nemažai. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Vilniaus universiteto docentas Andrius Jaržemskis.

Geopolitinė įtampa ir spartūs pokyčiai technologijų sektoriuje verslui kelia vis daugiau iššūkių. Užimtumo tarnybos pranešimai rodo, kad dalis įmonių jau mažina darbuotojų skaičių. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Vilniaus universiteto docentas Andrius Jaržemskis.

121 valanda – tiek laiko per metus Vilniaus vairuotojas gali praleisti vien spūstyse sostinėje. Tai yra daugiau kaip 15 darbo dienų arba kiek daugiau kaip 5 paros per metus. O pagal paviešintą statistiką esą lenkiame net ir Varšuvą ar Miuncheną.

Perkant naudotą automobilį, norisi tikėti, kad pardavėjas apie jo būklę pasakė viską. Tačiau taip būna ne visada – tikrieji automobilio defektai gali paaiškėti tik po pirkimo.

Sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas keičia informacinę erdvę – kartu su naujomis galimybėmis atsiranda ir naujų iššūkių. Vienas jų – vis sunkiau atpažįstamos netikros paskyros, kurios gali būti naudojamos ne tik melagingai informacijai skleisti, bet ir formuoti visuomenės nuomonę. Analizės centro „Debunk.org“ vyriausioji analitikė Laima Venclauskienė teigė, kad socialiniuose tinkluose veikiantys botai tapo gerokai pažangesni.

Laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ kibernetinio saugumo ekspertas Lukas Apynis, įvertino internetinės higienos svarbą ir tvirtino, kad viena didžiausių problemų išlieka ne naujų technologijų atsiradimo galimybės, dirbtinio intelekto plėtra, bet žmonių patiklumas.  Europos Sąjungoje sparčiai judant link visapusiško skaitmenizavimo – pavyzdžiui, asmens dokumentų ar vairuotojo pažymėjimų perkėlimo į elektroninę erdvę – šalia patogumo kyla ir rimtų saugumo iššūkių.

Pigesnė kaina dažnai atrodo viliojanti, tačiau, perkant vadinamąjį „automobilį skenduolį“, kyla rizika susidurti su nemaloniomis staigmenomis. Tiesa, net ir tokios transporto priemonės po remonto sėkmingai eksploatuojamos. Tačiau specialistai įspėja, kad elektronikos ir variklio gedimai gali paaiškėti ne iš karto.

Mažas gimstamumas, senstanti visuomenė ir mažėjantis reprodukcinio amžiaus gyventojų skaičius – iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria ne tik Lietuva, bet ir didžioji dalis Europos valstybių. Savo ruožtu politikai žeria siūlymus ir kalba apie didesnes išmokas, geresnį būsto prieinamumą bei idėją atgaivinti šokius. Apie demografinę situaciją Lietuvoje bei kitose valstybėse naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo demografas Vytenis Juozas Deimantas.

Geopolitinė įtampa ir augančios verslo sąnaudos verčia įmones ieškoti būdų, kaip išlikti konkurencingoms. Vieni verslai investuoja į technologijas, kiti optimizuoja savo veiklą, tačiau spcialistai vis dažniau kalba ir apie darbuotojų trūkumą, pavyzdžiui, žemės ūkyje. Ūkininkai sako, kad kvalifikuotų specialistų regionuose trūksta, o sezono metu be jų nuimti derlių tampa itin sudėtinga.

Vaiko priežiūros išmokų sistema turi keistis, tam kitąmet reikės iki 100 mln. eurų, sako premjeras. Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ruošia kelis scenarijus, kaip nuo 2027 metų gali keistis paskatos didinti gimstamumą. „Reikės keisti mūsų vaiko priežiūros išmokų sistemą. Tai pareikalaus turbūt iki 100 mln.

Vyriausybė peržiūri daugiametį kuro akcizų didinimo planą, kurio nekeičiant degalai nuo kitų metų brangtų 8 centais už litrą, sako premjeras Mindaugas Sinkevičius. Anot jo, nagrinėjama, ar tarifai negalėtų būti didinami nuosaikiau arba jų kėlimas nukeltas vėlesniam laikui, tačiau tai turi būti daroma atsakingai atsižvelgiant į valstybės finansus. „Be to, kad stebėtų situaciją degalų rinkoje, ministrui (finansų ministrui Taurimui Valiui – BNS) pavesta galvoti ir apie kitus metus.

Degalų kainoms Lietuvoje laikantis apie 2 eurų už litrą ribos, Vyriausybė kol kas neskuba aktyvuoti pagalbos priemonių, tačiau pripažįsta, kad vienas svarstomų scenarijų – laikinas akcizo mažinimas. O 2,2–3 eurų kaina už litrą degalų riba, pasak ministro, galėtų būti pirmieji signalai, rodantys, kad jau yra laikas įsikišti valdžiai į mokestinę sistemą.

Vidutinei dyzelino kainai Lietuvoje siekiant 2 eurus už litrą, finansų ministras Taurimas Valys sako, kad situacija kuro rinkose dar nėra tokia dramatiška, kad reikėtų skubiai imtis priemonių dėl degalų kainų. Jis kartoja, jog jų poreikis atsirastų, jei kelias dienas iš eilės naftos kaina laikytųsi aukštesniame nei 100 JAV dolerių už barelį lygyje. Antradienį „Brent“ naftos kaina rinkoje siekė 79,36 JAV dolerio už barelį. „Jokios kritinės ribos dabar tikrai nesame pasiekę.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė Agnė Bagočiutė sako, kad, siekiant suvaldyti aukštas degalų kainas, šalyje pirmiausia reikėtų galvoti apie ilgalaikius, o ne laikinus sprendimus.  „Manau, kad visų pirma valstybei reikėtų galvoti apie ilgalaikius sprendimus. (...) Tikrai ne dviejų mėnesių. Ir tą parodė ir dabar, praėjęs pusmetis, ir kaip elgiasi ir kitos šalys.

Degalų kainoms priartėjus prie psichologiškai svarbios 2 eurų už litrą ribos, Lietuvoje atsinaujino diskusijos dėl akcizų mažinimo. Vieni ekonomistai sako, kad valstybė neturėtų pildyti biudžeto gyventojų sąskaita ir bent laikinai sumažinti mokesčius degalams, kiti perspėja, kad tokia priemonė neišspręstų pagrindinės problemos – pasaulinių naftos rinkų svyravimų ir struktūrinio dyzelino trūkumo Europoje.

Artėjant rudeniui ir tvyrant geopolitiniam neapibrėžtumui, netrūksta perspėjimų, kad dėl dėl brangstančių energijos išteklių ir augančių logistikos kaštų gyventojams gali tekti dar labiau susiveržti diržus. Netyla perspėjimai ir apie galimus etatų mažinimus. Vis tik Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus sako, kad Lietuvai greičiau gresia ne ekonomikos sąstingis ar masiniai atleidimai, o nauja kaštų nulemtos infliacijos banga.

Degalų kainoms Lietuvoje pasiekus naujas aukštumas, o konfliktui Artimuosiuose Rytuose vėl keliant įtampą pasaulio rinkose, gyventojams kyla vis daugiau klausimų, ko tikėtis artimiausiais mėnesiais. Savo ruožtu ekonomistai atkreipia dėmesį, kad degalų kainas lemia ne vien žaliavinės naftos kaina – įtakos turi ir didmenininkų taikoma „rizikos premija“ , logistika bei vadinamasis „raketos ir plunksnos“ efektas, kai kainos kyla gerokai sparčiau nei krinta.

Lietuvos verslas jau ne vienerius metus diskutuoja apie darbuotojų trūkumą. Žemės ūkio sektorius – ne išimtis. Ūkininkai nerimauja, kad kvalifikuotų specialistų, ypač sezoninių darbuotojų, rasti tampa vis sunkiau, todėl dalis ūkių vis dažniau svarsto samdyti darbuotojus iš užsienio. Kaimams tuštėjant, mažėjant darbingo amžiaus gyventojų ir jaunimui vis rečiau renkantis darbą ūkiuose, ūkininkams tampa vis sunkiau rasti kvalifikuotų specialistų.

Demografai vis garsiau įspėja apie ilgalaikes mažėjančio gimstamumo Lietuvoje pasekmes. Tiesa, ekspertai pabrėžia, kad mažėjantis gimstamumas nėra vien Lietuvos problema – su ja susiduria kone visa Europa, kitos valstybės.

Pavojingos lenktynės miestų gatvėse, chuliganiškas vairavimas ir socialiniuose tinkluose plintantys vaizdo įrašai. Nors gyventojai vis aktyviau fiksuoja tokius pažeidimus ir perduoda įrodymus policijai, dalis jų vis dar dvejoja – baiminamasi, kad pažeidėjai sužinos, kas pateikė pranešimą.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis partijos suvažiavime šeštadienį išreiškė padėką korupcija įtariamam buvusiam Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vedliui Sauliui Skverneliui. „Norisi padėkoti ir Sauliui Skverneliui. Jis yra viena iš priežasčių, dėl ko mes esame kartu ir jo lyderystė tikrai buvo įspūdinga tiek mūsų partijoje, tiek bendrai mūsų visuomenėje“, – suvažiavime šeštadienį sakė ministras.

Politikai kaip susitarę kalba apie prastėjančią demografiją Lietuvoje ir žeria siūlymus, ką daryti. Ar minimos didesnės išmokos, geresnis būsto prieinamumas ir idėja atgaivinti šokius privers jaunas poras gimdyti?  Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Lietuvos pramonininkų asociacijos ekonomiste-analitike Egle Stonkute ir Lietuvos Socialinių mokslų centro sociologijos instituto jaunesniuoju mokslo darbuotoju Vyteniu Juozu Deimantu.

Karas Artimuosiuose Rytuose gali atrodyti tolimas, ypač geografinės padėties atžvilgiu. Tačiau tokių geopolitinių neramumų pasekmes jaučia ne tik verslo atstovai, bet ir gyventojai. O ūkininkai jau baiminasi, kad per patį darbų įkarštį gali pritrūkti dyzelino. Kitaip tariant, brangstanti nafta reiškia ne tik didesnes degalų kainas, bet ir išaugusius gamybos kaštus.

Dešimtyje savivaldybių naujus fizinius skyrius komerciniai bankai numato atidaryti iki kitų metų pirmojo ketvirčio, teigia Lietuvos banko (LB) Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas. „Planas yra, kad iki šių metų pabaigos jau būtų atidaromi skyriai, o galutinai šis projektas turėtų būti pabaigas iki kitų metų pirmo ketvirčio“, – po susitikimo su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) žurnalistams teigė V. Cibas.

Pastaruoju metu visuomenėje vis dažniau diskutuojama, kaip mažinti skaudžių eismo nelaimių skaičių. Dalis ekspertų siūlo griežtinti baudas arba taikyti dar griežtesnes sankcijas Kelių eismo taisyklių pažeidėjams, kiti pabrėžia, kad vien bausmės problemos neišspręs. Anot kai kurių specialistų, siekiant didesnio saugumo keliuose, būtina daugiau dėmesio skirti vairuotojų švietimui, automobilių techninei būklei ir kelių infrastruktūros gerinimui.

Antradienį žurnalistams pradėjus uždavinėti klausimus korupciją įtariamam Seimo nariui Sauliui Skverneliui, staiga suveikė politiko apykojė – prietaisas pradėjo pypsėti. Pasak politiko, toks atvejis jau ne pirmas, dėl to jam esą teko nutraukti ir balsavimą. „Aš negaliu vykdyti Seimo nario pareigų, nes manęs reikalauja išeiti į lauką. Aš jums rodau, kad man yra siunčiamas signalas, aš negaliu vykdyti Seimo nario pareigų, nes šitas prietaisas reikalauja manęs išeiti į lauką.

Vilniuje tragiškai pasibaigusi BMW avarija iškėlė seną, tačiau vis dar neatsakytą klausimą: ar dabartinės bausmės už greičio viršijimą, chuliganišką vairavimą ar vairavimą apsvaigus yra pakankamai griežtos?  Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja advokatas Karolis Rugys ir Lietuvos automobilininkų sąjungos (LAS) viceprezidentas Tomas Būdvytis.

Europos valstybės ieško būdų, kaip padidinti būsto įperkamumą ir prieinamumą, tačiau čia pat brėžiami griežti reikalavimai statytojams. Jau greitai visi nauji pastatai privalės būti visiškai netaršūs.

Kyšininkavimu Augalininkystės tarnybos byloje įtariamam Seimo nariui Sauliui Skverneliui paskirta kardomoji priemonė – jis įpareigotas dėvėti apykoję. Tai BNS penktadienį patvirtino Generalinės prokuratūros atstovė vedėja Elena Martinonienė. „Nedetalizuojam. Tik patvirtinam. Turiu įgaliojimą pasakyti tik tai, ką pasakiau“, – teigė ji. Įtariamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis teismo nustatytos dienotvarkės.

Jungtinių Valstijų kariuomenė per naujausius smūgius Irane atakavo daugiau nei 80 taikinių, antradienį pranešė JAV centrinė vadovybė (CENTCOM). Šie veiksmai buvo atsakas į Teherano atakas prieš tris laivus Hormuzo sąsiauryje.

Seimas vėl atsisakė sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl iš Registrų centro (RC) pavogtų dalies gyventojų duomenų istorijos. Gegužės pabaigoje tuomet trijų opozicinių frakcijų – konservatorių, demokratų ir liberalų – pristatytai iniciatyvai antradienį svarstymo metu pritarė 50 Seimo narių, 41 parlamentaras buvo prieš, o 17 susilaikė. Kartą komisijos sudarymas jau buvo nesulaukęs reikalingo Seimo narių palaikymo, tuomet iniciatyva buvo grąžinta tobulinti.

Internetiniai sukčiai tamp vis išradingesni – šiandien jie ne tik siunčia apgaulingus laiškus ar trumpąsias žinutes į gyventojų telefonus, bet ir pasitelkia socialinių tinklų platformas, naudoja nutekintus duomenis, dirbtinį intelektą savo piktavališkų tikslų įgyvendinimui. Laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ analizės centro „Debunk.org“ vyriausioji analitikė Laima Venclauskienė atkreipė dėmesį, kad nėra nė vienos žmonių grupės, kuri dažniausiai tampa sukčių aukomis.

Dirbtinio intelekto panaudojimas kasdienėje veikloje tampa vis pastebimesnis. Vis tik šia priemone, kuri leidžia automatizuoti procesus, greitai aptikti grėsmes ar efektyviau analizuoti duomenis, naudojasi ir nusikalstamo pasaulio atstovai.  Pasak specialistų, sukčiavimo schemos tampa įtikinamesnės, o atakos – labiau individualizuotos. Be to, dirbtinis intelektas taip pat leidžia sukčiams veikti greičiau ir pigiau.

Europoje verda kalbos apie skaitmenizacijos procesą. Esą turėtų atsirasti ne tik skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas, bet ir kita svarbi asmeninė informacija būtų perkeliama į internetinę erdvę.

Šiuolaikiniame pasaulyje priklausomybių formos nuolatos keičiasi, atsiranda vis naujų. Pavyzdžiui, su priklausomybe nuo soc. tinklų susiduria vis daugiau jaunų žmonių, o taip pat ir suaugusių asmenų.  Skirtingose valstybėse, įskaitant ir Lietuvą, pradėta vis garsiau kalbėti apie galimybę riboti prieigą prie soc. tinklų ankstyvame amžiuje.

Skirtingų geopolitinių įvykių kontekste žiniasklaidos priemonių vaidmuo tampa kaip niekad svarbus, siekiant pateikti objektyvią, nešališką ir faktais patikrintą informaciją. Vis tik priešiškai nusiteikę asmenys bando sumenkinti žiniasklaidos ar valstybinių institucijų darbą, platina dezinformaciją ir gali paveikti net kritiškai mąstančius asmenis.

Gyventojų duomenų nutekėjimas iš Registrų centro dar kartą priminė, kokią didelę vertę asmeninė informacija. Ir nors pavogti duomenys nebūtinai bus panaudojami iš karto, kibernetinio saugumo specialistai įspėja – sukčiai jūsų duomenis gali panaudoti įtikinamesnėms sukčiavimo schemoms ateityje. Kibernetinio saugumo ekspertas Lukas Apynis laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ pasakojo, kad šiuolaikiniai sukčiai nuolat tobulina savo metodus.

Geopolitinė įtampa, augantis soc. tinklų vaidmuo ir sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas. Informacinę erdvę tai keičia greičiau nei bet kada anksčiau, tačiau kyla ir papildomų iššūkių.

Socialiniai tinklai ir dirbtinis intelektas neabejotinai pakeitė informacijos vartojimo įpročius. Ir nors atsakymus šiandien gauname akimirksniu, vis dažniau kyla klausimas – ar gebame pateiktą informaciją vėliau įvertinti kritiškai? Specialistai vis garsiau įspėja, kad didžiausia grėsmė slypi ne pačiose technologijose, o silpnėjančiame gebėjime analizuoti, kelti klausimus ir atskirti faktus nuo manipuliacijos.

Kiekviena priklausomybė turi savo istoriją – dažnai nematomą, nutylėtą, bet labai svarbią. O neretai už to slypi jausmai, skirtingos patirtys ir neišspręsti vidiniai konfliktai. Laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ psichologė-psichoterapeutė Eglė Neverauskienė aptarė, kaip gali susiformuoti skirtingos priklausomybė, kokį vaidmenį šiame procese atlieka vaikystės patirtys, aplinka bei ankstyvieji įsitikinimai apie save.