Jie taip pat atkreipia dėmesį ir į pagrindines klaidas, kurias daro gyventojai naudodami šilumos siurblius.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas Juozas Bielskus.
Dar praėjusią žiemą diskutavome apie tuos, liaudiškai tariant, „nusprogusius“ šilumos siurblius. Minėjote priežastis, bet vis tik norisi paklausti, ar po to laikotarpio rinkoje teko pastebėti kokių nors kardinalių pokyčių? Ar buvo priimta sprendimų, kaip šilumos siurbliai turi būti įrengiami, kad tų „nusprogimų“ būtų mažiau? O gal tai yra dalia, su kuria teks susitaikyti kiekvienam šilumos siurblio naudotojui?
J. Bielskus. Iš tiesų sunku atsakyti, ar kažkas pasikeitė, bet viešojoje erdvėje tikrai buvo komentarų, kaip gal reikėtų elgtis. Ar visuomenė tai įsisavino, ar kažkas pasikeitė? Čia reikėtų atskiros apklausos. Jos neturiu, todėl nežinau.
Bet šilumos siurblys nėra blogas įrenginys, jeigu tik jis teisingai suderintas su sistema ir elektros įvado galios pakanka. Jeigu viskas tinkamai parengta su ekspertais, o ne su kaimynu, nebent kaimynas yra ekspertas, tada tikriausiai didelių problemų nebus.
Net ir šiuolaikiniam kietojo kuro katilui bei visai sistemai reikalinga elektra. Bet kokiu atveju beveik visi pastatai šiandien yra priklausomi nuo elektros energijos. Jeigu elektros nebus, problemų kils ir su kietojo kuro katilu, kuriame elektros reikia siurbliams varyti.
Užkūrus katilą ir dingus elektrai, jis neužgęsta, pradeda virti vanduo, gali įvykti avarija. Esmė ta, kad šiai dienai, galima sakyti, visi pastatai yra priklausomi nuo elektros.
Todėl šilumos siurblių baimintis nereikia. Tik reikia numatyti, kas bus, jeigu elektra dingtų ilgesniam laikui, ypač žiemą, kai lauke labai šalta.
Kalbant apie tuos pačius „nusprogimus“, pirmuoju atveju pats šilumos siurblio gamintojas nurodo, kada šilumos siurblį reikia išjungti – esant minus 20 ar minus 25 laipsniams ir žemesnei temperatūrai.
Antras niuansas, kai jis parinktas per mažos galios. Tuomet žiemą gyventojai mato, kad jis jau nepakelia aukštos temperatūros, nors reikėtų. Dažniausiai tai jau yra parinkimo problemos. Jas išsprendus, šilumos siurbliais tikrai galima patikimai naudotis.
Kai atėjo šaltasis laikotarpis, ir iš pažįstamų rato žinau žmonių, kurie pradėjo kelti klausimą – galbūt mano šilumos siurblys sugedo, nes sąskaitos už elektrą buvo, švelniai tariant, kosminės. Ar iš tiesų galima sakyti, kad jeigu šaltuoju laikotarpiu elektros suvartojimas smarkiai išauga, palyginti su ankstesnėmis dienomis, tai būtinai reiškia, kad šilumos siurblys sugedo ar turi kokį nors gedimą? O gal taip galvoti neteisinga?
J. Bielskus. Pirmiausia, taip galvoti neteisinga. Bet kokiu atveju, žemėjant lauko temperatūrai, pastato šilumos poreikis didėja. Šilumos siurblys turi pagaminti daugiau šilumos, todėl didės ir elektros vartojimas.
Vien dėl to sakyti, kad šilumos siurblys veikia blogai, negalima. Norint nustatyti, ar šilumos siurblys veikia blogai, geriausiu atveju turėtų būti įdiegta, pavyzdžiui, elektros apskaita ir šilumos skaitiklis. Tada galbūt būtų galima tai nustatyti.
Kitu atveju tai būtų tas pats, kaip labai paprastai pasakyti, kad jūsų namuose blogai veikia šaldytuvas. Kaip tai nustatyti? Matote, sudėtinga. Su šilumos siurbliais taip pat yra sudėtinga, bet gali būti tam tikrų požymių. Jeigu garintuvas neatsišildo iki galo, tai gali būti požymis, kad reikia kviesti serviso atstovą.
Tačiau elektros suvartojimo didėjimas naudojant šilumos siurblį yra natūralus dalykas. Čia jau nieko nepakeisime.
Taip pat esame kalbėję apie gyventojų įprotį ar įsitikinimą, kad šaltuoju laikotarpiu šilumos siurblį tam tikrais momentais vertėtų išjungti, vėl įjungti arba, pavyzdžiui, sumažinti temperatūrą išvykus į ilgesnę kelionę. Ar teisinga keisti temperatūrą ir kokia temperatūra laikoma optimalia, ekonomiškiausia?
J. Bielskus. Pirmiausia, kai išvažiuojate, šilumos siurblio išjungti nereikia. Vis tiek jis turi palaikyti budėjimo temperatūrą. Pavyzdžiui, jeigu ilgam išvažiuosite ir išjungsite šildymą, pastate užšals vanduo. Tada turėsite dar didesnę problemą. Bet kokiu atveju jis turi veikti.
Ar temperatūros sumažinimas ilgam išvažiavus į kelionę yra efektyvus? Taip, bet reikia nepamiršti, kad, grįžę iš kelionės ir norėdami temperatūrą pakelti, pareikalausite gerokai didesnės šilumos siurblio galios. Tuo metu jis pakankamai ilgai gali veikti maksimalia galia.
Ypač jeigu taip elgsitės ekstremalioje situacijoje, kai elektra tiekiama iš generatoriaus, reikia įvertinti, kad generatorius ilgą laiką turės veikti maksimalia apkrova. Tai irgi niuansas.
O temperatūros mažinimas – taip, vėlgi tai priklauso nuo pastato. Jeigu pastatas šiuolaikinis, naujas, temperatūros sumažinimas parai ar darbo valandoms, ypač šiuolaikiniuose namuose, gali būti neefektyvus. Efekto nepajusite. Atrodo, kad temperatūra sumažėjo ir sutaupėte, bet kai ją reikės pakelti vienu laipsniu, reikės daugiau energijos.
Senuose objektuose galbūt tai efektyviau, ypač su radiatoriais, kur sistema greitai įšyla. O šiuolaikiniai pastatai turi kitą problemą – grindis. Grindys yra inertiškos. Reikia laiko, kad jos įšiltų – 1, 2 ar 3 valandų. Tai nėra taip paprasta – sumažinsite temperatūrą ir sutaupysite. Jeigu gyventojas eksperimentuoja ir mato, kad jam tai pasiteisina, gerai, jis gali tuo naudotis.
Visą pokalbį kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame šio straipsnio pradžioje.
