„Sodra“ skaičiuoja, kad rugpjūčio pabaigoje pensijų anuitetus buvo įsigijęs 5021 gyventojas.
Jiems mokėtų standartinių anuitetų be paveldėjimo galimybės vidutinė išmoka siekė 100,3 euro, o su paveldėjimu – 91,09 euro.
Didžiausia mėnesio išmoka yra 390,42 euro, o mažiausia – 9,51 euro.
„Sodra“ nurodo, kad populiariausias yra paveldimas standartinis pensijų anuitetas, jį įsigijo 68 proc. visų pensijų anuitetų gavėjų.
Iš viso per rugpjūčio mėnesį į Pensijų anuitetų fondą (PAF) už įsigytus pensijų anuitetus pervesta 0,65 mln. eurų.
Rugpjūtį – beveik 2 mln. eurų pelnas
Baigus kaupimą, pensijų fondų valdymo bendrovės gyventojų turtą parduoda, o pinigus perveda „Sodrai“.
Atskaičiusi 2,5 proc. nuo gautos sumos administravimo sąnaudoms, likusius pinigus ji deda į PAF.
Iš jo kas mėnesį pensininkams ir yra mokami priedai prie pensijų – vadinamieji pensijų anuitetai.
PAF turtas, kurio vertė rugpjūčio pabaigoje buvo 97,7 mln. eurų, yra paskirstytas į tris portfelius arba „puodus“: likvidumo (virš 1,4 mln. eurų), garantinį (25,8 mln. eurų) ir augimo (virš 61 mln. eurų).
Likvidumo portfelio tikslas – užtikrinti lėšas pensijų anuitetų išmokų mokėjimui trumpuoju laikotarpiu (6 mėn.). Tad jį sudaro lėšos, laikomos „Sodros“ sąskaitose.
Garantinio portfelio tikslas – užtikrinti lėšas ilgesnio laikotarpio (5 m. ir ilgiau) pensijų anuitetų išmokoms, laikinai lėšas investuojant į skolos vertybinius popierius ir terminuotuosius indėlius.
Augimo portfelio investavimo tikslas – uždirbti investicinę grąžą kiekvienam pensijų anuitetui per laikotarpį iki 20 metų. Tad čia lėšos investuojamos į akcijas, investicinius fondus (indeksinius, prekiaujamus biržoje (ETF) ir kt.).
Jeigu portfelių turtas parduodamas brangiau, nei buvo pirktas, „Sodros“ valdomas fondas gauna pelną, kurį paskirsto anuitetų gavėjams.
Per rugpjūčio mėnesį Augimo portfelyje buvo realizuota pelno už 1,87 milijono eurų.
Rezultatus lėmė ypatingas įvykis
Rugpjūčio mėnesį geriausiai atrodė didžiausių Amerikos technologijų kompanijų akcijos (QDVE), kurių kaina mėnesio eigoje pakilo 4,83 proc.
Taip pat stipriai augo Amerikos vertės akcijos (QDVI), jų vertė pakilo 4,33 proc.
Dėl neramumų Irane stipriau kilo ir pasaulio energetikos akcijos (XDW0), kaina per mėnesį paaugo 3,56 proc.
Rugpjūtį visame Fonde buvo tik viena pozicija, kurios kaina sumažėjo, tai buvo Europos vertės akcijos (CEMS), kurių kaina nukrito 0,23 proc.
„Sodros“ specialistai įvardija, kad rugpjūčio mėnuo išsiskyrė pasaulio centrinių bankų žaidimais, kokių iki šiol dar nesame matę.
„Nepaisant to, kad centriniai bankai pagrinde rūpinasi infliacijos ir darbo rinkos stabilumu, tačiau, norint tai užtikrinti, tenka dėmesį skirti ir kitoms sritims, pavyzdžiui, valiutų rinkoms. Kuo jos svarbios? Tarkim, jeigu euras pinga, o doleris brangsta, mums Amerikoje pagamintos prekės tampa brangesnės ir tai kelia infliaciją. Jei brangsta euras, mūsų prekės darosi per brangios amerikiečiams, mažėja pardavimai, įmonės ima atleidinėti darbuotojus.
Siekdami to išvengti, centriniai bankai stengiasi išlaikyti valiutų stabilumą, jas perkant ar parduodant. Jei banko autoritetas stiprus, užtenka pranešti, kad jų netenkina valiutos kaina, ir patys investuotojai ją nusveria į reikiamą pusę. Geriausias to pavyzdys yra Šveicarų bankas“, – komentavo jie.
Jie pastebi, kad ryškiausias rugpjūčio mėnesio įvykis, paveikęs investicijų rezultatus, buvo susijęs būtent su Japonijos ekonomine situacija ir būtinybe stiprinti jeną.
„Japonijai buvo paskirtas net 80 milijardų dolerių paketas. Ir čia buvo ne amerikietiškas altruizmas, bet pačios Amerikos gelbėjimas. Nors JAV turi didžiausią pasaulyje biudžetą, bet jame yra nemažai skylių, kurios užkamšomos skolinantis – penktadalis šalies biudžeto eina vien skolų padengimui. Ir didžiausia Amerikos skolos dalis priklauso būtent Japonijai, kurios ekonomikai dėl aukštų naftos kainų ir populiacijos ssenėjimo sekasi vis sunkiau, o jos valiuta – jena, yra silpniausia per paskutinius 40 metų.
Dėl to auga infliacija, o nusipirkti Amerikos dolerių, reikalingų atsiskaityti už naftą, tampa vis brangiau. Todėl Japonijos bankui reikia sustiprinti jeną, ką jie gali pasiekti dviem būdais. Arba patys imti aktyviai supirkinėti jenas rinkoje, arba pakelti palūkanų normas, kurios padidintų jenos populiarumą tarp užsienio investuotojų“, – aiškino „Sodros“ atstovai.
Pasak jų, jei būtų nuspręsta supirkinėti jenas, jos greičiausiai būtų perkamos už dolerius, o jie būtų gauti pardavinėjant turimus JAV skolos popierius.
„Tai rinkoje sukurtų įtampą, investuotojai už naujas Amerikos skolas reikalautų didesnių palūkanų, ir JAV skolintis taptų žymiai brangiau. Tada reikia rinktis antrą variantą ir kelti palūkanų normas? Čia vėl turim problemą.
Daug investuotojų pastebėjo, kad galima labai pigiai skolintis jeną ir šiuos pinigus investuoti į JAV akcijų rinką. Jei pakiltų palūkanų normos, skolintis taptų brangiau ir investuotojai imtų pardavinėti už jenas įsigytas JAV akcijas ir kristų visa akcijų rinka“, – pridūrė specialistai.
Taigi, pasak jų, pirmas žingsnis pakenktų Amerikos skolai, o antras – akcijoms.
„Todėl JAV ir skiria 80 milijardų Japonijai, siekdama, kad šalies centrinis bankas nesiimtų jokių veiksmų. Tokio dydžio intervencijų nesame matę daugiau kaip 15 metų. Ir tai iš viso pirmas kartas istorijoje, kai kitos valstybės valiuta yra gelbstima už svetimus pinigus, nes Amerika jenas supirkinėjo už eurus. Jei tai būtų dariusi už dolerius, tai vėlgi būtų apsunkinę turimas skolas“, – nurodė „Sodros“ specialistai.
