Sodra

Paskambinus į „Sodros“ informacijos centrą gauti asmeninę informaciją bus dar paprasčiau – dabar savo tapatybę galima patvirtinti ir mobiliuoju parašu („Mobile-ID“). Tai greitas ir saugus būdas, papildantis iki šiol naudotas tapatybės nustatymo telefonu galimybes. „Sodros“ konsultantai telefonu +370 5 250 0883 atsako į klausimus apie išmokas, įmokas, pensijas ir kitus socialinio draudimo klausimus.

„Sodra“ skelbia datas, kada spalio mėnesį gyventojai gali tikėtis pensijų ir išmokų. Pateikiame informaciją, kada pinigai pasieks gyventojų sąskaitas.

Finansų ministerijai sukritikavus siūlymą bent 20 proc. „Sodros“ biudžeto pertekliaus skirti pensijų papildomam indeksavimui, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako nekomentuosianti Finansų ministerijos nuomonės, bet pabrėžia, kad pensijos kitąmet turi augti dviženkliu skaičiumi. „Finansų ministerijos nuomonės tikrai nenoriu komentuoti, bet mes nuosekliai laikomės savo pozicijos, kad pensijos turi didėti ir didėti dviženkliu skaičiumi.

 Prezidento Gitano Nausėdos siūlymas bent 20 proc. „Sodros“ biudžeto pertekliaus skirti ne rezervui, o pensijų papildomam indeksavimui, viršija valstybės fiskalines galimybes, teigia Finansų ministerija. Pasak jos, toks sprendimas valstybės finansams būtų netvarus.

Visi dirbantys gyventojai kas mėnesį moka mokesčius ir turi teisę į įvairias išmokas, pavyzdžiui, kai suserga, susilaukia vaiko ar netenka darbo. Tokia pati tvarka galioja ir Lietuvoje gyvenantiems bei dirbantiems užsieniečiams. Atsakingos institucijos nuolat kaupia įmokų ir išmokų duomenis bei gali pasakyti, kiek gyventojai sumokėjo mokesčių ir kiek pinigų gavo įvairiomis išmokomis. Visgi apie užsieniečius tokių duomenų, esą neturi.

Varėnos rajono gyventojai pranešė apie jų namuose besilankančias dvi moteris, kurios prisistato „Sodros“ darbuotojomis, siūlo pagalbą ir domisi žmonių gyvenimo aplinkybėmis. Gyventojai raginami būti budrūs – „Sodros“ darbuotojai į žmonių namus nevyksta. Įspėja gyventojus dėl tariamų „Sodros“ darbuotojų Apie tokį atvejį pranešė Merkinės seniūnijos gyventojai. Jų teigimu, „Sodros“ darbuotojomis prisistačiusios moterys lankėsi keliuose namuose, kuriuose gyvena vieniši žmonės.

Po pranešimų apie galimai „Sodros“ darbuotojais apsimetusius sukčius, „Sodra“ primena, kad gyventojams paslaugos namuose nėra teikiamos. „Varėnos rajono gyventojai pranešė apie jų namuose besilankančias dvi moteris, kurios prisistato „Sodros“ darbuotojomis, siūlo pagalbą ir domisi žmonių gyvenimo aplinkybėmis. Gyventojai raginami būti budrūs – „Sodros“ darbuotojai į žmonių namus nevyksta“, – rašoma penktadienį išplatintame pranešime.

Besibaigiant trečiajam pensijų kaupimo reformos ketvirčiui „Sodra“ primena, kokius sprendimus gali priimti antros pakopos pensijų kaupimo dalyviai, įvertinę savo individualią situaciją. Iki 2027 m. pabaigos galima pasitraukti iš kaupimo, tačiau tai nėra vienintelė galimybė. Nusprendusieji kaupti toliau gali laikinai stabdyti įmokas, vieną kartą išsiimti dalį sukaupto turto, o susiklosčius įstatyme numatytoms aplinkybėms – nutraukti kaupimą ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.

Nuo rugsėjo pasikeitė senatvės pensijos skyrimo tvarka žmonėms, kurie dėl pensijos kreipiasi praėjus 12 ir daugiau mėnesių nuo tada, kai įgijo teisę ją gauti. Pagal naują tvarką, jei žmogus dėl senatvės pensijos skyrimo kreipiasi pavėluotai, laikoma, kad pensija yra atidėta.

Valstybės garantuojama senatvės pensija Lietuvoje priklauso kiekvienam dirbančiam ir socialinio draudimo įmokas mokančiam gyventojui. Kiekvienas darbuotojas kas mėnesį kaupia būtinąjį stažą ir apskaitos vienetus nuo kurių ir priklauso galutinis pensijos dydis. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė 47-erių vilnietis, kuris pasidalijo, kaip „Sodros“ paskyroje jam netikėtai sumažėjo apskaitos vienetų skaičius.

Netekus darbo ar staiga sumažėjus šeimos pajamoms pinigų gali pradėti trūkti labai greitai. Tačiau dalis žmonių gali nežinoti net nuo ko pradėti ir kokia pagalba jiems apskritai priklauso. SEB asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ įvardija, kur pirmiausia kreiptis patekus į sudėtingą finansinę situaciją.  Naujienų portalas tv3.lt papildomai patikrino, kokios išmokos bei kompensacijos gyventojams priklauso 2026 metais.

Konservatorė ir buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė socialiniuose tinkluose sukritikavo socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės poziciją, jog įstatymai dėl pensijų indeksavimo ar mokinių maitinimo turėtų būti priimti kitą kadenciją. Jau anksčiau dalis opozicijos taip pat išreiškė kritiką, kad Šeimos paketo poreikių finansavimas yra perkeliamas ateities valdžiai.

Prezidento siūlymas dalį „Sodros“ biudžeto pertekliaus nukreipti ne į rezervą, o tų metų pensijų papildomam indeksavimui – galimas saugiklis ateičiai, jei būsimos valdžios nuspręstų pristabdyti pensijų didinimą, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Ingos Ruginienės teigimu, nors ši Gitano Nausėdos iniciatyva yra reikalinga, ji neturės jokios įtakos šios Vyriausybės planams kelti pensijas. „Ji būtų kaip saugos garantas, kad ir toliau pensijos nuosekliai didės.

„Sodros“ taryboje dirbs socialinės apsaugos ir darbo bei finansų viceministrai Tadas Vinokuras ir Lineta Jakimavičienė, nusprendė Vyriausybė. Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino naujos sudėties tarybą, į kurią taip pat įtrauktas Investuotojų forumo ekonomistas Adomas Klimantas bei sveikatos apsaugos ministro patarėjas Gintaras Maželis. Jie taryboje pakeis buvusius viceministrus Saulių Davainį bei Darių Sadecką, iš pareigų pasitraukusius pradėjus dirbti Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybei.

Papildomai II pensijų pakopoje kaupiantys gyventojai senatvėje gaus ne tik įprastą „Sodros“ pensiją. Sulaukus pensinio amžiaus daliai kaupusiųjų pradedamos mokėti ir papildomos mėnesinės išmokos – pensijų anuitetas. „Sodra“ skaičiuoja, kad rugpjūčio pabaigoje pensijų anuitetus buvo įsigijęs 5021 gyventojas. Jiems mokėtų standartinių anuitetų be paveldėjimo galimybės vidutinė išmoka siekė 100,3 euro, o su paveldėjimu – 91,09 euro.

Užsienyje gyvenantys žmonės, gaunantys Lietuvoje paskirtas pensijas, jau gali registruotis vaizdo pokalbiams internetu, kurių metu patvirtinama jų tapatybė ir gyvenamoji vieta, rašoma „Sodros“ pranešime žiniasklaidai. Tai reikalinga tam, kad pensijos mokėjimas būtų tęsiamas ir kitais metais. Pagal galiojančią tvarką užsienyje gyvenantys pensijų gavėjai kiekvienais metais nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. turi patvirtinti, kad yra gyvi ir gyvena tam tikroje užsienio valstybėje.

Gyventojai praneša gaunantys melagingas SMS žinutes apie tariamą socialinio draudimo įmokų skolą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Gavus žinutę apie skolą ar būtinybę skubiai atlikti mokėjimą, saugiausia nesinaudoti pateikta nuoroda. Informaciją apie įmokas, skolas ir išmokas galima pasitikrinti savarankiškai prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros https://gyventojai.sodra.lt.

Lietuvos senjorų pensijos per artimiausius kelerius metus turėtų dar labiau priartėti prie dirbančiųjų atlyginimų. Vyriausybė užsibrėžė tikslą iki 2028 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų bent pusę vidutinio atlyginimo į rankas. Tačiau kiek eurų tai reikštų pensininkams ir ar dėl šio tikslo pensijos turės augti sparčiau nei dabar? Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia apie 745 eurus, ją gauna beveik 640 tūkst. žmonių.

Kai darbuotojas atleidžiamas ne dėl savo kaltės, jam sumokama išeitinė, o kartais ir ilgalaikio darbo išmoka. Tačiau kartais darbuotojai iš darbo išeiti nusprendžia ir savo noru, pavyzdžiui, sulaukia senatvės pensijos amžiaus bei nori pasidžiaugti užtarnautu poilsiu. Taigi ar tokiais atvejais gyventojui priklauso išmokos? Vilnietė Barbora (tikras vardas redakcijai žinomas) naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad jau 9 metus dirba savo mėgstamą darbą, tačiau neseniai sulaukė pensinio amžiaus.

Pastaruoju metu pastebimos suaktyvėjusios sukčių pastangos „Google“ platformoje – jie vis dažniau reklamuoja netikras nuorodas, vedančias į suklastotus interneto banko puslapius, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Įsigiję bankų ar kitų žinomų įstaigų pavadinimus kaip reklaminius raktažodžius, sukčiai savo nuorodas gali iškelti paieškos rezultatų viršuje.

Kiekvieno mėnesio pabaigoje „Sodra“ paskelbia, kada gyventojai gali tikėtis pensijų ir išmokų ateinantį mėnesį.  Taigi, kada pinigai pasieks gyventojų sąskaitas rugsėjo mėnesį? Rugsėjo mėnesio išmokos Sergantiems arba sergančius prižiūrintiems ir dėl to laikinai nedarbingais esantiems gyventojams ligos išmoka sumokama per 17 darbo dienų nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo. Vidutinė ligos išmoka yra 57,7 euro per dieną arba apie 1211,7 euro per mėnesį.

Pastaruoju metu daug diskusijų sulaukia socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pristatytas planas, kaip artimiausius dvejus metus būtų papildomai didinamos pensijos. Siūlymas tam panaudoti „Sodros“ perviršį sulaukė skirtingų reakcijų. Pasak jos, 2027 metais pensijos galėtų didėti vidutiniškai ne mažiau kaip 10 procentų. Vėliau dar daugiau.

Daugiau nei ketvirtis milijono šalies gyventojų turi negalią. Dėl to neretai šie žmonės negali dirbti, todėl dažnai gyvena visiškame skurde. Nepaisant to, jie gali kreiptis dėl tam tikrų išmokų ir kitokios pagalbos.  Gyventojams, turintiems negalią ir dėl to negalintiems dirbti, kas mėnesį yra mokama šalpos senatvės pensija. Visgi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad taip pat jiems gali būti skiriama ir papildoma kompensacija.

Gyventojai vėl sulaukia melagingų SMS žinučių, kurias sukčiai siunčia „Sodros“ vardu. Svarbu nespausti žinutėse esančių nuorodų ir neteikti jokios asmeninės ar finansinės informacijos, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Sodros“ klientai praneša, kad į savo telefonus gauna SMS žinutes, parašytas be lietuviškų rašmenų, kuriose pranešama apie tariamą socialinio draudimo įmokų skolą.

Gyventojai vėl sulaukia melagingų SMS žinučių, kurias sukčiai siunčia „Sodros“ vardu. Svarbu nespausti žinutėse esančių nuorodų ir neteikti jokios asmeninės ar finansinės informacijos, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Sodros“ klientai praneša, kad į savo telefonus gauna SMS žinutes, parašytas be lietuviškų rašmenų, kuriose pranešama apie tariamą socialinio draudimo įmokų skolą.

Valdžia žada didinti pensijas, o papildomų lėšų tam siūloma ieškoti „Sodros“ rezerve. Ką toks sprendimas reikštų dabartiniams ir būsimiems pensininkams? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo VU profesorius, ekonomistas Romas Lazutka ir socialinių ir ekonomikos mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis. Didesnės pensijos iš „Sodros“ perviršio? Ministrė I. Ruginienė žada, kad kitąmet pensijos didės mažiausiai 10 proc., gali būti netgi ir daugiau.

Kai kuriose Europos šalyse pensinis amžius jau pailgintas – dirbama iki 67-erių ar net ilgiau. Apie galimus pokyčius svarstoma ir Lietuvoje, tačiau ekspertai įspėja, kad vien pensinio amžiaus ribos didinimas ilgalaikių problemų neišspręstų. Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU profesorius, ekonomistas Romas Lazutka ir socialinių ir ekonomikos mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis.

Rugsėjis daugeliui jaunuolių reiškia naują etapą – vieni pradeda ar tęsia studijas, kiti įsidarbina, išvyksta į užsienį ar dar tik sprendžia, ką veiks toliau. Planuojant savo ateitį, svarbu atkreipti dėmesį ir į naujai atsirandančias prievoles – kai kuriems jaunuoliams nuo rugsėjo reikės patiems pasirūpinti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų mokėjimu.

Kitąmet pensininkų laukia didesnės pensijos. Valdžia tam žada panaudoti „Sodros“ biudžeto perviršį, o pensijos galėtų augti ir daugiau nei 10 proc.  Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU profesorius, ekonomistas Romas Lazutka ir socialinių ir ekonomikos mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis. Pažadai didinti pensijas – strategija prieš rinkimus? Kai kurie kritikai sako, kad tai nėra tvarus šaltinis pensijų didinimui.

Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad kitąmet pensijos turėtų didėti sparčiau nei vidutinis šalies darbo užmokestis. Šalies vadovas kol kas nepatikslina, kiek mažiausiai tam būtų galima skirti „Sodros“ biudžeto pertekliaus. „Negaliu sutikti su požiūriu, kad taupykime ir viską skirkime ateities pensininkams, tuo tarpu dabartiniai pensininkai tegu gyvena taip, kaip gyvena.

Netekus darbo, tam tikrą laiką galima gauti nedarbo išmoką, tačiau jos dydis kiekvienam žmogui skiriasi. Jis priklauso nuo ankstesnių gyventojo draudžiamųjų pajamų, todėl daugiau uždirbę žmonės paprastai gali tikėtis ir didesnės išmokos. Beje nuo 2026 m. liepos pasikeitus nedarbo išmokos apskaičiavimo tvarkai pasikeitė ir tai, kiek pinigų gali gauti bedarbiai. Tačiau nedarbo išmokų dydžiai skiriasi ne tik tarp žmonių, bet ir skirtingose Lietuvos savivaldybėse.

Daugelis gyventojų tikisi, kad skaičiuodama pensiją „Sodra“ įvertins visą sukauptą darbo stažą bei sumokėtas įmokas ir pensiją apskaičiuos teisingai. Visgi pasitaiko atvejų, kai pirmosios pensijos sulaukę gyventojai būna nemaloniai nutebinti. Pasirodo, kartais pasitaiko klaidų, pavyzdžiui, dalis įgyto stažo nebūna įvertinta, todėl gyventojas sulaukia mažesnės pensijos, nei ji turėtų būti. Taigi, kaip elgtis tokioje situacijoje.

Senstanti visuomenė verčia valstybes ieškoti vis naujų sprendimų, kaip užtikrinti pensijų sistemos tvarumą. Vienas jų – pensinio amžiaus ilginimas, apie kurį vis dažniau diskutuojama ne tik kitose Europos šalyse, bet ir Lietuvoje. Apie galimus scenarijus gyventojams naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis ir „Orion Securities“ investavimo vadovas, ekonomistas Marius Dubnikovas.

Artėjant savivaldos rinkimams, socialdemokratai ruošia pensininkams dovanų – dešimtadaliu didesnes pensijas, kurioms lėšų esą būtų galima paimti iš būsimųjų pensininkų kišenės, pinigų keliaujančių į „Sodros“ rezervą. Skaičiuojama, kad vidutiniškai pensija padidėtų apie 70 eurų priklausomai nuo stažo. Lietuva laisvų pinigų spartesniam pensijų indeksavimui neturi, jau dabar valstybė sparčiai didina savo skolą, ir taip vejasi labiausiai įsiskolinusias valstybes.

Lietuvos ekonomika kol kas išlieka stabili, tačiau ekspertai perspėja – artimiausiais metais jos augimas gali sulėtėti. Didesni ekonominiai iššūkiai, anot jų, gali išryškėti 2028-aisiais. Apie šalies ekonominę kasdienybę naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis ir „Orion Securities“ investavimo vadovas, ekonomistas Marius Dubnikovas.

Per ateinančius dvejus metus valdžia sparčiai didins pensijas. Siūlymas tam panaudoti „Sodros“ perviršį sulaukė skirtingų reakcijų. Pasak jos, 2027 metais pensijos galėtų didėti vidutiniškai ne mažiau kaip 10 procentų. Vėliau dar daugiau. Senstanti visuomenė ir mažėjantis gyventojų skaičius tampa vis didesniu iššūkiu Lietuvai.

Pastaruoju metu daug diskusijų sulaukia socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pristatytas planas, kaip artimiausius dvejus metus būtų papildomai didinamos pensijos. Siūlymas tam panaudoti „Sodros“ perviršį sulaukė skirtingų reakcijų. Pasak jos, 2027 metais pensijos galėtų didėti vidutiniškai ne mažiau kaip 10 procentų. Vėliau dar daugiau.

Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius tvirtina, kad Vyriausybė kitąmet planuoja sparčiau indeksuoti pensijas. Jo teigimu, panaudojant „Sodros“ biudžeto perviršį, pensijos galėtų augti ir daugiau nei 10 proc.  „Vyriausybė planuoja sparčiau indeksuoti pensijas. Turbūt, kad toks automatinis indeksavimas reikštų pensijų kilimą apie 10 proc. Aš asmeniškai galvoju, kad tas kilimas, panaudojant „Sodros“ biudžeto perviršį, galėtų būti ir didesnis nei 10 proc.

Ieškant sprendimo, kokią dalį „Sodros“ perviršio nuo kitų metų skirti papildomam pensijų indeksavimui, premjeras sako, kad artėjama prie susitarimo, ir pabrėžia, jog svarbiausia – ne sprendimo autorystė, o rezultatas. „Laikomės to principo, kurį išsakiau, ir šiandien buvo pakartotas mano bendraujant su prezidentu, kad nereikia konkurencijos, reikia kooperacijos.

„Sodros“ sąskaitose kaupiantis perviršiui, šalies finansų ir verslo užkulisiuose vis garsiau verda diskusijos dėl tolesnio šių lėšų likimo. Visuomenės senėjimas, augantys gyventojų lūkesčiai ir nemažėjanti mokestinė našta kelia daugybę klausimų: ar sukauptas rezervas garantuos orias pensijas ateityje, ar turėtų jau dabar lengvinti naštą dirbantiesiems? Apie „Sodros“ rezervo ateitį, galimus scenarijus gyventojams bei verslui ir realią šalies ekonominę kasdienybę diskutuoja prekybos tinklo „Norfa...

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) užtikrina galimybę gauti būtinąsias sveikatos priežiūros paslaugas, valstybės finansuojamą gydymą bei kompensuojamuosius vaistus. Tiesa, vienus juo draudžia valstybė, o kitiems prievole tenka pasirūpinti patiems. Vis dėlto specialistai paaiškino, kada PSD mokėti nereikia ir kada pradeda kauptis skola.

Per pastaruosius 12 mėnesių daugiau kaip 4,6 mln. eurų ligos išmokų liko neišmokėta, nes gyventojai nepateikė prašymų jas skirti, pranešė „Sodra“. Ji beveik 28 tūkst. gyventojų išsiuntė priminimus, kviesdama pateikti prašymą skirti ligos išmoką. Pateiktas prašymas galioja neterminuotai „Sodra“ primena, kad vieną kartą pateiktas prašymas galioja neterminuotai.

Lietuviai gauna ne tik senatvės, bet ir kitas įvairių rūšių pensijas, pavyzdžiui šalpos, negalios, našlių, našlaičių ar valstybinės pensijas. Šių išmokų dydis svyruoja nuo 46 iki 2 tūkst. eurų, tačiau tam tikrais atvejais gyventojai gali jų netekti. „Sodra“ primena, kas turi teisę gauti šias išmokas, kokia jų mokėjimo tvarka bei dydis, o kada jų mokėjimas gali būti laikinai ar visam laikui nutrauktas.

Ar lietuvių sveikata viena prasčiausių, ar tautiečiai tiesiog apsimetinėja sergančiais? Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija paskaičiavo, kad lietuviai per metus vidutiniškai serga net 26 dienas, kai, pavyzdžiui, estai – dvigubai mažiau. Tokia statistika papiktino Seimo narį Simoną Gentvilą. Tad liberalų frakcija išsikvietė sveikatos ministrą Liną Kukuraitį, kad šis pasiaiškintų, kaip kovos su tinginiais ir simuliantais.

Premjerui Mindaugui Sinkevičiui ir prezidentui Gitanui Nausėdai radus sutarimą dėl pensijų indeksavimo naudojant dalį „Sodros“ biudžeto perviršio, finansų ministras Taurimas Valys dar nėra užtikrintas, ar ši priemonė turėtų būti pasitelkta. „Aš kol kas dėl šių skaičių nenoriu per daug užbėgti įvykiams už akių. Kalbame su premjeru kiekvieną dieną, su Prezidentūra kas savaitę ir deriname tas pozicijas“, – trečiadienį žurnalistams sakė T. Valys.

Per pastaruosius 12 mėnesių daugiau kaip 4,6 mln. eurų ligos išmokų liko neišmokėta, nes gyventojai nepateikė prašymų jas skirti. Trečiadienį „Sodra“ beveik 28 tūkstančiams gyventojų į jų asmenines paskyras ir elektroniniu paštu išsiuntė priminimus, kviesdama pateikti prašymą skirti ligos išmoką, rašoma pranešime žiniasklaidai. Vieną kartą pateiktas prašymas galioja neterminuotai.

Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius geru kompromisu vadina Vyriausybės poziciją pensijų papildomam indeksavimui skirti mažesnę „Sodros“ perviršio dalį, nei pasiūlė Prezidentūra – nuo 15 procentų. „Premjeras pasiūlė labai konstruktyvų kompromisą skirti ne mažiau 15 proc. iš „Sodros“ perviršio papildomam pensijų indeksavimui. Prezidento nuomone, tai labai geras kompromisas“, – Žinių radijui antradienį sakė V. Augustinavičius.

Lietuvai planuojant ilgus metus gynybai skirti 5–6 proc. BVP, kyla klausimas, ar tam neprireiks naujų mokesčių. Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius tikina, kad biudžeto pajamos auga, tačiau valstybei teks aiškiai persidėlioti prioritetus. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius. Ar 5 proc.

„Sodra“ kiekvieno mėnesio gale paskelbia išmokų kalendorių, kuriame nurodoma, kada gyventojai ateinantį mėnesį gali tikėtis išmokų ir pensijų. Taigi, kada pinigai pasieks gyventojų sąskaitas rugpjūčio mėnesį? Rugpjūčio mėnesio išmokos Sergantiems arba sergančius prižiūrintiems ir dėl to laikinai nedarbingais esantiems gyventojams ligos išmoka sumokama per 17 darbo dienų nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo.