Sodra

Užsienyje gyvenantys žmonės, gaunantys Lietuvoje paskirtas pensijas, jau gali registruotis vaizdo pokalbiams internetu, kurių metu patvirtinama jų tapatybė ir gyvenamoji vieta, rašoma „Sodros“ pranešime žiniasklaidai. Tai reikalinga tam, kad pensijos mokėjimas būtų tęsiamas ir kitais metais. Pagal galiojančią tvarką užsienyje gyvenantys pensijų gavėjai kiekvienais metais nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. turi patvirtinti, kad yra gyvi ir gyvena tam tikroje užsienio valstybėje.

Gyventojai praneša gaunantys melagingas SMS žinutes apie tariamą socialinio draudimo įmokų skolą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Gavus žinutę apie skolą ar būtinybę skubiai atlikti mokėjimą, saugiausia nesinaudoti pateikta nuoroda. Informaciją apie įmokas, skolas ir išmokas galima pasitikrinti savarankiškai prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros https://gyventojai.sodra.lt.

Lietuvos senjorų pensijos per artimiausius kelerius metus turėtų dar labiau priartėti prie dirbančiųjų atlyginimų. Vyriausybė užsibrėžė tikslą iki 2028 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų bent pusę vidutinio atlyginimo į rankas. Tačiau kiek eurų tai reikštų pensininkams ir ar dėl šio tikslo pensijos turės augti sparčiau nei dabar? Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia apie 745 eurus, ją gauna beveik 640 tūkst. žmonių.

Kai darbuotojas atleidžiamas ne dėl savo kaltės, jam sumokama išeitinė, o kartais ir ilgalaikio darbo išmoka. Tačiau kartais darbuotojai iš darbo išeiti nusprendžia ir savo noru, pavyzdžiui, sulaukia senatvės pensijos amžiaus bei nori pasidžiaugti užtarnautu poilsiu. Taigi ar tokiais atvejais gyventojui priklauso išmokos? Vilnietė Barbora (tikras vardas redakcijai žinomas) naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad jau 9 metus dirba savo mėgstamą darbą, tačiau neseniai sulaukė pensinio amžiaus.

Pastaruoju metu pastebimos suaktyvėjusios sukčių pastangos „Google“ platformoje – jie vis dažniau reklamuoja netikras nuorodas, vedančias į suklastotus interneto banko puslapius, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Įsigiję bankų ar kitų žinomų įstaigų pavadinimus kaip reklaminius raktažodžius, sukčiai savo nuorodas gali iškelti paieškos rezultatų viršuje.

Kiekvieno mėnesio pabaigoje „Sodra“ paskelbia, kada gyventojai gali tikėtis pensijų ir išmokų ateinantį mėnesį.  Taigi, kada pinigai pasieks gyventojų sąskaitas rugsėjo mėnesį? Rugsėjo mėnesio išmokos Sergantiems arba sergančius prižiūrintiems ir dėl to laikinai nedarbingais esantiems gyventojams ligos išmoka sumokama per 17 darbo dienų nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo. Vidutinė ligos išmoka yra 57,7 euro per dieną arba apie 1211,7 euro per mėnesį.

Pastaruoju metu daug diskusijų sulaukia socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pristatytas planas, kaip artimiausius dvejus metus būtų papildomai didinamos pensijos. Siūlymas tam panaudoti „Sodros“ perviršį sulaukė skirtingų reakcijų. Pasak jos, 2027 metais pensijos galėtų didėti vidutiniškai ne mažiau kaip 10 procentų. Vėliau dar daugiau.

Daugiau nei ketvirtis milijono šalies gyventojų turi negalią. Dėl to neretai šie žmonės negali dirbti, todėl dažnai gyvena visiškame skurde. Nepaisant to, jie gali kreiptis dėl tam tikrų išmokų ir kitokios pagalbos.  Gyventojams, turintiems negalią ir dėl to negalintiems dirbti, kas mėnesį yra mokama šalpos senatvės pensija. Visgi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad taip pat jiems gali būti skiriama ir papildoma kompensacija.

Gyventojai vėl sulaukia melagingų SMS žinučių, kurias sukčiai siunčia „Sodros“ vardu. Svarbu nespausti žinutėse esančių nuorodų ir neteikti jokios asmeninės ar finansinės informacijos, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Sodros“ klientai praneša, kad į savo telefonus gauna SMS žinutes, parašytas be lietuviškų rašmenų, kuriose pranešama apie tariamą socialinio draudimo įmokų skolą.

Gyventojai vėl sulaukia melagingų SMS žinučių, kurias sukčiai siunčia „Sodros“ vardu. Svarbu nespausti žinutėse esančių nuorodų ir neteikti jokios asmeninės ar finansinės informacijos, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Sodros“ klientai praneša, kad į savo telefonus gauna SMS žinutes, parašytas be lietuviškų rašmenų, kuriose pranešama apie tariamą socialinio draudimo įmokų skolą.

Valdžia žada didinti pensijas, o papildomų lėšų tam siūloma ieškoti „Sodros“ rezerve. Ką toks sprendimas reikštų dabartiniams ir būsimiems pensininkams? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo VU profesorius, ekonomistas Romas Lazutka ir socialinių ir ekonomikos mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis. Didesnės pensijos iš „Sodros“ perviršio? Ministrė I. Ruginienė žada, kad kitąmet pensijos didės mažiausiai 10 proc., gali būti netgi ir daugiau.

Kai kuriose Europos šalyse pensinis amžius jau pailgintas – dirbama iki 67-erių ar net ilgiau. Apie galimus pokyčius svarstoma ir Lietuvoje, tačiau ekspertai įspėja, kad vien pensinio amžiaus ribos didinimas ilgalaikių problemų neišspręstų. Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU profesorius, ekonomistas Romas Lazutka ir socialinių ir ekonomikos mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis.

Rugsėjis daugeliui jaunuolių reiškia naują etapą – vieni pradeda ar tęsia studijas, kiti įsidarbina, išvyksta į užsienį ar dar tik sprendžia, ką veiks toliau. Planuojant savo ateitį, svarbu atkreipti dėmesį ir į naujai atsirandančias prievoles – kai kuriems jaunuoliams nuo rugsėjo reikės patiems pasirūpinti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų mokėjimu.

Kitąmet pensininkų laukia didesnės pensijos. Valdžia tam žada panaudoti „Sodros“ biudžeto perviršį, o pensijos galėtų augti ir daugiau nei 10 proc.  Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU profesorius, ekonomistas Romas Lazutka ir socialinių ir ekonomikos mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis. Pažadai didinti pensijas – strategija prieš rinkimus? Kai kurie kritikai sako, kad tai nėra tvarus šaltinis pensijų didinimui.

Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad kitąmet pensijos turėtų didėti sparčiau nei vidutinis šalies darbo užmokestis. Šalies vadovas kol kas nepatikslina, kiek mažiausiai tam būtų galima skirti „Sodros“ biudžeto pertekliaus. „Negaliu sutikti su požiūriu, kad taupykime ir viską skirkime ateities pensininkams, tuo tarpu dabartiniai pensininkai tegu gyvena taip, kaip gyvena.

Netekus darbo, tam tikrą laiką galima gauti nedarbo išmoką, tačiau jos dydis kiekvienam žmogui skiriasi. Jis priklauso nuo ankstesnių gyventojo draudžiamųjų pajamų, todėl daugiau uždirbę žmonės paprastai gali tikėtis ir didesnės išmokos. Beje nuo 2026 m. liepos pasikeitus nedarbo išmokos apskaičiavimo tvarkai pasikeitė ir tai, kiek pinigų gali gauti bedarbiai. Tačiau nedarbo išmokų dydžiai skiriasi ne tik tarp žmonių, bet ir skirtingose Lietuvos savivaldybėse.

Daugelis gyventojų tikisi, kad skaičiuodama pensiją „Sodra“ įvertins visą sukauptą darbo stažą bei sumokėtas įmokas ir pensiją apskaičiuos teisingai. Visgi pasitaiko atvejų, kai pirmosios pensijos sulaukę gyventojai būna nemaloniai nutebinti. Pasirodo, kartais pasitaiko klaidų, pavyzdžiui, dalis įgyto stažo nebūna įvertinta, todėl gyventojas sulaukia mažesnės pensijos, nei ji turėtų būti. Taigi, kaip elgtis tokioje situacijoje.

Senstanti visuomenė verčia valstybes ieškoti vis naujų sprendimų, kaip užtikrinti pensijų sistemos tvarumą. Vienas jų – pensinio amžiaus ilginimas, apie kurį vis dažniau diskutuojama ne tik kitose Europos šalyse, bet ir Lietuvoje. Apie galimus scenarijus gyventojams naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis ir „Orion Securities“ investavimo vadovas, ekonomistas Marius Dubnikovas.

Artėjant savivaldos rinkimams, socialdemokratai ruošia pensininkams dovanų – dešimtadaliu didesnes pensijas, kurioms lėšų esą būtų galima paimti iš būsimųjų pensininkų kišenės, pinigų keliaujančių į „Sodros“ rezervą. Skaičiuojama, kad vidutiniškai pensija padidėtų apie 70 eurų priklausomai nuo stažo. Lietuva laisvų pinigų spartesniam pensijų indeksavimui neturi, jau dabar valstybė sparčiai didina savo skolą, ir taip vejasi labiausiai įsiskolinusias valstybes.

Lietuvos ekonomika kol kas išlieka stabili, tačiau ekspertai perspėja – artimiausiais metais jos augimas gali sulėtėti. Didesni ekonominiai iššūkiai, anot jų, gali išryškėti 2028-aisiais. Apie šalies ekonominę kasdienybę naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis ir „Orion Securities“ investavimo vadovas, ekonomistas Marius Dubnikovas.

Per ateinančius dvejus metus valdžia sparčiai didins pensijas. Siūlymas tam panaudoti „Sodros“ perviršį sulaukė skirtingų reakcijų. Pasak jos, 2027 metais pensijos galėtų didėti vidutiniškai ne mažiau kaip 10 procentų. Vėliau dar daugiau. Senstanti visuomenė ir mažėjantis gyventojų skaičius tampa vis didesniu iššūkiu Lietuvai.

Pastaruoju metu daug diskusijų sulaukia socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pristatytas planas, kaip artimiausius dvejus metus būtų papildomai didinamos pensijos. Siūlymas tam panaudoti „Sodros“ perviršį sulaukė skirtingų reakcijų. Pasak jos, 2027 metais pensijos galėtų didėti vidutiniškai ne mažiau kaip 10 procentų. Vėliau dar daugiau.

Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius tvirtina, kad Vyriausybė kitąmet planuoja sparčiau indeksuoti pensijas. Jo teigimu, panaudojant „Sodros“ biudžeto perviršį, pensijos galėtų augti ir daugiau nei 10 proc.  „Vyriausybė planuoja sparčiau indeksuoti pensijas. Turbūt, kad toks automatinis indeksavimas reikštų pensijų kilimą apie 10 proc. Aš asmeniškai galvoju, kad tas kilimas, panaudojant „Sodros“ biudžeto perviršį, galėtų būti ir didesnis nei 10 proc.

Ieškant sprendimo, kokią dalį „Sodros“ perviršio nuo kitų metų skirti papildomam pensijų indeksavimui, premjeras sako, kad artėjama prie susitarimo, ir pabrėžia, jog svarbiausia – ne sprendimo autorystė, o rezultatas. „Laikomės to principo, kurį išsakiau, ir šiandien buvo pakartotas mano bendraujant su prezidentu, kad nereikia konkurencijos, reikia kooperacijos.

„Sodros“ sąskaitose kaupiantis perviršiui, šalies finansų ir verslo užkulisiuose vis garsiau verda diskusijos dėl tolesnio šių lėšų likimo. Visuomenės senėjimas, augantys gyventojų lūkesčiai ir nemažėjanti mokestinė našta kelia daugybę klausimų: ar sukauptas rezervas garantuos orias pensijas ateityje, ar turėtų jau dabar lengvinti naštą dirbantiesiems? Apie „Sodros“ rezervo ateitį, galimus scenarijus gyventojams bei verslui ir realią šalies ekonominę kasdienybę diskutuoja prekybos tinklo „Norfa...

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) užtikrina galimybę gauti būtinąsias sveikatos priežiūros paslaugas, valstybės finansuojamą gydymą bei kompensuojamuosius vaistus. Tiesa, vienus juo draudžia valstybė, o kitiems prievole tenka pasirūpinti patiems. Vis dėlto specialistai paaiškino, kada PSD mokėti nereikia ir kada pradeda kauptis skola.

Per pastaruosius 12 mėnesių daugiau kaip 4,6 mln. eurų ligos išmokų liko neišmokėta, nes gyventojai nepateikė prašymų jas skirti, pranešė „Sodra“. Ji beveik 28 tūkst. gyventojų išsiuntė priminimus, kviesdama pateikti prašymą skirti ligos išmoką. Pateiktas prašymas galioja neterminuotai „Sodra“ primena, kad vieną kartą pateiktas prašymas galioja neterminuotai.

Lietuviai gauna ne tik senatvės, bet ir kitas įvairių rūšių pensijas, pavyzdžiui šalpos, negalios, našlių, našlaičių ar valstybinės pensijas. Šių išmokų dydis svyruoja nuo 46 iki 2 tūkst. eurų, tačiau tam tikrais atvejais gyventojai gali jų netekti. „Sodra“ primena, kas turi teisę gauti šias išmokas, kokia jų mokėjimo tvarka bei dydis, o kada jų mokėjimas gali būti laikinai ar visam laikui nutrauktas.

Ar lietuvių sveikata viena prasčiausių, ar tautiečiai tiesiog apsimetinėja sergančiais? Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija paskaičiavo, kad lietuviai per metus vidutiniškai serga net 26 dienas, kai, pavyzdžiui, estai – dvigubai mažiau. Tokia statistika papiktino Seimo narį Simoną Gentvilą. Tad liberalų frakcija išsikvietė sveikatos ministrą Liną Kukuraitį, kad šis pasiaiškintų, kaip kovos su tinginiais ir simuliantais.

Premjerui Mindaugui Sinkevičiui ir prezidentui Gitanui Nausėdai radus sutarimą dėl pensijų indeksavimo naudojant dalį „Sodros“ biudžeto perviršio, finansų ministras Taurimas Valys dar nėra užtikrintas, ar ši priemonė turėtų būti pasitelkta. „Aš kol kas dėl šių skaičių nenoriu per daug užbėgti įvykiams už akių. Kalbame su premjeru kiekvieną dieną, su Prezidentūra kas savaitę ir deriname tas pozicijas“, – trečiadienį žurnalistams sakė T. Valys.

Per pastaruosius 12 mėnesių daugiau kaip 4,6 mln. eurų ligos išmokų liko neišmokėta, nes gyventojai nepateikė prašymų jas skirti. Trečiadienį „Sodra“ beveik 28 tūkstančiams gyventojų į jų asmenines paskyras ir elektroniniu paštu išsiuntė priminimus, kviesdama pateikti prašymą skirti ligos išmoką, rašoma pranešime žiniasklaidai. Vieną kartą pateiktas prašymas galioja neterminuotai.

Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius geru kompromisu vadina Vyriausybės poziciją pensijų papildomam indeksavimui skirti mažesnę „Sodros“ perviršio dalį, nei pasiūlė Prezidentūra – nuo 15 procentų. „Premjeras pasiūlė labai konstruktyvų kompromisą skirti ne mažiau 15 proc. iš „Sodros“ perviršio papildomam pensijų indeksavimui. Prezidento nuomone, tai labai geras kompromisas“, – Žinių radijui antradienį sakė V. Augustinavičius.

Lietuvai planuojant ilgus metus gynybai skirti 5–6 proc. BVP, kyla klausimas, ar tam neprireiks naujų mokesčių. Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius tikina, kad biudžeto pajamos auga, tačiau valstybei teks aiškiai persidėlioti prioritetus. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius. Ar 5 proc.

„Sodra“ kiekvieno mėnesio gale paskelbia išmokų kalendorių, kuriame nurodoma, kada gyventojai ateinantį mėnesį gali tikėtis išmokų ir pensijų. Taigi, kada pinigai pasieks gyventojų sąskaitas rugpjūčio mėnesį? Rugpjūčio mėnesio išmokos Sergantiems arba sergančius prižiūrintiems ir dėl to laikinai nedarbingais esantiems gyventojams ligos išmoka sumokama per 17 darbo dienų nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo.

148 eurų parama kiekvienam mažas pajamas gaunančios šeimos mokyklinio amžiaus vaikui mokinio reikmenims įsigyti, nemokamas maitinimas mokyklose visiems priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams, nevertinant pajamų, o 3–12 klasėse besimokantiems vaikams – iš mažas pajamas gaunančių šeimų – tai parama, kuri itin aktuali artėjant rudeniui visiems, auginantiems vaikus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

 Prezidentūrai darkart paraginus Vyriausybę pateikti išvadą dėl šalies vadovo siūlymo dalį „Sodros“ biudžeto pertekliaus nukreipti ne į rezervą, o kitų metų pensijų papildomam indeksavimui, premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad Ministrų kabinetas Gitano Nausėdos idėjai pritaria, tačiau jos detalės dar derinamos tarp ministerijų. Pasak jo, Vyriausybė greičiausiai siūlys pensijoms skirti mažesnę šio perviršio dalį, nei pasiūlė prezidentas.

Dalis „Sodros“ biudžeto kasmetinio pertekliaus, kuris gali siekti apie milijardą eurų, ir toliau bus naudojama pensijoms didinti, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Tuo pačiu metuInga Ruginienė tikina, kad rezervas tam nebus liečiamas. „Sodros“ rezervas auga ir jis tikrai juodžiausiai dienai bus skirtas, toms netektoms pajamoms. Tai tą galiu tikrai užtikrinti ir apie „Sodros“ rezervo panaudojimą net nėra kalbos“, – antradienį Seimo liberalų frakcijoje teigė ministrė.

Gyvenimas užsienyje ir pensijos gavimas iš Lietuvos nemažai daliai tautiečių yra kasdienybė, tačiau tarptautinių bankų sistemos kartais pateikia nemalonių staigmenų. Pradingę pervedimai, pasikeitusios tarpinių bankų taisyklės bei griežti tapatybės nustatymo reikalavimai gyventojus gali ilgam palikti be pinigų. Sodra pripažįsta, kad tokių atvejų pasitaiko. Tačiau tikina, kad ji nėra kalta, kad žmonės negauna jiems priklausančių nuosavų pinigų.

Šiandien „Sodra“ pradeda mokėti vaiko išlaikymo išmokas. Nors nuo šių metų liepos 1 dienos maksimalus išmokos dydis padidėjo, gavėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad liepą į jų sąskaitas dar bus pervedamos ankstesnio dydžio išmokos. Taip yra todėl, kad vaiko išlaikymo išmokos mokamos už praėjusį mėnesį. Liepą mokamos išmokos už birželį, todėl didžiausia galima suma dar sieks 133,20 euro. Padidintos išmokos gavėjus pasieks rugpjūtį – tuomet už liepą bus mokama iki 185 eurų vienam vaikui.

Lietuvių pensijos vis dar gerokai atsilieka nuo daugelio Europos šalių, tačiau didesnės išmokos turėtų savo kainą. Visuomenei senstant, vis garsiau kalbama ne tik apie didesnius mokesčius, bet ir apie galimą pensinio amžiaus vėlinimą. Tiesa, ekspertai neatmeta ir visai kitokio scenarijaus – technologijų pažanga ateityje gali iš esmės pakeisti visą pensijų sistemą.

Lietuvos pensijos auga, tačiau ori senatvė daugeliui vis dar lieka sunkiai pasiekiamu tikslu. Nors skurstančių senjorų mažėja, vien valstybės mokamos pensijos ateityje gali nepakakti, todėl gyventojams vis svarbiau patiems kaupti, investuoti ir turėti asmeninį finansinį „planą B“. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Teodoras Medaiskis ir „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Gegužės pabaigoje naujienų portalas tv3.lt aprašė tragišką vilniečio Andriaus Jarovojaus šeimos istoriją – pirmagimį sūnelį kovo mėnesį pagimdžiusią žmoną Ligitą ištiko insultas ir po to moteris nebevaikšto, beveik nekalba ir nepamena net pagimdžiusi mažylį. Nors ant šeimos pečių užgriuvo ir taip daug naštos, vis tik bėda po vieną nevaikšto – šiuo metu „Sodra“ reikalauja šeimos susimokėti beveik 400 eurų už Ligitos gydymą.

Ar studijų metai prisideda prie būsimos pensijos? Toks klausimas gyventojams kyla gana dažnai. „Sodra“ primena, kad į pensijų socialinio draudimo stažą studijų laikotarpiai nėra įskaičiuojami, rašoma pranešime žiniasklaidai. Mokymosi universitetuose, kolegijose ar kitose aukštojo mokslo įstaigose laikas į pensijų socialinio draudimo stažą nėra įskaičiuojamas.

Pastaruoju metu pasitaiko bandymų išvilioti gyventojų pinigus prisidengiant„Sodros“ vardu. Sukčiai siunčia el. laiškus ir trumpąsias žinutes, kurios atrodo panašios į oficialius „Sodros“ pranešimus, tačiau jų tikslas – atskleisti prisijungimo duomenis arba patvirtinti banko operacijas. Neseniai į „Sodrą“ kreipėsi klientė, kuri pasakojo gavusi el. laišką su nuoroda į tariamą „Sodros“ paskyrą. Paspaudusi nuorodą ji suvedė elektroninio parašo PIN1 kodą.

Apie vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus kalbama gana dažnai, tačiau mažiau dėmesio sulaukia tai, kokias pasekmes jie palieka sulaukus pensinio amžiaus. Dėl mažesnių pajamų, karjeros pertraukų ir vaikų priežiūros moterys senatvėje neretai gauna gerokai mažesnes pensijas nei vyrai.  Atlyginimų skirtumas tarp vyrų ir moterų yra akivaizdus. ES moterys vidutiniškai uždirba 11,1 proc. mažiau nei vyrai. Tačiau išėjus į pensiją šis atotrūkis dar labiau išauga.

Daugiau nei ketvirtis milijono šalies gyventojų turi negalią. Dėl jos neretai šie žmonės negali dirbti, todėl dažnai gyvena visiškame skurde. Nepaisant to, jie gali kreiptis dėl tam tikrų išmokų ir kitokios pagalbos.  Gyventojams, turintiems negalią ir dėl to negalintiems dirbti, kas mėnesį yra mokama šalpos senatvės pensija. Visgi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad taip pat jiems gali būti skiriama ir papildoma kompensacija.

Pensijos kitąmet gali didėti ne tik dėl įprasto indeksavimo. Naujosios Vyriausybės programoje numatyti pokyčiai, kurie ateityje galėtų reikšmingai padidinti mažiausias senatvės pensijas ir sumažinti pensininkų skurdą. Taigi, kokių pokyčių gali tikėtis gyventojai? Seimui paskirtasis Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pristatė paskirtuosius ministrus ir dvidešimt pirmosios Vyriausybės programą, kurioje išskirti pagrindiniai būsimosios Vyriausybės veiklos prioritetai.

Paskirtoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė, laikinoji premjerė Inga Ruginienė sako, kad naujoji Vyriausybė neplanuoja ilginti pensinio amžiaus.   „Ilginti pensinį amžių nesvarstome“, – antradienį per naujosios Vyriausybės programos pristatymą Seime teigė I. Ruginienė. „Tikrai yra tokių rekomendacijų – Tarptautinis valiutos fondas kiekvienais metais lankosi ir kiekvieną kartą duoda tokią rekomendaciją.

Opozicijai kritikuojant antradienį Seimui pateikiamą paskirtojo premjero Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybės programą, parlamento pirmininkas Juozas Olekas sako, kad oponuojančioms politinėms jėgoms skauda, nes būtent socdemai daro tuos darbus, kuriuos neva turėjo padaryti konservatoriai. „Man atrodo, kad opozicija parodė, kad nesugebėjo atlikti tų darbų, kuriuos reikėjo atlikti, ir dabartinei pozicijai reikia tuos darbus dirbti. Pinigų, kaip suprantate, surasta. Gynybai paskirti 5,38 proc.