Sodra

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad tarp valstybės valdomų įmonių (VVĮ) rugsėjį didžiausia darbo užmokesčio mediana siekė 5,73 tūkst. eurų (neatskaičius mokesčių), ją mokėjo energetikos bendrovė „Ignitis grupė“, skelbia „Verslo žinios“. Portalo duomenimis, šalies darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių vidurkis rugsėjį siekė 2,63 tūkst. eurų, o šią ribą atlyginimų medianomis viršijo 32 valstybės valdomos įmonės.

Rugsėjį penkiose Lietuvos įmonėse vidutinis darbo užmokestis viršijo 20 tūkst. eurų prieš mokesčius. Didžiausias fiksuotas vidurkis – beveik 55 tūkst. eurų, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Į didžiausius vidutinius atlyginimus mokėjusių įmonių dešimtuką pateko technologijų, finansų ir kitose srityse veikiančios bendrovės. Iš viso rugsėjį 43 įmonėse atlyginimų vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Didžiausias atlyginimų vidurkis – beveik 55 tūkst.

Lietuvių senatvės pensijos priklauso nuo nemažai veiksnių. Neužtenka tiesiog dirbti, nes pensijos dydžiui įtakos turi ne tik atlyginimas ir nuo jo sumokėtų įmokų „Sodrai“, bet ir pradirbtų metų. Pensinis amžius buvo kasmet ilginamas dar nuo 2012-ųjų, o būtinasis stažas senatvės pensijai – nuo 2018-ųjų.

Našlių pensijos Lietuvoje gali gerokai padidėti. Seime siūloma keisti jų skaičiavimo tvarką ir našliams mokėti 30 proc. mirusio sutuoktinio pensijos. Šiuo metu bazinis našlių pensijos dydis yra 46,46 euro. Ši suma kasmet indeksuojama, tačiau nepriklauso nuo mirusio sutuoktinio gautos pensijos dydžio. Keisti dabartinę tvarką siūlo Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos nariai. Jų parengtos įstatymo pataisos numato, kad nauja našlių pensijų skaičiavimo tvarka galėtų įsigalioti nuo 2027 metų.

Iš pensijų kaupimo pasitraukusių gyventojų dalis sukaupto turto – valstybės ir „Sodros“ įmokos – virto pensijų apskaitos vienetais. Jų skaičių kiekvienas gyventojas gali pasitikrinti savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje.

Gyventojai vėl sulaukia melagingų SMS žinučių, kurias sukčiai siunčia „Sodros“ vardu. Svarbu nespausti žinutėse pateiktų nuorodų ir neteikti jokios asmeninės informacijos. Klientai informuoja, kad į savo telefonus gauna SMS žinutes, kuriose pranešama apie tariamai neatnaujintus duomenis. Pavyzdžiui: „Jūsų asmens duomenys dar nėra atnaujinti“. Šalia pateikiamas kenkėjiška nuoroda, panaši į „Sodros“ svetainės adresą.

Nuo kitų metų liepos mėnesio ruošiami pokyčiai dėl ligos išmokų – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo apmokestinti išmokas pirmąsias dvi darbuotojo ligos dienas, kurios apmokamos ne „Sodros“, o darbdavio lėšomis. Kartu su 2027 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektu teikiami įstatymų pakeitimai, kuriais siūloma panaikinti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų lengvatą.

Pasitaiko naujų sukčių būdų išvilioti gyventojų asmens duomenis ne tik „Sodros“, bet ir kurjerių tarnybų vardu. Klientų jie prašo pateikti savo asmens kodą ir kitus duomenis, neva reikalingus pristatyti laiškui iš „Sodros“. Gyventojai raginami išlikti budrūs – neatskleisti asmens duomenų. Apie tokius skambučius „Sodrai“ pranešė klientai.

Seimui antradienį pristatomas Vyriausybės parengtas 2027 metų valstybės biudžeto projektas, iš pastarųjų metų projektų išsiskiriantis Mastrichto kriterijų ribą viršijančiu valdžios sektoriaus deficitu. Be to, Seimas imsis perteklinių „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektų. Po antradienio pateikimo parlamente pirmas projektų svarstymas numatomas lapkričio 19 dieną, o antrasis – gruodžio 1-ąją. Tuomet bus paskirta priėmimo data.

Rudenį prasideda peršalimo ligų sezonas, todėl vis daugiau gyventojų gali tekti laikinai palikti darbą dėl ligos. Tačiau susirgus svarbu nepamiršti ne tik pasirūpinti sveikata, bet ir tuo, ar priklauso ligos išmoka. Pasirodo, tūkstančiai gyventojų dar nesikreipė į „Sodrą“ dėl jiems galimai priklausančių pinigų – bendra suma siekia 4,3 mln. eurų. Taigi, kaip sužinoti ar jums priklauso šie pinigai? 34 tūkst. asmenų neatsiėmę po 127 eurus? „Sodros“ duomenimis, šiuo metu yra apie 34 tūkst.

Sukčiai vis dažniau prisidengia gerai žinomų institucijų vardais ir pasitelkia įvairias gudrybes gyventojų pinigams išvilioti. Ekspertai įspėja, kad kartais užtenka vos vieno neapgalvoto veiksmo, jog žmogus prarastų santaupas, o galimybės jas susigrąžinti – itin ribotos. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo SEB banko Prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė ir Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.

Vyriausybė penktadienį svarstys Finansų ministerijos parengtą 2027 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektą. Be to, bus tvirtinami „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų projektai – visi jie vėliausiai spalio 17 dieną turi būti pateikti Seimui. Vyriausybės posėdžio išvakarėse registruotuose projektuose yra numatytas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas. Valdžios sektoriaus skola kitąmet turėtų pasiekti 48,2 proc. BVP.

Pasitraukusieji iš antrosios pensijų pakopos pinigus ne tik leidžia pirkiniams ar laiko bankuose, bet ir pildo „Sodros“ biudžetą. „Sodra“ prognozuoja, kad šiemet iš antrosios pakopos gaus beveik 2 milijardus eurų, o kitąmet – dar apie pusę milijardo. „Sodros“ vadovas šiuos milijardus saugo būsimoms krizėms, tačiau valdantieji bent dalį jų išleisti planuoja jau kitąmet – dar labiau padidinti pensijas.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kitais metais Valstybinio socialinio draudimo fondo „Sodros“ biudžeto pajamos turėtų siekti beveik 11,3 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 9,9 mlrd. eurų. Didžiausią išlaidų dalį sudarys pensijos, kurioms numatyta skirti apie 7,8 mlrd. eurų. Tai numatyta registruotame 2027 metų valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte. Pagal projektą „Sodros“ biudžeto perviršis kitąmet turėtų būti daugiau nei 1,4 mlrd. eurų.

2027 metų „Sodros“ biudžeto pajamos, palyginti su laukiamu šių metų rezultatu, turėtų mažėti 4,5 proc. iki 11,286 mlrd. eurų, o išlaidos – augti 11,3 proc. iki 9,845 mlrd. eurų. Numatomos fondo pajamos viršys išlaidas 1,441 mlrd. eurų, tačiau be rezervinio fondo palūkanų (165,9 mln. eurų) ir iš antros pakopos pensijų kaupimo fondų grįžtančių sumų (apie 560 mln. eurų) jo perviršis sieks 714 mln. eurų, rodo ketvirtadienį įregistruotas „Sodros“ biudžeto projektas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) rezervas metų pabaigoje turėtų siekti 7,1 mlrd. eurų, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras. Tado Vinokuro teigimu, kitų metų pabaigoje „Sodros“ rezervas turėtų pasiekti 8,6 mlrd. eurų. „2025 metais rezervas siekė 4,5 mlrd. eurų, o 2026 metais prognozuojame jau 7,1 mlrd. eurų. Ir 2027 metais turėtų pasiekti 8,6 mlrd. eurų, arba beveik 97 proc. „Sodros“ praėjusių metų lėšų“, – Seimo liberalų frakcijoje ketvirtadienį teigė viceministras.

„Sodros“ nesusikalbėjimas su Jungtinės Karalystės klerkais sunkia liga sergančiam palangiškiui užkirto kelią gauti iš britų neįgalumo išmoką – beveik 6 tūkst. eurų per metus. „Sodra“, vietoj to, kad patvirtintų, jog vyrui dėl sveikatos Lietuvoje priklauso išmoka, Jungtinei Karalystei teparašė: „Prašymas pateiktas.“ O pateiktas nereiškia, kad priklauso, tad britai skirti išmoką atsisakė. Ir tokių nuo biurokratijos nukentėjusių lietuvių – ne vienas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nors sukčiavimo mastai Lietuvoje mažėja, gyventojai ir toliau praranda milijonus eurų. Sukčiai keičia savo veikimo taktiką – vietoj telefoninių skambučių vis dažniau renkasi SMS žinutes ir socialinius tinklus, o jų siunčiami pranešimai tampa vis sunkiau atpažįstami. Ekspertai įspėja, kad net ir ekrane matomu oficialiu banko ar kitos institucijos numeriu ne visada galima pasitikėti.

Nuo 2027 m. sausio darbdaviai teiks „Sodrai“ daugiau duomenų apie darbuotojų atlyginimus ir darbo laiką. Jie bus naudojami vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumams apskaičiuoti, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kaip reikės pateikti informaciją, kokie rodikliai bus viešinami ir kaip pasirengti pokyčiams? „Sodra“ atsako į pagrindinius klausimus.

Vyriausybė penktadienį planuoja svarstyti 2027-ųjų valstybės ir „Sodros“ biudžetų projektus, taip pat vadinamojo šeimos paketo priemones, valstybės tarnautojų ir pedagogų atlyginimų dydžius kitiems metams. Nuotoliniame posėdyje Ministrų kabinetas, be kita ko, planuoja svarstyti kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo ir Pensijų anuitetų fondų biudžetų projektus, rodo Vyriausybės posėdžio darbotvarkė. Jiems pritarus kitą savaitę visi projektai bus teikiami Seimui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad „Sodros“ biudžeto perviršis šiems metams turėtų sudaryti apie 800 mln. eurų, iš kurių maždaug 70,5 mln. eurų kitąmet būtų skirti papildomai pensijoms indeksuoti.

Kiekvienas Lietuvos gyventojas, prisijungės prie asmeninės „Sodros“ paskyros gali sužinoti, kiek sukaupė draudimo stažo ir apskaitos vienetų. Būtent nuo šių dydžių priklauso, kokia senatvės pensija bus skirta sulaukus pensinio amžiaus.  Sukauptą pensijų draudimo stažą ir apskaitos vienetus kiekvienam gyventojui „Sodra“ perskaičiuoja 2 kartus per metus – pagal sausio 1 d. ir liepos 1 d. turimus duomenis.

Ieškant būdų papildomai didinti pensijas ir tam siūlant naudoti didesnę dalį „Sodros“ biudžeto perviršio, Finansų ministerija įžvelgia rizikų – vertina, kad tokios iniciatyvos neužtikrina tvaraus viešųjų išlaidų finansavimo, ir įspėja, jog tik laiko klausimas, kada šalies pensijų sistema ir bendras „Sodros“ biudžetas nebebus pertekliniai.  Dar pernai rudenį prezidentas Seimui pateikė siūlymą spartesniam pensijų didinimui kasmet naudoti nuo 20 iki 75 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio.

Klaipėdos miesto policijos bendruomenės pareigūnai įspėja gyventojus apie naują sukčių schemą, kai elektroniniais laiškais prisidengiant „Sodra“ pranešama apie neva priklausančią socialinio draudimo įmokų permoką. Gyventojams žadami šimtai eurų siekiantys grąžinimai, tačiau paspaudus pateiktą nuorodą rizikuojama prarasti asmeninius ir bankinius duomenis.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako sieksiantis, kad senatvės pensijos kitąmet didėtų dešimtadaliu, arba vidutiniškai 75–76 eurais. Tam jis siūlo panaudoti ir 6–7 proc. „Sodros“ biudžeto rezervo perviršio. Iš šio šaltinio pensijos būtų didinamos kartu su indeksavimu pagal įstatymą – pagal jį pensijos kitąmet didės apie 8,5 proc. „Sieksime, kad mūsų valstybės senjorai galėtų sulaukti didesnės pensijos. Mano siekis, kad didėjimas būtų 10 proc.

Paskambinus į „Sodros“ informacijos centrą gauti asmeninę informaciją bus dar paprasčiau – dabar savo tapatybę galima patvirtinti ir mobiliuoju parašu („Mobile-ID“). Tai greitas ir saugus būdas, papildantis iki šiol naudotas tapatybės nustatymo telefonu galimybes. „Sodros“ konsultantai telefonu +370 5 250 0883 atsako į klausimus apie išmokas, įmokas, pensijas ir kitus socialinio draudimo klausimus.

„Sodra“ skelbia datas, kada spalio mėnesį gyventojai gali tikėtis pensijų ir išmokų. Pateikiame informaciją, kada pinigai pasieks gyventojų sąskaitas.

Finansų ministerijai sukritikavus siūlymą bent 20 proc. „Sodros“ biudžeto pertekliaus skirti pensijų papildomam indeksavimui, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako nekomentuosianti Finansų ministerijos nuomonės, bet pabrėžia, kad pensijos kitąmet turi augti dviženkliu skaičiumi. „Finansų ministerijos nuomonės tikrai nenoriu komentuoti, bet mes nuosekliai laikomės savo pozicijos, kad pensijos turi didėti ir didėti dviženkliu skaičiumi.

 Prezidento Gitano Nausėdos siūlymas bent 20 proc. „Sodros“ biudžeto pertekliaus skirti ne rezervui, o pensijų papildomam indeksavimui, viršija valstybės fiskalines galimybes, teigia Finansų ministerija. Pasak jos, toks sprendimas valstybės finansams būtų netvarus.

Visi dirbantys gyventojai kas mėnesį moka mokesčius ir turi teisę į įvairias išmokas, pavyzdžiui, kai suserga, susilaukia vaiko ar netenka darbo. Tokia pati tvarka galioja ir Lietuvoje gyvenantiems bei dirbantiems užsieniečiams. Atsakingos institucijos nuolat kaupia įmokų ir išmokų duomenis bei gali pasakyti, kiek gyventojai sumokėjo mokesčių ir kiek pinigų gavo įvairiomis išmokomis. Visgi apie užsieniečius tokių duomenų, esą neturi.

Varėnos rajono gyventojai pranešė apie jų namuose besilankančias dvi moteris, kurios prisistato „Sodros“ darbuotojomis, siūlo pagalbą ir domisi žmonių gyvenimo aplinkybėmis. Gyventojai raginami būti budrūs – „Sodros“ darbuotojai į žmonių namus nevyksta. Įspėja gyventojus dėl tariamų „Sodros“ darbuotojų Apie tokį atvejį pranešė Merkinės seniūnijos gyventojai. Jų teigimu, „Sodros“ darbuotojomis prisistačiusios moterys lankėsi keliuose namuose, kuriuose gyvena vieniši žmonės.

Po pranešimų apie galimai „Sodros“ darbuotojais apsimetusius sukčius, „Sodra“ primena, kad gyventojams paslaugos namuose nėra teikiamos. „Varėnos rajono gyventojai pranešė apie jų namuose besilankančias dvi moteris, kurios prisistato „Sodros“ darbuotojomis, siūlo pagalbą ir domisi žmonių gyvenimo aplinkybėmis. Gyventojai raginami būti budrūs – „Sodros“ darbuotojai į žmonių namus nevyksta“, – rašoma penktadienį išplatintame pranešime.

Besibaigiant trečiajam pensijų kaupimo reformos ketvirčiui „Sodra“ primena, kokius sprendimus gali priimti antros pakopos pensijų kaupimo dalyviai, įvertinę savo individualią situaciją. Iki 2027 m. pabaigos galima pasitraukti iš kaupimo, tačiau tai nėra vienintelė galimybė. Nusprendusieji kaupti toliau gali laikinai stabdyti įmokas, vieną kartą išsiimti dalį sukaupto turto, o susiklosčius įstatyme numatytoms aplinkybėms – nutraukti kaupimą ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.

Nuo rugsėjo pasikeitė senatvės pensijos skyrimo tvarka žmonėms, kurie dėl pensijos kreipiasi praėjus 12 ir daugiau mėnesių nuo tada, kai įgijo teisę ją gauti. Pagal naują tvarką, jei žmogus dėl senatvės pensijos skyrimo kreipiasi pavėluotai, laikoma, kad pensija yra atidėta.

Valstybės garantuojama senatvės pensija Lietuvoje priklauso kiekvienam dirbančiam ir socialinio draudimo įmokas mokančiam gyventojui. Kiekvienas darbuotojas kas mėnesį kaupia būtinąjį stažą ir apskaitos vienetus nuo kurių ir priklauso galutinis pensijos dydis. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė 47-erių vilnietis, kuris pasidalijo, kaip „Sodros“ paskyroje jam netikėtai sumažėjo apskaitos vienetų skaičius.

Netekus darbo ar staiga sumažėjus šeimos pajamoms pinigų gali pradėti trūkti labai greitai. Tačiau dalis žmonių gali nežinoti net nuo ko pradėti ir kokia pagalba jiems apskritai priklauso. SEB asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ įvardija, kur pirmiausia kreiptis patekus į sudėtingą finansinę situaciją.  Naujienų portalas tv3.lt papildomai patikrino, kokios išmokos bei kompensacijos gyventojams priklauso 2026 metais.

Konservatorė ir buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė socialiniuose tinkluose sukritikavo socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės poziciją, jog įstatymai dėl pensijų indeksavimo ar mokinių maitinimo turėtų būti priimti kitą kadenciją. Jau anksčiau dalis opozicijos taip pat išreiškė kritiką, kad Šeimos paketo poreikių finansavimas yra perkeliamas ateities valdžiai.

Prezidento siūlymas dalį „Sodros“ biudžeto pertekliaus nukreipti ne į rezervą, o tų metų pensijų papildomam indeksavimui – galimas saugiklis ateičiai, jei būsimos valdžios nuspręstų pristabdyti pensijų didinimą, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Ingos Ruginienės teigimu, nors ši Gitano Nausėdos iniciatyva yra reikalinga, ji neturės jokios įtakos šios Vyriausybės planams kelti pensijas. „Ji būtų kaip saugos garantas, kad ir toliau pensijos nuosekliai didės.

„Sodros“ taryboje dirbs socialinės apsaugos ir darbo bei finansų viceministrai Tadas Vinokuras ir Lineta Jakimavičienė, nusprendė Vyriausybė. Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino naujos sudėties tarybą, į kurią taip pat įtrauktas Investuotojų forumo ekonomistas Adomas Klimantas bei sveikatos apsaugos ministro patarėjas Gintaras Maželis. Jie taryboje pakeis buvusius viceministrus Saulių Davainį bei Darių Sadecką, iš pareigų pasitraukusius pradėjus dirbti Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybei.

Papildomai II pensijų pakopoje kaupiantys gyventojai senatvėje gaus ne tik įprastą „Sodros“ pensiją. Sulaukus pensinio amžiaus daliai kaupusiųjų pradedamos mokėti ir papildomos mėnesinės išmokos – pensijų anuitetas. „Sodra“ skaičiuoja, kad rugpjūčio pabaigoje pensijų anuitetus buvo įsigijęs 5021 gyventojas. Jiems mokėtų standartinių anuitetų be paveldėjimo galimybės vidutinė išmoka siekė 100,3 euro, o su paveldėjimu – 91,09 euro.

Užsienyje gyvenantys žmonės, gaunantys Lietuvoje paskirtas pensijas, jau gali registruotis vaizdo pokalbiams internetu, kurių metu patvirtinama jų tapatybė ir gyvenamoji vieta, rašoma „Sodros“ pranešime žiniasklaidai. Tai reikalinga tam, kad pensijos mokėjimas būtų tęsiamas ir kitais metais. Pagal galiojančią tvarką užsienyje gyvenantys pensijų gavėjai kiekvienais metais nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. turi patvirtinti, kad yra gyvi ir gyvena tam tikroje užsienio valstybėje.

Gyventojai praneša gaunantys melagingas SMS žinutes apie tariamą socialinio draudimo įmokų skolą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Gavus žinutę apie skolą ar būtinybę skubiai atlikti mokėjimą, saugiausia nesinaudoti pateikta nuoroda. Informaciją apie įmokas, skolas ir išmokas galima pasitikrinti savarankiškai prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros https://gyventojai.sodra.lt.

Lietuvos senjorų pensijos per artimiausius kelerius metus turėtų dar labiau priartėti prie dirbančiųjų atlyginimų. Vyriausybė užsibrėžė tikslą iki 2028 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų bent pusę vidutinio atlyginimo į rankas. Tačiau kiek eurų tai reikštų pensininkams ir ar dėl šio tikslo pensijos turės augti sparčiau nei dabar? Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia apie 745 eurus, ją gauna beveik 640 tūkst. žmonių.

Kai darbuotojas atleidžiamas ne dėl savo kaltės, jam sumokama išeitinė, o kartais ir ilgalaikio darbo išmoka. Tačiau kartais darbuotojai iš darbo išeiti nusprendžia ir savo noru, pavyzdžiui, sulaukia senatvės pensijos amžiaus bei nori pasidžiaugti užtarnautu poilsiu. Taigi ar tokiais atvejais gyventojui priklauso išmokos? Vilnietė Barbora (tikras vardas redakcijai žinomas) naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad jau 9 metus dirba savo mėgstamą darbą, tačiau neseniai sulaukė pensinio amžiaus.

Pastaruoju metu pastebimos suaktyvėjusios sukčių pastangos „Google“ platformoje – jie vis dažniau reklamuoja netikras nuorodas, vedančias į suklastotus interneto banko puslapius, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Įsigiję bankų ar kitų žinomų įstaigų pavadinimus kaip reklaminius raktažodžius, sukčiai savo nuorodas gali iškelti paieškos rezultatų viršuje.

Kiekvieno mėnesio pabaigoje „Sodra“ paskelbia, kada gyventojai gali tikėtis pensijų ir išmokų ateinantį mėnesį.  Taigi, kada pinigai pasieks gyventojų sąskaitas rugsėjo mėnesį? Rugsėjo mėnesio išmokos Sergantiems arba sergančius prižiūrintiems ir dėl to laikinai nedarbingais esantiems gyventojams ligos išmoka sumokama per 17 darbo dienų nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo. Vidutinė ligos išmoka yra 57,7 euro per dieną arba apie 1211,7 euro per mėnesį.

Pastaruoju metu daug diskusijų sulaukia socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pristatytas planas, kaip artimiausius dvejus metus būtų papildomai didinamos pensijos. Siūlymas tam panaudoti „Sodros“ perviršį sulaukė skirtingų reakcijų. Pasak jos, 2027 metais pensijos galėtų didėti vidutiniškai ne mažiau kaip 10 procentų. Vėliau dar daugiau.

Daugiau nei ketvirtis milijono šalies gyventojų turi negalią. Dėl to neretai šie žmonės negali dirbti, todėl dažnai gyvena visiškame skurde. Nepaisant to, jie gali kreiptis dėl tam tikrų išmokų ir kitokios pagalbos.  Gyventojams, turintiems negalią ir dėl to negalintiems dirbti, kas mėnesį yra mokama šalpos senatvės pensija. Visgi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad taip pat jiems gali būti skiriama ir papildoma kompensacija.

Gyventojai vėl sulaukia melagingų SMS žinučių, kurias sukčiai siunčia „Sodros“ vardu. Svarbu nespausti žinutėse esančių nuorodų ir neteikti jokios asmeninės ar finansinės informacijos, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Sodros“ klientai praneša, kad į savo telefonus gauna SMS žinutes, parašytas be lietuviškų rašmenų, kuriose pranešama apie tariamą socialinio draudimo įmokų skolą.