Taigi, kaip sužinoti ar jums priklauso šie pinigai?
34 tūkst. asmenų neatsiėmę po 127 eurus?
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu yra apie 34 tūkst. ligos atvejų, kai žmonės dar nesikreipė į „Sodrą“ dėl ligos išmokos.
Gyventojai nėra atsiėmę apie 4,3 mln. eurų. Taigi vidutiniškai po 127 eurus kiekvienas.
Vis dėlto „Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič pabrėžė, kad ši suma nėra „Sodros“ skola už visus 34 tūkst. atvejų.
Pasak jos, kol žmogus nepateikė prašymo, nežinoma, ar išmoka jam priklauso ir kokio dydžio ji būtų.
„Todėl atidėjiniai apskaičiuojami teoriškai, pagal tam tikrą formulę, atsižvelgiant į ankstesnių metų duomenis. Vertinama, kiek žmonių dar gali kreiptis dėl ligos išmokos ir kokiai daliai besikreipiančiųjų ji būtų paskirta. Gautas skaičius dauginamas iš vidutinės išmokos mokėjimo trukmės ir vidutinės vienos dienos išmokos dydžio“, – paaiškino ji.
Pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją
Pagrindas skirti ligos išmoką – gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl susirgus ar slaugant sergantį vaiką pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigą.
Rudenį Lietuvoje dažniausiai prasideda padidėjusio sergamumo laikotarpis, kai gripo, peršalimo ir COVID-19 atvejų skaičius viršija nustatytą ribą. Tai reiškia, kad susirgę šiomis ligomis gyventojai gali gauti nedarbingumo pažymėjimą neišeidami iš namų – užtenka nuotolinės konsultacijos su šeimos gydytoju.
Jeigu žmogui pasireiškia užkrečiamos ligos simptomai, šeimos gydytojas, įvertinęs jo sveikatos būklę ir galimą užkrėtimo riziką, gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą nuotoliniu būdu. Jei prireiktų tiesioginės apžiūros, gydytojas nuspręs tai padaryti kontaktinės konsultacijos metu.
Svarbu žinoti, kad nuotoliniu būdu nedarbingumo pažymėjimai išduodami tik dėl gripo, COVID-19 ar kitų peršalimo ligų. Dėl kitų sveikatos problemų nedarbingumo pažymėjimai išduodami įprasta tvarka.
Padidėjusio sergamumo laikotarpiai nustatomi pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) skelbiamus duomenis.
Kas turi teisę į ligos išmoką?
Ligos išmoka gali būti skiriama, jei žmogus turi bent 3 mėnesių stažą per pastaruosius metus arba bent 6 mėnesių stažą per pastaruosius dvejus metus ir dėl jos kreipiasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo pabaigos.
Jei žmogus yra pateikęs prašymą ligos išmokai skirti, priskaičiuota suma bus automatiškai pervedama į nurodytą asmeninę sąskaitą.
M. Kozič pabrėžia, kad prašymą ligos išmokai skirti galima pateikti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros https://www.gyventojai.sodra.lt ir pasirinkus prašymo formą GPS1.
„Didžioji dalis asmens duomenų jame užpildyti automatiškai, tereikia nurodyti sąskaitos numerį, į kurią pageidaujate gauti ligos išmoką
. Jei asmeninės sąskaitos numeris ateityje pasikeis, reikės patikslinti prašymą ir išsaugoti pakeitimus. Jokiais kitais atvejais naujo prašymo teikti nereikia – jis galioja neterminuotai. Prašymą taip pat galima užpildyti apsilankius „Sodros“ klientų priimamajame – reikia turėti tapatybę patvirtinantį dokumentą“, – aiškino pašnekovė.
Ji pridūrė, kad prašymas skirti ligos išmoką galioja ir atgaline tvarka.
Paprastai tariant, jei žmogus sirgo, tačiau tuo metu nebuvo pateikęs prašymo, ligos išmoka gali būti išmokėta, jeigu nuo nedarbingumo pabaigos nėra praėję daugiau kaip 12 mėnesių.
„Pavyzdžiui, jei gyventojas sirgo 2025 metų gruodį, tačiau prašymo nepateikė, jis tai gali padaryti dabar ir gauti jam priklausančią ligos išmoką“, – dalijosi specialistė.
Vis dėlto, anot jos, svarbu pažymėti, kad ne visi žmonės, kuriems buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, turės teisę į ligos išmoką.
„Kai kuriais atvejais pateikus prašymą sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo gali būti neigiamas, pavyzdžiui, jei žmogus neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo ar neatitinka kitų įstatymuose nustatytų sąlygų.
Ligos išmoka skiriama ligos socialiniu draudimu apdraustiems žmonėms, kurie dėl laikinojo nedarbingumo praranda darbo pajamas. Pirmąją nedarbingumo dieną reikia būti sukaupus ne mažesnį kaip 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius. Pagrindas skirti išmoką yra gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas“, – pridūrė M. Kozič.
Kokio dydžio ligos išmoką gausiu?
Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam žmogui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo.
Pavyzdžiui, jei žmogaus laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2026 m. rugsėjį, vertinamos gegužės, birželio ir liepos draudžiamosios pajamos.
Draudžiamosios pajamos yra žmogaus darbo pajamos, nuo kurių buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui, taip pat žmogui priskaičiuotos ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos ar nedarbo socialinio draudimo išmokos.
Ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys, nepriklausomai nuo darbuotojo turimo ligos socialinio draudimo stažo. Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.
Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Šiuo metu vidutinė vienos dienos ligos išmoka yra 53,3 eur.
