pinigai

Po beveik 50 tūkst. eurų kainavusio Krašto apsaugos ministerijos vakarėlio ministras Robertas Kaunas visuomenės atsiprašė, tačiau plačiau apie šventę kalbėti atsisako ir tikina, kad ši tema jau uždaryta. Tuo metu Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, jog tokios klaidos nesikartos, o premjeras Mindaugas Sinkevičius ragina prabangias šventes rengti geresniais laikais, kai valstybės biudžetas nebebus deficitinis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Žemės ūkio ministerija pavedė Nacionalinei mokėjimo agentūrai pasirengti nuo spalio 16 d. pradėti mokėti 2026 m. išankstines tiesiogines išmokas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones. Planuojama, kad jau spalį ūkininkams bus išmokėta 332 mln. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prasidėjus šildymo sezonui, dažnai kyla diskusijos ne tik dėl šildymo kainų ar oro taršos, bet ir to, kaip ją veikia gyventojų pasirinktas šildymo būdas. Aplinkos ministerija (AM) nurodo, kad malkomis ir kitu kietuoju kuru Lietuvoje vis dar kūrenasi nemažai namų ūkių, o specialistai atkreipia dėmesį į neraminančius taršos rodiklius.

Nuo šių metų lapkričio 20 dienos keičiasi tvarka perkant telefoną ar kitą įrenginį išsimokėtinai. Į Lietuvos teisę perkeliami Europos Sąjungos (ES) Vartojimo kredito direktyvos reikalavimai įpareigos pardavėjus atidžiau vertinti klientų mokumą prieš suteikiant galimybę atsiskaityti dalimis. Kaip šie pokyčiai paveiks telefonų pirkimą telekomunikacijų bendrovėse, pasakoja Lina Bandzinė, „Telia“ privačių klientų vadovė.

Lietuvoje skurdo rizika ypač opi tarp vyresnio amžiaus žmonių – 2025 m. net 40,5 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų grėsė skurdas ar socialinė atskirtis. Nepaisant to, kad pastaraisiais metais pensijos augo, specialistai pabrėžia, kad vien didesnės pensijos skurdo problemos neišspręs: svarbios ir socialinės bei sveikatos priežiūros paslaugos, būstas, pajamų sistema bei pagalbos prieinamumas. „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2025 metais Europos Sąjungoje (ES) 92,7 mln.

Valdžios pinigų viliotinis emigravusiems lietuviams. Kad grįžtų į Lietuvą, siūlo tūkstančius. Kataloniją Ispanijoje užklupo didžiuliai potvyniai. Vanduo užliejo ir miestų gatves, ir tūkstančių gyventojų namus. Stichija pareikalavo ir žmonių gyvybių. Ne tik Krašto apsaugos ministerija – darbuotojams šventes už dešimtis tūkstančių eurų organizuoja ir kitos valdiškos įstaigos.

Saugumas tampa vienu didžiausių šių dienų prioritetu, dėl to vis dažniau tiek namų viduje, tiek išorėje galima pastebėti įrengtas vaizdo kameras. Vis tik kartais tokios lauke įrengtos kameros gali filmuoti dalį kaimyninių valdų, tad tuomet ryškėja dar viena problema – kaimynų privatumas.

Lietuvos ekonomikai artėjantys mėnesiai gali būti neramūs – didžiausią nerimą kelia energetikos kainos, geopolitinė įtampa ir aukštos palūkanos. Vis dėlto SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas ragina neskubėti kalbėti apie krizę ir sako, kad dalis rinkos lūkesčių dėl tolesnio palūkanų didinimo gali būti pernelyg pesimistiški. Apie tai „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

Priklausomai nuo vidutinio darbo užmokesčio pokyčių kiekvieną ketvirtį „Sodra“ perskaičiuoja kai kurių išmokų minimalius ir maksimalius dydžius. Su rugsėju baigėsi trečiasis ketvirtis, o spalį prasidėjo ketvirtasis. Taigi nuo ketvirtadienio galioja ir nauji išmokų „lubų“ ir „grindų“ dydžiai. Ligos, motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokos apskaičiuojamos individualiai pagal žmogaus draudžiamąsias pajamas.

Devyni iš dešimties (86 proc.) šalies gyventojų mano, kad valstybės pensijos neužteks jų poreikiams senatvėje, tuo metu kas septintas žmogus (14 proc.) įsitikinęs, kad jos užteks, rodo naujausia apklausa. SEB banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, pastarieji mano, kad jiems nereikia papildomai kaupti pensijai. Tačiau apklausa parodė, kad beveik du iš trijų gyventojų nekaupia senatvei.

Papildomai pensijai nekaupia 56 proc. Lietuvos gyventojų, nors tik 14 proc. mano, kad senatvėje jiems pakaks valstybės mokamos pensijos, rodo „SEB Life and Pension Baltic SE“ iniciatyva atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Tyrimo duomenimis, maždaug pusė gyventojų nežino arba greičiausiai neteisingai vertina, kiek pajamų ar santaupų jiems reikės išėjus į pensiją.

Apie pensininkų skurdo riziką Lietuvoje kalbama gana dažnai, tačiau kur kas rečiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad itin dažnai ši rizika paliečia ir vaikus. Naujausi duomenys rodo, kad būtent vaikai yra viena labiausiai pažeidžiamų gyventojų grupių – 2025 metais skurdo ar socialinės atskirties rizika grėsė 19,9 proc. Lietuvos vaikų. Specialistai atkreipia dėmesį, kad skurdą lemia ne tik gaunamų išmokų dydis.

Vestuvių planavimas gali trukti mėnesius, tačiau net ir kruopščiausiai organizuojamos šventės neapsaugo nuo netikėtumų. Viena pora, panašu, buvo numačiusi ir paskutinės minutės atšaukimus, todėl svečiams, negalėjusiems dalyvauti šventėje, buvo numačiusi finansiškai skaudžią pasekmę, rašoma mirror.co.uk.

Lietuvoje veikiantys bankai pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 591 mln. eurų bendro pelno – 10 proc. daugiau negu tuo pat metu pernai (537 mln. eurų). Pelningai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 5. Pastarieji bendrai patyrė 4,2 mln. eurų nuostolių, pranešė Lietuvos bankas (LB). Didžiausias pelnas – „Revolut“ Anot pranešimo, labiausiai bendrą pelną augino „Revolut“ grupė – pirmąjį pusmetį ji uždirbo 146,7 mln. eurų – 42,5 proc. daugiau.

Baigiasi trečiasis metų ketvirtis, kai gyventojai gali pasitraukti iš pensijų kaupimo antroje pakopoje, jų sukauptas lėšas pensijų fondų valdytojai turės išmokėti iki spalio vidurio. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad šie pinigai yra įskaičiuojami į pajamas ir turimą turtą skiriant piniginę paramą. Tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu dėl to gali keistis paramos dydis, o atskirais atvejais žmogus gali jos laikinai netekti.

Apsipirkimas gali būti ne tik būdas įsigyti reikalingų daiktų, bet ir emocijų valdymo priemonė – vieniems jis suteikia malonumą, kitiems padeda užpildyti nuobodulį ar spręsti vidines problemas. Klinikinės psichologijos specialistė Vilma Tarasevičė ir psichologas Gediminas Navaitis aiškino, kaip atpažinti, kada santykis su daiktais ir pirkimu tampa probleminis. Jie taip pat paaiškino, kodėl mūsų vartojimo įpročiams įtakos turi visuomenės vertybės ir ankstesnė gyvenimo patirtis.

„Luminor“ banko duomenys rodo, kad didžioji dalis gyventojų, nusprendusių pasitraukti iš pensijų kaupimo, net ir augant infliacijai neskuba gautų pinigų nei išleisti, nei įdarbinti kitais būdais, rašoma banko pranešime spaudai. Po antrosios pensijų kaupimo išmokų bangos „Luminor“ banko klientų sąskaitose vis dar buvo likę 65 proc. atsiimtų lėšų.

Trečiadienis yra paskutinė diena pateikti prašymą nutraukti kaupimą antroje pensijų pakopoje tiems gyventojams, kurie sukauptas lėšas nori gauti dar spalio mėnesį. Prašymus pasitraukti iš kaupimo reikia teikti savo pensijų kaupimo bendrovei. Jie nagrinėjami pagal ketvirčius – sprendimas dėl kaupimo nutraukimo priimamas pasibaigus ketvirčiui, kuriuo pateiktas prašymas, o pinigai pervedami per pirmąsias kito ketvirčio darbo dienas.

Ne visi loterijų laimėjimai Lietuvoje yra apmokestinami, tačiau kai kuriais atvejais laimėtojams tenka ne tik deklaruoti gautas pajamas, bet ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Ekspertai paaiškino, nuo ko priklauso prievolės mokesčiai administratoriui ir kada laimėjimas lieka visiškai neapmokestintas.

Dar daugiau jaunų šeimų, besikuriančių regionuose, gaus finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti – bus patenkinti visi reikalavimus atitinkantys prašymai, pateikti rugsėjo viduryje skelbto kvietimo metu. Iš viso registruota beveik 800 prašymų, tam numatyta skirti per 6 mln. eurų.

Europos darbo rinkos situacija rugsėjį išliko stabili, tačiau dėl spaudimo prekybos ir energetikos sektoriuose reikšmingesnio pagerėjimo kol kas nematyti, skelbia Užimtumo tarnyba. Valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) pagrindinis darbo rinkos rodiklis – Europos darbo rinkos barometras – rugsėjį nepakito ir siekė 99,9 balo.

Vasarą gamintojai kiaušinius pradėjo parduoti pigiau, o rugsėjį pirmieji kainų mažėjimo ženklai pasirodė ir parduotuvėse. Rugsėjo 14–20 d. prekybos tinklų privačių prekių ženklų M dydžio narvuose laikomų vištų kiaušinių dešimtukas be akcijų vidutiniškai kainavo 1,95 Eur – 2,5 proc. mažiau negu prieš keturias savaites. Vis dėlto kaina tebebuvo 4,28 proc. didesnė negu prieš metus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Gamintojų kainų pokytį pirkėjai pajunta ne iš karto.

Klaidingai atliktas pavedimas gali kainuoti papildomai. Norint susigrąžinti ne tam gavėjui pervestus pinigus, bankas gali taikyti mokestį, tačiau lėšų grąžinimas priklauso ir nuo jas gavusio asmens. Savo patirtimi socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijusi moteris nurodė netyčia pervedusi pinigus ne tam žmogui. Pasak jos, atliekant pavedimą SEB sistemoje buvo parodyta tik viena reikiamos pavardės sąskaita, nors norimam gavėjui pinigų ji buvo pervedusi ir anksčiau.

Pamatę įtartiną mokėjimą banko programėlėje žmonės dažnai tikisi, kad dar spės jį atšaukti. Ypač jeigu šalia parašyta „mokėjimas rezervuotas“. Tačiau šis užrašas gali suklaidinti. Kada dar yra vilties susigrąžinti pinigus, o kada bankas jau beveik bejėgis, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ paaiškino „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.

Gyvenime pasitaiko įvairių situacijų. Pavyzdžiui, į jūsų sąskaitą netikėtai papildo keli ar net keliolika tūkstančių eurų. Galbūt gavote premiją, paveldėjote pinigų, pardavėte nekilnojamąjį turtą ar atsiėmėte antrosios pensijų pakopos santaupas. Iš pradžių tokia suma gali atrodyti kaip galimybė pagaliau įsigyti seniai trokštamą pirkinį, tačiau neapgalvotai leidžiami pinigai gali greitai ištirpti.

Nuo spalio 1 d. Lietuvoje keičiasi „Smart-ID“ paskyrų registracijos tvarka – tapatybės nebebus galima patvirtinti naudojant asmens tapatybės kortelę ir kortelių skaitytuvą. Tuo metu vien per paskutinį šių metų ketvirtį baigs galioti apie 184 tūkst. paskyrų, todėl daliai gali kilti klausimų, kaip užregistruoti naują paskyrą ir ar dėl pokyčių nepraras prieigos prie elektroninės bankininkystės.

Artėjant šildymo sezonui, primename, kad draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą (akmens anglį, lignitą ir durpes) didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose. Nuo š. m. gegužės 1 d. jo negalima deginti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, taip pat kurorto statusą turinčiose gyvenamosiose vietovėse: Birštone, Druskininkuose, Neringoje ir Palangoje.

Kiekvieną mėnesį „Sodra“ paskelbia, kokio dydžio atlyginimus gavo darbuotojai Lietuvoje. Rugpjūčio mėnesio duomenys rodo, kad didžiausius atlyginimus mokėjo „Game Insight“, kuriso darbuotojai uždirbo ir po 37,5 tūkst. eurų prieš mokesčius. Rugpjūčio mėnesį didžiausias algas gavo kompiuterių ir progaminės įrangos kūrėjai ir pardavimuose dirbantys gyventojai. Net 44 Lietuvoje veikiančios bendrovės savo darbuotojams mokėjo po daugiau nei 10 tūkst.

Investavimas į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje yra įgavęs pagreitį. Atsiranda vis daugiau tų, kurie džiaugiasi pasiekę finansinę laisvę, moko kitus, kaip pelningai pirkti ir parduoti objektus bei teigia, kad laimė visai čia pat – ją tereikia pasiimti. Investavimo menu taip pat yra susižavėjęs verslininkas, lektorius Žilvinas Butkevičius, sėkmingai sukūręs verslą ir šiuo metu investuojantis keliomis pasirinktomis kryptimis.

Mirus artimajam ne ant vieno pečių užgriūva sunki finansinė laidotuvių našta, o tais atvejais, kai miršta šeimos maitintojas, yra dar sudėtingiau, nes kasdienybėje lieka kur kas mažesnė pinigų suma pragyvenimui. Neretai darbovietės išmoka paskirtą išmoką savo darbuotojui mirus artimajam, vis tik svarbu prisiminti, ar toks gestas yra privalomas. Naujienų portalui tv3.lt į šį klausimą atsakė advokatų kontoros „NOOR“ teisininkė Guoda Tiškaitė.

Kasmet vis daugiau lietuvių nusprendžia atsidaryti banko sąskaita užsienyje. Vieniems toks sprendimas suteikia saugumo jausmą, kitiems – tampa galimybe išvengti mokesčių mokėjimo. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys rodo, kad užsienio bankuose lietuviai laiko milijardus eurų. Taigi, kodėl lietuviai vis dažniau nusprendžia turėti banko sąskaitas užsienyje? Šiose šalyse sąskaitas turi 204 tūkst.

Europos Centrinis Bankas (ECB) šių metų pabaigoje turėtų apsispręsti dėl naujo eurų banknotų dizaino, trečiadienį pranešė Lietuvos bankas (LB). Pirmadienį baigta visuomenės apklausa dėl būsimo jų dizaino, joje dalyvavo beveik 10 mln. žmonių, arba 2,6 proc. euro zonos gyventojų, iš jų du trečdaliai – jaunesni nei 35 metų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, 2026 m. pirmąjį ketvirtį savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių socialinių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekė 1 510 eurų ir buvo 47 eurais mažesnis už vidutinį atlyginimą Lietuvoje ir 100 eurų didesnis, nei prieš metus.

 Apskaitininkė iš įmonės Telšiuose pasisavino beveik 40 tūkst. eurų, trečiadienį pranešė policija. Skelbiama, kad antradienį į Telšių apskrities pareigūnus kreipėsi įmonės atstovas, kuris pareiškė, kad laikotarpiu nuo vasario 10 iki birželio 29 dienos Telšiuose įmonės pasamdyta apskaitininkė, gimusi 1981 metais, klastodama sąskaitas faktūras apgaulės būdu pasisavino 39 tūkst. 908 eurus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Įperkamo būsto trūkumas tapo vienu iš aktualiausių europiečiams susirūpinimą keliančių klausimų. Naujausios „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, daugiau kaip 50 proc. miestų gyventojų (32 proc. miestų gyventojų Lietuvoje) mano, kad būstas yra neatidėliotina problema ten, kur jie gyvena. Būsto krizė taip pat silpnina konkurencingumą, nes riboja darbo jėgos ir studentų judumą. Todėl Europos Komisija (EK) siūlo naujas taisykles, skirtas padėti vietos valdžios institucijoms įveikti būsto krizę.

Palangoje kylantis „Palanga Marriott Resort & Spa“ pasiekė aukščiausią tašką – ant pastato iškeltas vainikas. Daugiau kaip 32 tūkst. kv. m ploto viešbučio ir SPA komplekso pagrindinius statybos bei įrengimo darbus planuojama užbaigti 2027 m. pabaigoje, o viešbučio duris atverti 2028 m. Statybų tradiciją žymintis vainikas iškeltas rugsėjo 22 dieną.

Neapibrėžtumas dėl tarptautinės padėties ir tebesitęsiantis Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą verčia žmones vis dažniau galvoti ne tik apie fizinį, bet ir apie finansinį pasiruošimą ekstremalioms situacijoms.

Tiems, kurie nori pasitraukti iš II pensijų kaupimo pakopos, tačiau prašymo dar neužpildė, reikėtų suskubti. Jeigu to nepadarys iki trečiadienio t.y. rugsėjo 30 d., jiems pinigų teks laukti ilgiau. Tuo metu gyventojai, kurie pasitraukė iš antros pakopos pensijų kaupimo antrą šių metų ketvirtį, netrukus sulauks išmokų.

Sugadinta darbo priemonė, prekių trūkumas, nepanaudotas avansas ar darbdavio teigimu darbuotojo padaryta žala – tokios situacijos savaime nesuteikia darbdaviui teisės savo nuožiūra sumažinti darbuotojui išmokamo darbo užmokesčio. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad išskaitos iš darbo užmokesčio galimos tik įstatymų nustatytais atvejais ir laikantis nustatytos tvarkos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Dyzelino kaina Lietuvoje pasiekė rekordinį lygį, o aukštos degalų kainos vis stipriau spaudžia gyventojų pinigines ir šalies ekonomiką. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius teigia, kad šiuo metu jau būtų metas laikinai mažinti dyzelino akcizą, tačiau kartu siūlo keisti ir pačią degalų apmokestinimo sistemą.  Švieslentėse kainos toliau nedžiugina vairuotojų.

Valstybės garantuojama senatvės pensija Lietuvoje priklauso kiekvienam dirbančiam ir socialinio draudimo įmokas mokančiam gyventojui. Kiekvienas darbuotojas kas mėnesį kaupia būtinąjį stažą ir apskaitos vienetus nuo kurių ir priklauso galutinis pensijos dydis. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė 47-erių vilnietis, kuris pasidalijo, kaip „Sodros“ paskyroje jam netikėtai sumažėjo apskaitos vienetų skaičius.

Jau 5 metus Lietuvoje „Sodra“ skiria išmoką ne tik sutuoktinių netekusiems, bet ir jų niekada neturėjusiems bei išsiskyrusiems gyventojams. 46,46 euro vienišiems asmenims išmokama kas mėnesį automatiškai. Tačiau „Sodra“ pažymi, kad daliai gyventojų dėl šių pinigų reikia kreiptis, kitaip jų negaus. Taigi kas gali gauti virš 557 eurų per metus ir ar reikia papildomai kažką dėl to daryti? Kas gali gauti beveik 50 eurų papildomai? Nuo 2026 m. vienišos asmens išmoka siekia 46,46 euro per mėnesį.

JAV investuotojas Warrenas Buffettas, kuris 2025 m. pabaigoje pasitraukė iš finansų ir draudimo įmonės „Berkshire Hathaway“ generalinio direktoriaus pareigų, dabar atsistatydino ir iš bendrovės tarybos pirmininko pareigų, kurias ėjo nuo 1970 m., praneša CNN. 96-erių W. Buffettas bus įmonės valdybos garbės pirmininkas, o pirmininko pareigas perims jo sūnus Howardas, kuris yra valdybos narys nuo 1993 metų.

Savivalda siūlo leisti jai koreguoti jos gaunamą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo dalį, numatyti jai dalį pelno mokesčio pajamų bei didinti nacionalinio plėtros banko ILTE paskolų limitą.

Aukojimo platforma Aukok.lt žengia į naują etapą ir pristato atnaujintą prekės ženklo identitetą. Pokytis apima ne tik naują vizualinę tapatybę – juo siekiama daugiau kalbėti apie bendrystę, galimybę įsitraukti ir pokytį, kurį gali padėti sukurti kiekvienas. Atsinaujinimą paskatino po ilgų veiklos metų besikeičiantis platformos vaidmuo. Šiandien Aukok.lt siekia būti ne tik įrankiu paramai surinkti, bet ir vieta, kuri telkia bendruomenę.

Turintiems žemės gali atsirasti galimybė gauti daugiau nei 2 tūkst. eurų paramos – tam tereikia įveisti arba atkurti mišką. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, kad parama skiriama privačios žemės valdytojams ir savivaldybėms. Tačiau norintiems pasinaudoti parama svarbu nepraleisti paraiškų teikimo termino ir tinkamai paruošti dokumentus.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje rugpjūtį siekė 5,6 proc. ir buvo antra didžiausia tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių, rodo ketvirtadienį paskelbti Eurostato duomenys. Palyginti su liepa, kai metinė infliacija Lietuvoje siekė 5,4 proc., jos tempas paspartėjo 0,2 proc. punkto. Prieš metus, 2025-ųjų rugpjūtį, metinė infliacija šalyje sudarė 3,6 proc. Didesnė metinė infliacija rugpjūtį fiksuota tik Rumunijoje, kur kainos per metus išaugo 6,3 proc.

Nacionalinis plėtros bankas ILTE suteikė 5 mln. eurų finansavimą telekomunikacijų bendrovei „Consilium optimum“, veikiančiai su prekės ženklu „Fastlink“. Paskolos lėšos bus skirtos pastatų skaitmeninės ir energetinės infrastruktūros projektams, kuriuose sujungiami ryšio, saugumo, prieigos kontrolės, išmaniųjų namų ir energijos valdymo sprendimai.  Bendrovės teigimu, ILTE finansavimas leis šią veiklą vykdyti didesniu mastu ir vienu metu įgyvendinti daugiau projektų.

Vilniaus miesto mero Valdas Benkunskas sunerimo dėl prognozuojamų šildymo kainų. Siekiant gyventojus apsaugoti nuo rimtų finansinių iššūkių meras siūlo ir taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą. „Kad žiema neužkluptų netikėtai – kviečiu grąžinti PVM lengvatą šiam šildymo sezonui“, – komentarą pradėjo meras.