„Sodra“ skaičiuoja, kad spalio pabaigoje pensijų anuitetus buvo įsigiję 5039 gyventojai.
Jiems mokėtų standartinių anuitetų be paveldėjimo galimybės vidutinė išmoka siekė 98,36 euro, o su paveldėjimu – 90,03 euro.
Didžiausia mėnesio išmoka yra 621,85 euro.
„Sodra“ nurodo, kad populiariausias yra paveldimas standartinis pensijų anuitetas, jį įsigijo 68 proc. visų pensijų anuitetų gavėjų.
Iš viso per spalio mėnesį į Pensijų anuitetų fondą (PAF) už įsigytus pensijų anuitetus pervesta 0,29 mln. eurų.\
Spalį realizavo beveik 300 tūkst. eurų pelno
Baigus kaupimą, pensijų fondų valdymo bendrovės gyventojų turtą parduoda, o pinigus perveda „Sodrai“.
Atskaičiusi 2,5 proc. nuo gautos sumos administravimo sąnaudoms, likusius pinigus ji deda į PAF.
Iš jo kas mėnesį pensininkams ir yra mokami priedai prie pensijų – vadinamieji pensijų anuitetai.
PAF turtas, kurio vertė rugsėjo pabaigoje buvo 98,7 mln. eurų, yra paskirstytas į tris portfelius arba „puodus“: likvidumo (virš 1,4 mln. eurų), garantinį (25,6 mln. eurų) ir augimo (virš 62 mln. eurų).
Likvidumo portfelio tikslas – užtikrinti lėšas pensijų anuitetų išmokų mokėjimui trumpuoju laikotarpiu (6 mėn.). Tad jį sudaro lėšos, laikomos „Sodros“ sąskaitose.
Garantinio portfelio tikslas – užtikrinti lėšas ilgesnio laikotarpio (5 m. ir ilgiau) pensijų anuitetų išmokoms, laikinai lėšas investuojant į skolos vertybinius popierius ir terminuotuosius indėlius.
Augimo portfelio investavimo tikslas – uždirbti investicinę grąžą kiekvienam pensijų anuitetui per laikotarpį iki 20 metų. Tad čia lėšos investuojamos į akcijas, investicinius fondus (indeksinius, prekiaujamus biržoje (ETF) ir kt.).
Jeigu portfelių turtas parduodamas brangiau, nei buvo pirktas, „Sodros“ valdomas fondas gauna pelną, kurį paskirsto anuitetų gavėjams.
Per spalio mėnesį Augimo portfelyje buvo realizuota pelno už 298 tūkstančius eurų.
Nerimas pasaulio rinkose: kodėl investuotojai vėl baiminasi infliacijos?
„Sodros“ specialistai pažymėjo, kad po spalio mėnesio reikia detaliau pažvelgti į pasaulio obligacijų rinką ir priežastis dėl kurių visų šalių centriniai bankai vieningai kelia palūkanų normas.
„Pagrindinės priežastys yra dvi – infliacija ir išaugusios vyriausybių skolos. Tačiau turime ir nemažai išimčių. Prie kainų kilimo ir pasaulio patiriamos energetikos krizės svariai prisidėjo išaugusios naftos kainos dėl Irane vykstančio karo.Taip pat dalyje valstybių yra išaugusi politinė rizika dėl vietinės valdžios nestabilumo ar grėsmės, kad į valdžią gali ateiti radikalios jėgos.
Svarbus faktorius galėjo būti ir istoriniai precedentai, pavyzdžiui, Japonijos atveju, nors šalyje šiuo metu infliacija nesiekia 2 proc.,bet jų obligacijų kaina irgi krito,nes šalis dešimtį metų gyveno defliacijoje ir net tokia infliacija jau atrodo santykinai didelė“, – paaiškino jie.
Pasak „Sodros“ atstovų, galiausiai, dėl didžiulių investicijų į dirbtinį intelektą ir su juo susijusias industrijas nemažai pasaulio valstybių ekonomikų išgyveno spartų augimą, kas leido verslui uždirbti daugiau, kelti algas ir taip skatinti vartojimą, o su juo – ir infliacijos augimą.
„Visi šie įvykiai buvo pakankamai netikėti, nes dar prieš metus investuotojai vylėsi, kad 2026 metais palūkanų normos bus mažintos beveik 6 kartus iš eilės, tuo tarpu dabar apie mažinimą niekas nebekalba.Vienintelis likęs klausimas – kiek kėlimų dar turėtume tikėtis“, – aiškino jie.
Visgi pasak specialistų, situacija nėra tokia bloga kaip 2022 metais, kai vienu metu žemyn krito tiek obligacijų, tiek akcijų rinkos.Tada kritimas radosi dėl 10-ties metų trukmės valstybinių obligacijų, už kurias buvo galima tikėtis 6 proc. siekiančių metinių palūkanų, kas jas padarė patrauklesnėmis už akcijas, kurias imta išpardavinėti.
„Šiuo metu tai kol kas negresia dėl vis dar tebesitęsiančio spartaus akcijų augimo.Galiausiai rinkos dalyviai tendencingai yra linkę perlenkti lazdą ir nuo didelio optimizmo iš karto šokti į paniką.
Todėl, nors rinka tikisi,kad palūkanos gali būti keliamos dar bent 4 kartus, ekspertai sako, kad greičiausiai užteks ir vieno kėlimo rinkos stabilizavimui, nes makroekonomikos rodikliai yra stabilūs ir bent trumpojo laikotarpio obligacijos neturi pagrindo būti prekiaujamos tokiomis žemomis kainomis“, – nurodė jie.
Tuo metu PAF portfelyje esančių akcijų rezultatai šį mėnesį, anot specialistų, buvo kuklūs.
„PAF portfelis bendrai paaugo 0,43 proc., tuo tarpu lyginamasis indeksas kilo 0,68 proc. Sparčiausiai augusia mėnesio pozicija tapo pasaulio energetikos sektoriaus akcijos (XDW0), kurių vertė mėnesio eigoje pakilo 14,65 proc.
Pasaulio finansų sektoriaus akcijų (XDWF) vertė padidėjo 3,39 proc. O išsivysčiusių Ramiojo vandenyno regionų krepšelio, kuriame nėra Japonijos (SXR1), kaina mėnesio eigoje paaugo 3,81 proc.
Daugiausiai nukrito besivystančios rinkos, kurių turime du skirtingus fondus, viename yra Kinijos pozicija (IS3N), o iš kito ši šalis yra pašalinta (EXCH). Šie fondai nukrito atitinkamai 6,57 proc. ir 6,83 proc.“ – paaiškino jie.
