Galutinę sąskaitos sumą taip pat lemia konkretaus pastato energetinis efektyvumas.
Centralizuotos šilumos tiekėja primena, kad sąskaitos apskaičiuojamos pagal pastate įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis, todėl gyventojai moka tik už faktiškai suvartotą šilumą.
Šilumos kainos pokyčiai
Lyginant šių ir praėjusių metų šildymo sezono pradžią, šilumos kainos skirtumus lemia pasaulinės energetikos rinkos pokyčiai. Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose išaugę energijos išteklių įsigijimo kaštai darė įtaką šilumos gamybos savikainai.
Šiemet spalio mėnesį šilumos kilovatvalandė kainavo 5,99 ct/kWh be PVM arba 7,25 ct/kWh su 21 proc. PVM. Pernai tuo pačiu laikotarpiu šilumos kaina siekė 5,42 ct/kWh be PVM arba 5,91 ct/kWh su 9 proc. PVM.
Primenama, kad nuo šių metų sausio panaikintas lengvatinis PVM šilumai bei karštam vandeniui – šiuo metu mokestis siekia 21 proc. Šis pokytis taip pat lemia sąskaitų skirtumus.
Kitokia sezono pradžia
2026-2027 metų šildymo sezoną pasitikome pokyčiu – nuo spalio 1 d. įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo potvarkis, nustatantis bendrą šildymo sezono laikotarpį visoje šalyje.
„Šiemet oficialiai šildymo sezonas startavo spalio 1-ąją, tačiau gyventojai jį galėjo pradėti ir vėliau, atsižvelgdami į oro temperatūrą. Vertinant spalio mėnesio orus, didžioji dauguma daugiabučių šildymą pradėjo tik spalio viduryje. Todėl šių ir praėjusių metų spalio sąskaitų tiesiogiai lyginti nebūtų objektyvu“, – sako laikinai einanti „Gijų“ Klientų komandos vadovės pareigas Jurga Strelkovė.
Šį spalį sąskaita už 50 kv. m. buto šildymą energetiškai efektyviame daugiabutyje gyventojams vidutiniškai siekia apie 10 Eur su PVM, renovuotame daugiabutyje – apie 16 Eur su PVM, o nerenovuotame, energetiškai neefektyviame name – apie 27 Eur su PVM. Pernai šildymo sezonas prasidėjo rugsėjo 30 d., todėl šiluma daugiabučiams buvo tiekiama visą spalio mėnesį. 2025 m. spalį tokio paties ploto butų šildymo sąskaitos siekė atitinkamai 12 Eur, 30 Eur ir 51 Eur.
Pirmosios šildymo sąskaitos įprastai būna mažesnės nei šaltesniais žiemos mėnesiais. Tam įtakos turi ir trumpesnis šilumos tiekimo laikotarpis, ir šiltesni orai. Šiemet vidutinė spalio mėnesio lauko oro temperatūra Vilniuje siekė 9,4 °C, o pernai to paties mėnesio temperatūra kilo tik iki 6,9 °C.
Tendencijos išlieka panašios
Nors šilumos kaina visiems gyventojams vienoda, sąskaitų skirtumus daugiausia lemia pastatų energetinis efektyvumas, tiesiogiai veikiantis šilumos suvartojimą. Senų ir nerenovuotų daugiabučių gyventojai už šildymą moka daugiau, nes per nesandarias sienas, stogus, langus ir kitas pastato konstrukcijas prarandama daugiau šilumos. Todėl norint palaikyti komfortišką temperatūrą patalpose reikia suvartoti daugiau šilumos energijos.
„Kasmet tendencija ta pati – nepriklausomai nuo šilumos kainos, senų ir energetiškai neefektyvių namų gyventojams šildymas atsieina brangiau. Kai pastatas praranda daug šilumos, norint palaikyti tinkamą temperatūrą reikia suvartoti daugiau energijos. Todėl ilgalaikėje perspektyvoje pravartu apsvarstyti renovacijos galimybę“, – teigia J. Strelkovė.
Sumažinti šilumos nuostolius čia ir dabar galima paprastomis priemonėmis. Pasirūpinus langų sandarumu galima sutaupyti iki 9 proc. šilumos, o už radiatoriaus pritvirtinus šilumą atspindintį ekraną – dar iki 9 proc. Taip pat svarbu patalpas vėdinti trumpai, bet intensyviai, neužstatyti radiatorių baldais, nedengti užuolaidomis ir reguliariai nuvalyti jų paviršius. Netaisyklingai vėdinant patalpas šaltuoju metų laiku gali būti prarandama iki 30 proc. šilumos.
Gyventojams svarbu prisiminti, kad šilumos tiekėjas daugiabučiuose temperatūros nereguliuoja. Tai daro namo administratoriaus arba bendrijos paskirtas vidaus šildymo sistemų prižiūrėtojas.
