Pagal Kelių eismo taisykles (KET), nuo lapkričio 10 dienos iki kovo 31 dienos lengvaisiais automobiliais draudžiama važiuoti su vasarinėmis padangomis.
Už reikalavimų neatitinkančių padangų naudojimą vairuotojams gresia nuo 50 iki 100 eurų bauda. Tuo metu pats padangų keitimas, priklausomai nuo autoserviso ir ratlankių dydžio, gali siekti nuo kelių dešimčių iki daugiau nei šimto eurų.
„Artėjant padangų keitimo terminui, daliai vairuotojų kyla pagunda dar metus važinėti tomis pačiomis, ypač jei iš pirmo žvilgsnio jos atrodo tinkamos. Tačiau kritinėje situacijoje, kai tenka staigiai stabdyti ar manevruoti slidžiame kelyje, net ir nedidelis sukibimo skirtumas gali nulemti, ar pavyks išvengti susidūrimo.
Tokiu atveju bandymas sutaupyti gali baigtis gerokai didesniais nuostoliais“, – sako „Swedbank“ draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento vadovas Laimonas Garbenčius.
„Swedbank“ draudimo bendrovės duomenimis, pernai užfiksuota beveik 160 draudimo įvykių, susijusių su pažeistomis padangomis. Kasko draudimą turėjusiems klientams išmokėta beveik 77 tūkst. eurų. Nors dažniausiai vidutinė tokių įvykių žala siekia iki 1000 eurų, tačiau pasitaikė atvejų, kai klientams buvo išmokėta 4200–4400 eurų.
Kiek šiemet kainuoja padangų keitimas?
Autoserviso „Revauto“ komunikacijos specialistė Diana Boriak pasakojo, kad šiemet jų autoservise padangų montavimo ir balansavimo kainos padidėjo maždaug 14 proc.
Anot jos, praėjusį sezoną paslauga kainavo nuo 35 eurų, o dabar – nuo 40 eurų už keturių padangų komplektą. Galutinė kaina priklauso nuo ratlankių dydžio.
D. Boriak taip pat pridūrė, kad kainų augimui įtakos turėjo bendras paslaugų brangimas.
Lietuvos autoservisų asociacijos atstovas Juozapas Grabys pastebi, kad, palyginus su šių metų pavasariu, padangų keitimo paslaugos Vilniuje pabrango 5–10 proc.
„Daugiausia lemia darbo užmokesčio augimas: kvalifikuotų meistrų trūksta, todėl atlyginimai kyla. Brangsta ir montavimo medžiagos, energija, patalpų išlaikymas, auga padangų atliekų tvarkymo sąnaudos“, – aiškina J. Grabys.
Jo duomenimis, Vilniuje keturių ratų nuėmimas, padangų montavimas ir balansavimas automobiliams su lietiniais ratlankiais iki R17 vidutiniškai kainuoja apie 65 eurus, o su R18 ir R19 ratlankiais – apie 78 eurus (skaičiai nurodo ratlankio skersmenį coliais).
Pasak asociacijos atstovo, kainų skirtumus lemia ir tai, kokios paslaugos įskaičiuotos į galutinę sumą. Pavyzdžiui, už balansavimo svarelius ar ventilius kai kuriuose autoservisuose tenka mokėti papildomai.
Autoservisų skelbiami kainoraščiai rodo, kad keturių padangų montavimo ir balansavimo kaina gali gerokai skirtis.
Pavyzdžiui, viename autoservise R13–R16 dydžio padangų montavimas ir balansavimas kainuoja 40 eurų už komplektą. Kitame už R13–R14 dydžio keturių padangų montavimą ir balansavimą prašoma 60 eurų, o už R15–R16 – 66 eurų.
Didesnių ratų padangų montavimas yra brangesnis. Viename autoservise R18 dydžio keturių padangų montavimas ir balansavimas kainuoja 80 eurų, o R21 ir didesnių – 120 eurų.
Dar kitame autoservise lengvųjų automobilių padangų montavimas, balansavimas, ratų nuėmimas ir uždėjimas kainuoja nuo 50 eurų už komplektą. R19 dydžio ratų savininkams tektų sumokėti 72 eurus, o R21–R26 – 92 eurus.
Pagal peržiūrėtus autoservisų kainoraščius, keturių padangų montavimas ir balansavimas kainuoja nuo 40 iki 120 eurų. Tačiau paslaugų apimtis gali skirtis, todėl prieš registruojantis verta pasitikslinti, ar į kainą įtrauktas ir ratų nuėmimas bei uždėjimas.
Papildomai gali kainuoti padangų saugojimas. Viename autoservise septynių mėnesių saugojimas kainuoja nuo 35 eurų už keturių padangų komplektą, o padangų su ratlankiais – nuo 45 eurų.
Kada geriau nebenaudoti turimų žieminių padangų?
Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) Kelių transporto departamento vyresnysis patarėjas Remigijus Valatkevičius primena, kad nuo lapkričio 10 dienos iki kovo 31 dienos lengvųjų automobilių padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis kaip 3 mm.
Šiuo laikotarpiu naudojamos padangos turi būti skirtos žiemai ir pažymėtos „M+S“ arba trijų kalnų viršūnių su snaige simboliu.
Tačiau vien tinkamo protektoriaus gylio nepakanka. Prieš montuojant ankstesniais sezonais naudotas žiemines padangas būtina įvertinti ir bendrą jų būklę.
„Pirmiausia reikėtų patikrinti protektoriaus gylį ir bendrą padangų būklę – ar nėra įtrūkimų, įpjovimų, iškilimų ar kitų pažeidimų, ar protektorius dyla tolygiai“, – aiškina R. Valatkevičius.
Pasak jo, taip pat svarbu patikrinti padangų slėgį. Jeigu padangos naudojamos jau keletą sezonų, jų būklę reikėtų vertinti atidžiau, nes laikui bėgant keičiasi gumos savybės.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba taip pat primena, į ką atkreipti dėmesį perkant žiemines padangas – nuo jų pagaminimo datos iki ženklinimo.
Kilus abejonių dėl padangų būklės, LTSA rekomenduoja kreiptis į specialistus.
R. Valatkevičius taip pat ragina nelaukti, kol protektoriaus gylis sumažės iki minimalios leistinos 3 mm ribos.
„Esant sudėtingoms žiemos sąlygoms didesnis protektoriaus gylis užtikrina geresnį sukibimą su kelio danga“, – pabrėžia specialistas.
