Bendradarbiaujant Lietuvos ir Latvijos institucijoms, priimti sprendimai dėl 28 asmenų bedarbio statuso panaikinimo ar jo galiojimo laikotarpio patikslinimo. Pagal šiuos sprendimus „Sodra“ vertins nedarbo draudimo išmokų mokėjimo teisėtumą ir, nustačiusi permokas, inicijuos jų susigrąžinimą.
Pasitvirtino 78 proc. įtarimų dėl piktnaudžiavimo
TBC vykdo projektą, kuriuo siekiama nustatyti asmenis, Lietuvoje turinčius bedarbio statusą ir gaunančius nedarbo socialinio draudimo išmokas, nors tuo pat metu jie dirba ir gauna darbo pajamas užsienio valstybėse.
Pirmajame projekto etape dėmesys skirtas Latvijoje dirbusiems asmenims. Tyrime bendradarbiavo penkios institucijos – VDI, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), „Sodra“, Užimtumo tarnyba ir Latvijos darbo inspekcija.
Atlikus atrinktų rizikingų atvejų analizę, net 78 proc. atvejų pasitvirtino įtarimai dėl piktnaudžiavimo nedarbo draudimo išmokomis. Bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, Užimtumo tarnyba įvertino nustatytų asmenų užimtumo aplinkybes ir priėmė sprendimus dėl 28 asmenų bedarbio statuso panaikinimo ar jo galiojimo laikotarpio patikslinimo. Šie sprendimai sudaro pagrindą „Sodrai“ įvertinti nedarbo draudimo išmokų mokėjimo teisėtumą ir, nustačius permokas, inicijuoti jų susigrąžinimą.
„Šio projekto rezultatai aiškiai rodo, kad institucijų bendradarbiavimas ir keitimasis duomenimis leidžia veiksmingai nustatyti piktnaudžiavimo atvejus. Net ir dirbant kitoje
valstybėje, informacija apie gaunamas pajamas gali pasiekti Lietuvos institucijas. Todėl svarbu suprasti, kad piktnaudžiauti socialinėmis garantijomis neapsimoka – neteisėtai gautas išmokas teks grąžinti“, – pabrėžia TBC vadovas Justas Valaskevičius.
Neteisėtai įgytas bedarbio statusas gali suteikti ir kitų nepagrįstų garantijų
VDI atkreipia dėmesį, kad piktnaudžiavimas bedarbio statusu gali lemti ne tik neteisėtą nedarbo socialinio draudimo išmokų gavimą, bet ir nepagrįstą naudojimąsi kitomis valstybės teikiamomis socialinėmis garantijomis.
Bedarbio statusą turintys asmenys draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, todėl gali naudotis iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Be to, priklausomai nuo pajamų, turto ir kitų aplinkybių, jie gali turėti teisę į savivaldybių skiriamą socialinę pašalpą, būsto šildymo bei vandens išlaidų kompensacijas.
Nuslėpus užsienyje gaunamas darbo pajamas, gali būti nepagrįstai įgyjama teisė ir į šią paramą arba apskaičiuojamas didesnis jos dydis. Taigi piktnaudžiavimas bedarbio statusu gali sukelti gerokai platesnių finansinių pasekmių valstybei ir savivaldybėms.
Pasak Užimtumo tarnybos direktorės Ingos Balnanosienės, šio projekto reikšmė valstybei, ypač mokesčių ir socialinei sistemoms, nekelia abejonių.
„Pirmieji projekto rezultatai atskleidė piktnaudžiavimo socialinės apsaugos sistema atvejus ir patvirtino tokios kontrolės svarbą. Siekiame užtikrinti, kad nedarbo draudimo išmokos pasiektų tik tuos, kuriems jos teisėtai priklauso. Todėl tęsime tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą, kuris leis ne tik identifikuoti neteisėto nedarbo draudimo išmokų gavimo atvejus, bet ir užkirsti kelią naujiems pažeidimams bei išsiaiškinti anksčiau įvykusius“, – akcentuoja I. Balnanosienė.
TBC pradėti sisteminiai patikrinimai leidžia nustatyti ir anksčiau padarytus pažeidimus
Europos Sąjungos valstybių institucijų bendradarbiavimas ir keitimasis duomenimis yra įprasta praktika, tačiau Lietuvoje tokio masto sisteminiai patikrinimai, apimantys ne pavienius piktnaudžiavimo atvejus, iki šiol nebuvo vykdomi. Juos pradėjęs TBC, pasitelkdamas tarptautinį institucijų bendradarbiavimą ir duomenų analizę, sudaro galimybes veiksmingiau nustatyti asmenis, kurie Lietuvoje naudojasi bedarbio statusu, nors tuo pat metu dirba užsienyje.
Svarbu tai, kad patikrinimai neapsiriboja dabartiniu laikotarpiu. Nustačius, kad asmuo bedarbio statusą tam tikru laikotarpiu turėjo nepagrįstai, jo galiojimo datos gali būti tikslinamos ir už praėjusius laikotarpius. Tokiais atvejais „Sodra“, įvertinusi išmokų mokėjimo teisėtumą ir nustačiusi permokas, gali inicijuoti jų susigrąžinimą teisės aktų nustatyta tvarka.
VMI gauna informaciją apie Lietuvos gyventojų kitose Europos valstybėse gautas darbo pajamas, todėl ateityje numatoma plėsti patikrinimus ir vertinti kitose šalyse dirbusių asmenų, kurie tuo pat metu Lietuvoje buvo registruoti bedarbiais, atvejus.
„Iki šiol Lietuvoje buvo nustatomi pavieniai tokio pobūdžio pažeidimai, tačiau tokios apimties sisteminių patikrinimų nebuvo. TBC pirmasis ėmėsi nuosekliai analizuoti duomenis ir nustatyti piktnaudžiavimo atvejus platesniu mastu. Svarbu ir tai, kad galime vertinti ne tik dabartinę situaciją, bet ir ankstesnius laikotarpius. Todėl net ir praėjus kuriam
laikui nuo neteisėto išmokų gavimo pažeidimai gali būti nustatyti, o nepagrįstai išmokėtos lėšos – susigrąžintos“, – pažymi J. Valaskevičius.
Piktnaudžiavimo atvejų nustatyta ir aviacijos sektoriuje
TBC vykdomi tyrimai jau davė rezultatų ir kitose srityse. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centre dirbantys VDI, VMI ir „Sodros“ atstovai taip pat vykdo Lietuvos orlaivių operatorių veiklos tyrimo projektą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kokiu pagrindu skrydžių įgulų nariai dirba oro vežėjų įmonėse, ar tinkamai įforminami jų darbo santykiai ir mokamos socialinio draudimo įmokos.
Tyrimo metu nustatyta, kad skrydžių įgulų nariai neretai dirba pagal civilines paslaugų teikimo sutartis, o personalą samdo ne patys Lietuvos orlaivių operatoriai, bet kitose valstybėse registruotos įmonės. Dėl tokio tarptautinio veiklos modelio gali kilti neaiškumų nustatant, kurioje valstybėje turi būti mokamos socialinio draudimo įmokos ir kas atsakingas už jų mokėjimą.
Pasitaiko atvejų, kai Lietuvos socialinio draudimo sistemoje nėra duomenų apie tokių asmenų vykdomą profesinę veiklą. Tai sudaro prielaidas piktnaudžiauti bedarbio statusu ir neteisėtai gauti nedarbo draudimo išmokas.
TBC specialistai nustatė 7 skrydžių įgulų narius, kurie, faktiškai vykdydami profesines funkcijas, Lietuvoje turėjo bedarbio statusą ir gavo nedarbo socialinio draudimo išmokas. Trys iš jų po atlikto tyrimo jau grąžino „Sodrai“ neteisėtai gautas išmokas, o dėl likusių asmenų tyrimai tęsiami.
VDI pažymi, kad skrydžių įgulų narių darbo santykių įforminimo ir socialinės apsaugos klausimai aktualūs visoje Europoje. Šiai sričiai dėmesį skiria ir Europos darbo institucija (ELA), inicijuojanti tarptautinius tyrimus bei bendrus patikrinimus.
Neteisėtai gautos išmokos turi būti grąžintos
VDI primena, kad Užimtumo tarnyboje registruoti asmenys privalo informuoti apie pasikeitusias užimtumo aplinkybes, įskaitant įsidarbinimą užsienio valstybėje. Darbo pajamų gavimas gali turėti įtakos bedarbio statusui ir teisei į nedarbo socialinio draudimo išmokas.
Nustačius, kad išmokos buvo mokamos asmeniui, kuris neturėjo teisės jų gauti, susidariusios permokos teisės aktų nustatyta tvarka turi būti grąžintos. Jeigu asmuo jų negrąžina savanoriškai, permokos gali būti išieškomos teisės aktų nustatyta tvarka.
TBC pabrėžia, kad tarpinstitucinis ir tarptautinis bendradarbiavimas, sisteminga duomenų analizė bei tiksliniai patikrinimai leidžia veiksmingiau nustatyti piktnaudžiavimo atvejus. Tokia kontrolė padeda užtikrinti, kad valstybės skiriama parama pasiektų tuos, kuriems ji iš tiesų priklauso, o nesąžiningas naudojimasis socialinės apsaugos sistema neliktų be pasekmių
