Pernai 11 iš 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių biudžeto deficitas siekė bent 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir viršijo ES nustatytą ribą.
Viena ES šalis tikisi biudžeto problemas išspręsti mažindama valstybės tarnautojų skaičių, o vietoj jų dirbs dirbtinis intelektas (DI).
Apie valdininkų skaičiaus mažinimą jau buvo užsiminta ir Lietuvoje. Vis dažniau keliamas klausimas, ar dalį administracinių funkcijų galėtų perimti sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas, kuris leistų ne tik mažinti išlaidas, bet ir didinti viešojo sektoriaus efektyvumą.
Tačiau ar toks scenarijus realus Lietuvoje ir kiek pinigų jis galėtų sutaupyti?
Valdininkus pakeis DI
Praėjusią savaitę Nyderlandai paskelbė planą per ateinantį dešimtmetį panaikinti 25 tūkst. viso etato darbo vietų valstybės tarnyboje. Taip viešasis sektorius sumažėtų maždaug 16 proc.
Nyderlandų vyriausybė tikisi jau iki kitų metų sutaupyti 900 mln. eurų, o iki 2035 m. – 3,5 mlrd. eurų. Šias išlaidas ketinama mažinti keliais būdais: atleidžiant dalį darbuotojų, mažinant perteklinį reguliavimą ir didinant darbo našumą, be kita ko, pasitelkiant DI.
„Negalime ir toliau dirbti taip, kaip dirbome iki šiol“, – pareiškė valstybės sekretorius Ericas van der Burgas.
Lietuvoje šis sektorius kaip tik auga?
Apie valdiško sektoriaus mažinimą kiek anksčiau yra pasisakęs ir „Norfos“ prekybos tinklo vadovas Dainius Dundulis.
Pasak „Žinių radijo“ laidoje dalyvavusio D. Dundulio, kai mažėja gyventojų, tai reiškia, kad reikia mažinti valdišką sektorių.
„Norfos“ prekybos tinklo vadovas paaiškino, kad pastaraisiais metais šis sektorius ne tik nemažėjo, bet dar ir paaugo.
„Jei už 20 m. virš 200 tūkst. sumažės dirbančiųjų skaičius, o valdiškas sektorius pasiliks toks arba dar paaugs, tai labai didelė dalis pinigų nukeliaus į valdišką sektorių ir Bendrasis vidaus produktas (BVP) nebus kuriamas.
Verslui reikia išlaikyti ne tik pensininkus, bet mums reikia ir viešąjį sektorių išlaikyti. Žinoma, viešajam sektoriui priskiriami ir mokytojai, ir gydytojai, tačiau apie juos aš nekalbu. Šiose situacijose reikia kuo daugiau racionalumo, pavyzdžiui, kad nebūtų mokyklų, kur mokosi tik 50 vaikų, nes tai labai neefektyvu“, – aiškino jis.
Visgi kalbėdamas apie tokį sprendimą D. Dundulis labiau akcentuoja valdininkus, politikus. Pasak jo, mažėjant gyventojų skaičiui, atitinkamai turi mažėti ir tokių darbo vietų skaičius, o taip galima sutaupyti pinigų ir juos skirti pensijoms didinti.
„Pavyzdžiui, Seimo narių buvo 141 ir prie 3,47 mln. gyventojų. Dabar mes turime 2,8 mln. gyventojų ir vis tiek turime 141 Seimo narį. Ir papildomai turime padidėjusį Seimo tarnautojų ir darbuotojų skaičių. Na ir visose institucijose rastume tą patį pavyzdį“, – komentavo pašnekovas.
Jis pridūrė, kad nuolat galima girdėti kalbas apie parduotuvių ar sandėlių automatizavimą. D. Dundulis atkreipia dėmesį, kad tokie pokyčiai turėtų būti daromi ir valdžios institucijose.
„Labai dažnai kalbama, kad parduotuvėse, sandėliuose ir kitur darbas turi automatizuotis. Tai tas pats turėtų įvykti ir tokiose institucijose. Pavyzdžiui, kai vyko kompiuterizacija, valdininkų skaičius išaugo. Dabar atsirado dirbtinis intelektas, kuris gali daug ką atsakyti, o valdininkų skaičius vis tiek auga“, – nurodė pašnekovas.
Anot jo, taip būtų galima sutaupyti labai daug pinigų. Visgi tikslių sumų pastarasis įvardyti negali.
„Aš manau, kad ten yra labai daug pinigų, bet nieko neįmanoma pasakyti be tikslių skaičių, o jų mums niekas nepateikia. Pateikiama tik, kiek išleidžia socialinei apsaugai ar gynybai, kas yra suminiai skaičiai. O kiek suvalgo biurokratinis aparatas – nematome“, – pridūrė „Norfos“ prekybos tinklo vadovas.
Sektinas pavyzdys daugeliui ES valstybių
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad ieškoti būdų, kaip taupiau ir taikliau panaudoti mokesčių mokėtojų lėšas – sektinas pavyzdys daugeliui ES valstybių, ypač toms, kurios turi rimtų fiskalinių problemų. Pavyzdžiui, aukštą valstybės skolą ir ilgalaikius perteklinius biudžeto deficitus.
Pasak ekonomistės, būtent dirbtinis intelektas ir technologinė pažanga suteikia visai kitas galimybes ir instrumentus taupyti viešuosius išteklius.
Ji pridūrė, kad Lietuva iki šiol sėkmingai tvarkėsi su savo viešaisiais finansais, bet ateinančius kelerius metus stebėsime kitokią situaciją – biudžeto deficitas viršys Mastrichto kriterijų, o valdžios sektoriaus skola sparčiai augs.
„Tai nėra gerai, skola išstumia ateities galimybes. Kuo daugiau tenka skirti lėšų aptarnauti anksčiau sukauptus įsipareigojimus, tuo mažiau lieka lėšų tam, kas kuria būsimą gerovę: švietimui, infrastruktūrai, gynybai, inovacijoms ir viešosioms paslaugoms.
Tai pinigai, kurie nebekuria naujos vertės, o dengia ankstesnių sprendimų kainą. Aišku, su palūkanomis, kurios kyla“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad tokiomis įtemptomis aplinkybėmis teks arba ieškoti sprendimų ir priemonių, kaip sutaupyti ir racionaliau bei taikliau naudoti viešuosius išteklius ir mažinti deficitą, arba ieškoti naujų tvarių biudžeto pajamų šaltinių.
T. y. vėl reformuoti mokesčių sistemą. Tai irgi vienas iš biudžeto deficito lopymo būdų.
„Tačiau mažai ir atvirai Lietuvos ekonomikai toks kelias rizikingas – mūsų konkurencinių pranašumų paletė palyginti ribota, kitos kaimyninės šalys aršiai konkuruoja gerindamos verslo sąlygas, tad siekiant išlaikyti spartesnę ūkio plėtrą, patrauklumą užsienio investicijoms ir talentams, vietos verslo plėtrai ir startuolių ekosistemoms, mokesčių sistema turi išlikti patraukli ir konkurencinga“, – aiškino specialistė.
Nereikia pamiršti DI keliamų rizikų
Ekonomistė pabrėžia, kad sprendimas ieškoti būdų taupyti ir efektyvinti viešojo administravimo srities procesus yra teisingas.
Privačiame sektoriuje tai kasdienybė. Vis dėlto, rizikos slepiasi detalėse, pasirinktose priemonėse. Jau vien DI turi savo įkrovą“, – paaiškino ji.
Visgi I. Genytė-Pikčienė pridūrė, kad DI vis dar labai nauja, sparčiai tobulėjanti technologija, tad ir rizikų šleifas platus: nuo saugumo spragų iki poveikio darbo rinkai.
„Vis dėlto, valdomas ir apgalvotas šios technologijos naudojimas našumui kelti ir efektyvumui didinti gali ne tik padėti taupyti lėšas, bet ir pagreitinti procesus ir kilstelti paslaugų greitį ir kokybę į kitą lygį“, – komentavo ekonomistė.
Pasak jos, yra ir kitų efektyvių būdų, kaip valstybė gali sutaupyti.
Pavyzdžiui, valstybės kontrolė ir tarptautinės institucijos (EBPO, TVF) yra pateikę daugybę rekomendacijų.
„Tarp jų ir tokios, kurios liečia efektyvesnį viešojo NT valdymą, skaitmeninį ūkį, viešuosius pirkimus, viešojo sektoriaus ir paties administracinio aparato efektyvumą, subsidijų ir lengvatų ar paramos taiklumo vertinimą ir pan.“ – dalijosi „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė.
