Sodra

Pensijų priemokos gyventojams bus mokamos už einamąjį mėnesį, o ne praėjusį, kaip buvo iki šiol. Taip pat žmonės, kol „Sodra“ laukia jų stažų patvirtinimo iš užsienio pensijai skirti, galės gauti šalpos senatvės, šalpos negalios arba šalpos našlaičių pensiją. Seimas priėmė tai numatančias Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtas Šalpos pensijų įstatymo pataisas.

Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai kasmet skiriami išmokoms už vaikus, kurie šalyje net negyvena. Kokių priemonių imamasi siekiant apsaugoti mokesčių mokėtojų pinigus? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys Vytautas Sinica ir „Sodros“ Nepensinių išmokų skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius. Ar į Lietuvą pradės plūsti užsieniečiai? Rimantas Mitkevičius paminėjo, kad žmogus turi būti draustas ir padirbėjęs tam tikrą laiką, kad įgytų teisę į šias išmokas.

Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai kasmet plaukia vaikams, kurie šalyje net negyvena. Jiems kasmet atiduodama suma jau pasiekė 8 milijonus eurų. Kodėl susiklostė tokia situacija ir kaip apsaugoti mokesčių mokėtojų pinigus? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys Vytautas Sinica ir „Sodros“ Nepensinių išmokų skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius.

„Sodra“ skaičiuoja, kad jos rezervas šiuo metu galėtų padėti suvaldyti ekonominę krizę, jei šalį ištiktų panaši į 2009-ųjų krizė. Tačiau rezervas neturėtų būti naudojamas spręsti demografines problemas, sako viena „Sodros“ vadovų. „Šiandien įstatyme nustatytas 100 proc.

„Sodros“ rezervas galėtų iš dalies amortizuoti laikinus pensijų ir kitų socialinių išmokų sistemos finansinius svyravimus, bet ilgainiui jo nepakaktų spręsti visuomenės senėjimo iššūkius, teigia Lietuvos bankas (LB). Nepaisant to, kad rezervą pasiekė 1,32 mlrd. eurų papildoma injekcija iš antros pensijų pakopos, LB Ekonomikos departamento direktorė Kotryna Tamoševičienė teigia, kad sukauptų lėšų nepakaks ateities iššūkiams suvaldyti, būtina numatyti papildomus ir tvarius finansavimo šaltinius.

Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai kasmet plaukia vaikams, kurie šalyje net negyvena. Užsieniečiai dirba Lietuvoje, jų atžalos lieka už tūkstančių kilometrų, o vaiko priežiūros išmokas jiems moka „Sodra“. Tokių atvykėlių skaičius šalyje per kelerius metus išaugo net 14 kartų, o jiems kasmet atiduodama suma jau pasiekė 8 milijonus eurų.

Valstybės kontrolė, atlikusi socialinių fondų auditą, nustatė, kad kai kurios išmokos užsieniečiams auga žaibiškai, o dalis pinigų išmokama ir už vaikus, kurie neregistruoti Lietuvoje. „Sodra“ paaiškino, kaip tai įvyksta. Tačiau prieš tai pasižiūrėkime, ką nustatė Valstybės kontrolė. Audito duomenimis, vaiko priežiūros išmokos užsieniečiams auga kartais. „Išmokos užsieniečiams auga žaibiškai. Per dvejus metus (2023–2025 m. – red. past.

Seimui praėjusią savaitę pradėjus svarstyti naują tvarką, pagal kurią įmokas „Sodrai“ mokėtų dirbantieji pas du ar daugiau darbdavių, socialinės apsaugos ir darbo viceministras teigia, jog tai leistų užkardyti piktnaudžiavimo atvejus ir darbuotojams užtikrinti minimalias garantijas. Savo ruožtu Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė tokį siūlymą kritikuoja ir sako, kad dėl naujos tvarkos, kai įmokos tokiais atvejais būtų skaičiuojamos nuo minimalios algos (MMA), ūgtelėtų nedarbas.

Pensininkams sužibo viltis gauti didesnes pensijas. Pasitraukusieji iš antrosios pensijų pakopos lietuviai „Sodros“ rezervą netikėtai papildė kone milijardu neplanuotų eurų. Jei valdžia šiuos pinigus nuspręstų pravalgyti ir išdalinti – kiekvienas pensininkas metus laiko gautų po papildomą šimtą eurų kas mėnesį. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Dabartinės 750 eurų senatvės pensijos, anot senjorų, nebepakanka patenkinti net būtiniausius poreikius.

Nuo šių metų sausio įsigaliojus pensijų reformai, kuri sudarė galimybes laisvai pasitraukti iš antros pakopos fondų, iki birželio vidurio, šio antradienio duomenimis, iš viso sudaryta 19,9 tūkst. naujų kaupimo sutarčių, rodo „Sodros“ duomenys. Prieš reformą pernai iš visų 1,4 mln. visų kaupiančiųjų aktyviai pensijai kaupė 948,4 tūkst. žmonių, per pirmą metų ketvirtį jų sumažėjo iki 506 tūkst.

Aplink Lietuvą esant neapibrėžtai geopolitinei situacijai finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas abejoja, ar „Sodros“ rezervą reikia naudoti pensijų didinimui. „Rezervą vis dėlto siūlyčiau palaikyti kaip rezervą ir žinant, kokia geopolitinė situacija aplink mus yra, vis dėlto nereikėtų galbūt piktnaudžiauti jo naudojimu. Pensijų augimas, manau, kad tikrai bus ganėtinai spartus ir to pakaks“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė K. Vaitiekūnas.

Nuo šių metų pradžios nemažai daliai gyventojų pasitraukus iš antros pensijų kaupimo pakopos, balandį–birželį valstybės įmokos bendra suma likusiems kaupti žmonėms sumažėjo 40–45 proc., sako „Sodros“ atstovė. Fondo Pensijų anuitetų skyriaus vedėjos Daivos Gerulytės teigimu, nuo balandžio įmokų suma svyruoja apie 13–19 mln. eurų, tuo metu anksčiau būdavo mokama apie 23–25 mln. eurų per mėnesį. „Jeigu kas mėnesį maždaug būdavo mokama apie 23–25 mln.

Nuo liepos 1 dienos pensijų anuitetų gavėjams išmokos bus vidutiniškai indeksuojamos – tai yra didinamos – 4,7 proc. Tai didžiausias pensijų anuitetų išmokų augimas nuo Pensijų anuitetų fondo veiklos pradžios. Įvertinęs geresnius nei planuota investavimo rezultatus, Fondas šiemet taip pat padidino savo ilgalaikį tikslą – siekti ne mažesnio kaip 3 proc. metinio pensijų anuitetų išmokų indeksavimo.

Nuo liepos 1-osios įsigalios nedarbo išmokų pokyčiai, kurie keis tiek jų apskaičiavimo tvarką, tiek skyrimo sąlygas. „Sodra“ praneša, kad nauja sistema labiau sies išmokas su anksčiau sumokėtomis socialinio draudimo įmokomis. Kaip antradienį žurnalistams sakė „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Evaldas Mikutis, pokyčiais siekiama stiprinti solidarumo principą.

 Nuo liepos įsigaliosiantys nedarbo išmokų pokyčiai turėtų užkardyti piktnaudžiavimą sistema, kai darbą palikę žmonės neieško darbo, o atostogauja, teigia „Sodra“. Anot jos, bedarbiu trumpiau nei maksimalus terminas buvusiam žmogui tapus juo dar kartą išmokos nebus skaičiuojamos iš naujo – bedarbio statusas bus pratęsiamas ir išmokos bus mažesnės.

Iš antrosios pensijų pakopos pasitraukus šimtams tūkstančių gyventojų, „Sodros“ rezervą papildė daugiau kaip milijardas eurų. Tačiau nors pinigų sistemoje sparčiai daugėja, dabartiniai pensininkai didesnių išmokų dėl to nesulauks. Kiekvienas pensijų kaupimo dalyvis kas mėnesį 3 proc. savo pajamų skiria taupymui senatvei. Tuo metu iš valstybės biudžeto (t.y. iš visų gyventojų sumokėtų mokesčių) prie šios sumos pridedama papildoma įmoka, kuri sudaro 1,5 proc.

Seimas pradėjo svarstyti naują tvarką, pagal kurią įmokas „Sodrai“ mokėtų dirbantieji pas du ar daugiau darbdavių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad tokios įmokos būtų skaičiuojamos nuo minimalios algos (MMA). Tai numatančios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos Seimui pristatytos šią savaitę. Toliau pakeitimai bus svarstomi birželio 16-ąją, kai juos aptars Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Prasidėjus atostogų sezonui dalis darbuotojų ima svarstyti, kaip pailginti poilsį, jei sukauptų atostogų dienų nepakanka. Vieni planuoja išvykas derindami jas su savaitgaliais, kiti ieško ir kur kas rizikingesnių sprendimų – poilsį mėgina suderinti su laikino nedarbingumo laikotarpiu. Socialiniuose tinkluose kasmet pasirodo diskusijų, kuriose gyventojai teiraujasi, ar gavus nedarbingumo pažymėjimą galima vykti atostogauti, keliauti į užsienį ar dalyvauti įvairiose pramogose.

Valstybės kontrolės atliktas 2025 m. valstybės socialinių fondų ataskaitų rinkinio finansinis auditas atskleidė galimas socialinės paramos sistemos spragas. Auditoriai įspėja, kad Lietuvoje socialinės išmokos tampa vis prieinamesnės užsienio šalių piliečiams, tačiau atsakingos institucijos nėra įdiegusios pakankamų saugiklių, kurie leistų užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui ar išmokų dubliavimuisi skirtingose valstybėse.

Seimui įpareigojus darbdavius teikti duomenis „Sodrai“ apie atlyginimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo, kad pirmą kartą jie turėtų pranešti apie 2027 metų sausio mėnesio atlyginimus – tai padaryti būtų privaloma iki tų  metų vasario pabaigos.  Laikinojo įdarbinimo įmonės visų 2027 metų duomenis turėtų pateikti iki 2028 metų vasario pabaigos.

Nuo birželio 7 dienos įsigalioja dalis su atlygio skaidrumu susijusių pokyčių, tačiau kai kurios nuostatos ir jų įgyvendinimo etapai nukeliami vėlesniam laikui. Kas keičiasi jau dabar, kas bus atidėta, kodėl prireikė daugiau laiko ir kaip įmonės šį pereinamąjį laikotarpį gali išnaudoti strategiškai? Apie tai laidoje diskutavo „Figure Baltic Advisory“ atlygio tyrimų ekspertas Povilas Blusius ir advokatų kontoros „Sorainen“ darbo teisės praktikos vadovė Agnietė Venckienė.

Tvarkydami gyventojų duomenis ir teikdami asmeninę informaciją klientams, „Sodroje“ taikome saugius tapatybės nustatymo būdus. Konfidenciali informacija telefonu ar kitais nuotoliniais kanalais teikiama tik įsitikinus, kad konsultuojamas būtent tas asmuo, kuriam ši informacija priklauso. Pastaruoju metu suintensyvėjus sukčių veiklai svarbu, kad ir patys gyventojai išliktų budrūs.

Savarankiškai dirbantys žmonės ir gyventojai, kurie PSD įmokas moka patys, įmokas „Sodrai“ moka vienu kodu – 444. Toks principas pasirinktas tam, kad žmogus galėtų sumokėti įmokas greitai ir patogiai, nesiaiškindamas, kokį kodą kuriai įmokai pritaikyti. Vis dėlto svarbu žinoti: sumokėta suma paskirstoma nustatyta tvarka. Prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros https://gyventojai.sodra.lt, galima vienoje vietoje matyti visas mokėtinas sumas ir jas sumokėti vienu pavedimu.

Apie tolimųjų reisų vairuotojų trūkumą Lietuvoje diskutuojama nuolatos, o ir panašu, kad tai yra chroniška problema, atspindinti tendencijas visoje Europoje.  Užimtumo tarnybos duomenimis, vien per pirmąjį šių metų ketvirtį darbdaviai registravo apie 3 tūkst. laisvų darbo vietų sunkiasvorių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams. Du trečdaliai šių pasiūlymų buvo skirti būtent tarptautinių krovinių pervežimams. Tuo metu norinčiųjų dirbti šį darbą skaičiai yra gerokai mažesni.

Tėvai, planuojantys vaiko priežiūros atostogas, turėtų atkreipti dėmesį į svarbią taisyklę – jeigu vienas iš tėvų nepasinaudoja jam priklausančiais dviem neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, vaiko priežiūros išmokos mokėjimo laikotarpis sutrumpėja. Neperleidžiami mėnesiai yra vaiko priežiūros atostogų dalis, kuria privalo pasinaudoti kiekvienas iš vaiko tėvų, įtėvių ar globėjų. Abu tėvai bent po 2 mėnesius (62 kalendorines dienas) turi skirti vaiko priežiūros atostogoms.

Kiekvienais metais „Sodra“ iš gyventojų surenka daugiau pinigų, nei pati jų išleidžia įvairioms išmokoms. Taigi, kodėl turint lėšų perviršį, iš jų nėra didinamos pensijos? Kasmet iš gyventojų ir įmonių „Sodra“ surenka šimtais milijonų eurų daugiau nei išleidžia, todėl kiekvienais metai jos biudžete susidaro perviršis, siekiantis milijonus eurų. Lietuva pensijoms išleidžia apie 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kai Europos Sąjungos (ES) vidurkis viršija 12 proc.

Per metus jaunimo nedarbas šalyje pastebimai išaugo. Vieni specialistai įspėja, kad tai signalizuoja ne tik ekonominius svyravimus, bet ir gilesnes rinkos problemas ar net artėjančią krizę. Tačiau, kitų nuomone, jaunimo nedarbas susijęs su kvalifikacijos stoka, dideliais lūkesčiais ir sparčiai besikeičiančia darbo rinka. Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenys rodo, kad 2026 m. pirmąjį ketvirtį nedarbo lygis sudarė 7,4 proc.

Pensijų priemokos gyventojams bus mokamos už einamąjį mėnesį, ne praėjusį. O žmonės, kol „Sodra“ laukia jų stažų patvirtinimo iš užsienio pensijai skirti, galės gauti šalpos senatvės, šalpos negalios arba šalpos našlaičių pensiją. Tokie pakeitimai įtvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtuose Šalpos pensijų įstatymo pakeitimuose, kuriems trečiadienį pritarė Vyriausybė. Projektui dar turės pritarti Seimas. Plačiau – pranešime spaudai.

Kai kuriems Seimo nariams siūlant iki 2027 metų pradžios atidėti prievolę visiems darbdaviams teikti duomenis „Sodrai“ bei viešinti vidutinį atlyginimą pagal lytį bei panašių pareigybių algų atotrūkį, premjerė Inga Ruginienė teigia, kad prievolę atidėjus pusmečiui darbdaviai turėtų laiko pasiruošti direktyvos taikymui. „(Socialinių reikalų ir darbo – BNS) komitete buvo priimtas geras sprendimas, sutarta dėl visų pakeitimų.

Kasmet deklaruojant pajamas daliai gyventojų tenka papildomai susimokėti mokesčius „Sodrai“. Tačiau kai kurie žmonės sako, kad didžiausių problemų kyla ne dėl pačių įmokų, o dėl painios sistemos. Su tokia situacija susidūrė ir skaitytoja Lina, kuri tikina reguliariai mokanti įmokas pagal sudarytą grafiką, tačiau „Sodros“ paskyroje vis tiek nuolat mato atsirandančias naujas skolas.

Ieškant būdų sparčiau didinti pensijas, o prezidentui siūlant tam panaudoti didesnę „Sodros“ biudžeto perviršio dalį, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė sako, kad pats rezervas yra skirtas krizinėms situacijoms ir naudojamas nebus, svarstoma tik jį pildyti lėčiau. „Rezervo jokiu būdu neplanuojame nei judinti, nei liesti, nes turime galvoti apie tuos pačius pensininkus ir apie visus, kurie gauna išmokas.

Apie 3 mlrd. eurų – tiek, skaičiuojama, gyventojai jau atsiėmė iš II pensijų pakopos. Tačiau specialistai ir politikai įspėja: nors šiandien tai gali atrodyti kaip apčiuopiama nauda, sprendimas gali turėti ilgalaikių pasekmių būsimai pensijai. Iki 2019 metų dalis socialinio draudimo įmokų buvo nukreipiama į pensijų fondus, todėl mažėjo „Sodros“ pensija, o po reformos kaupimas tapo papildomas ir šio poveikio nebeturi.

Pensininkams – didesnių pensijų viltis. Valdžia nori dalį „Sodros“ perviršio ne pervesti į „Sodros“ rezervą, ne kaupti ateičiai, o panaudoti dabartinių pensijų didinimui. To nori tiek prezidentas Gitanas Nausėda, tiek dalis valdančiųjų, opozicijos. Tiesa, ekonomistai ragina valdžią atsispirti pagundai leisti pinigus šiandien ir taupyti ateičiai, kai Lietuvai reikės išlaikyti vis didesnę dalį pensininkų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Prezidentui Gitanui Nausėdai, kai kuriems politikams bei finansų ekspertams siūlant svarstyti galimybę panaikinti pensijų anuitetą, „Sodros“ atstovė ragina politikus jų nenaikinti ir nebloginti pensijų kaupimo sąlygų.  „Nebloginkime sąlygų politiniais sprendimais“, – trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje pareiškė fondo Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė.

Gyventojams, deklaruojantiems investicinę sąskaitą, iki birželio 1 dienos nukeliamas „Sodros“ įmokų sumokėjimo terminas, iki šios datos įmokų skola nebus skaičiuojama. Kaip skelbta, deklaruojantiems investicinę sąskaitą taip pat iki birželio 1 dienos pratęstas pajamų deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateikimo terminas.

Nuo šių metų liberalizavus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą ir leidus iš jos pasitraukti per pirmąjį „lango“ etapą – sausio–kovo mėnesiais – iš jos pasitraukė daugiau aktyvių maždaug 30-40 metų dalyvių, sako „Sodros“ vyriausiasis aktuaras.

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad tarp valstybės valdomų įmonių (VVĮ) kovą didžiausia darbo užmokesčio mediana siekė 8,84 tūkst. eurų (neatskaičius mokesčių), ją mokėjo energetikos įmonė „Ignitis grupė“, skelbia „Verslo žinios“.  Portalo duomenimis, šalies darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių vidurkis šiuo metu yra 2,53 tūkst. eurų, atlyginimo medianomis kovą jį viršijo 26 valstybės valdomos bendrovės.

Prezidentūrai kritikuojant, kad Vyriausybė delsia pateikti išvadą jos siūlymui pensijoms didinti skirti bent 20 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio, finansų ministras sako, kad teikiant tokias iniciatyvas reikia numatyti ne tik išlaidų, bet ir pajamų šaltinius, o pensijas kelti valstybė turi visų pirma atsižvelgdama į viešųjų finansų tvarumą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrei tikinant, jog pensijos kitąmet tikrai didės, o tam gali būti panaudotos ir „Sodros“ rezervo viršplaninės pajamos, finansų ministras sako, kad jos turi būti didinamos išlaikant valstybės finansų tvarumą. Kristupo Vaitiekūno teigimu, pastaraisiais metais vykęs spartus pensijų ir atlyginimų augimas nėra duotybė. „Tikrai turėtumėme kelti pensijas atsižvelgiant į visą finansų tvarumą.

Vykstant pokyčiams antrojoje pensijų kaupimo pakopoje, Pensijų anuitetų fondas išlieka finansiškai tvarus, o jo rezultatai viršija planuotus rodiklius, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tai sudaro prielaidas ateityje dar sparčiau indeksuoti pensijų anuitetų išmokas. Pasibaigus pirmajam šių metų ketvirčiui matyti, kad Pensijų anuitetų fondo rezultatai geresni nei planuota. Nors naujų pensijų anuitetų įsigyjama mažiau nei 2023–2024 metais, taip yra todėl, kad 55 proc.

Gyventojams atsiimant lėšas iš antros pakopos pensijų fondų ir į „Sodrą“ grįžtant antrai pensijų pakopai skirtam valstybės įnašui, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad kitąmet pensijos tikrai didės, o galimybė tam panaudoti „Sodros“ rezervo viršplanines pajamas yra svarstytina. „Mes pensijas turime didinti ir didinsime tikrai nuo kitų metų, bet mes turime subalansuoti ir rezervo neliesti.

Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius paragino socialdemokratų vadovaujamą Vyriausybę nemarinuoti išvados dėl šalies vadovo siūlymo mažiausiai penktadalį „Sodros“ biudžeto perviršio naudoti pensijų didinimui, taip pat pateikti pasiūlymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo kitais metais. Prezidentas Gitanas Nausėda dar pernai rugsėjį pateikė siūlymą dėl „Sodros“ perviršio Seimui.

Vyriausybei siūloma pakeisti „Sodros“ rezervinio fondo sudarymą – pakeitus tvarką valstybės įnašas, grįžtantis į „Sodrą“ gyventojams atsiimant lėšas iš antros pakopos pensijų fondų, į jos rezervą patektų greičiau.    Tai reiškia, kad pirmoji jau pervesta suma – daugiau nei 1,3 mlrd. eurų – būtų investuojama iš karto.

Savarankiškai dirbantys gyventojai, deklaravę pajamas, nuo uždirbtų pajamų turi sumokėti ir įmokas „Sodrai“, rašoma jos pranešime žiniasklaidai. Informacija apie mokėtinas sumas ir galimybę kreiptis dėl įmokų mokėjimo dalimis pateikiama  asmeninėse „Sodros“ paskyrose.

Nuo sausio įsigaliojus pensijų reformai, premjerė Inga Ruginienė sako, kad pasitiki „Sodros“ sistema ir nuo 2019-ųjų papildomai pensijos antros pakopos fonduose nekaupė, senatvei taip pat sako investuojanti papildomai. „Nedalyvavau antros pensijų pakopos kaupime, pasitikiu „Sodra“ ir kaupiu pensiją ten.

Gyventojai, pasitraukę iš antros pakopos pensijų kaupimo, jau gali matyti padidėjusį pensijos apskaitos vienetų skaičių savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje. Prisidėjo pensijų apskaitos vienetai, apskaičiuoti pagal „Sodros“ ir valstybės įmokas, grįžusias „Sodrai“. Jei žmogus nutraukia kaupimą pereinamuoju laikotarpiu – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. – jo paties sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas pervedami į banko sąskaitą be jokių papildomų mokesčių ar atskaitymų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teikia Vyriausybei įstatymo projektą, kuriuo griežtinama socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka už darbuotojus, dirbančius pas du ar daugiau darbdavių ir uždirbančius per visus darbus mažiau nei minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA). Įsigaliojus naujovėms, visi dirbančiojo žmogaus darbdaviai proporcingai mokėtų socialinio draudimo įmokas nuo MMA, nors faktiškai darbuotojas gautų ir mažesnį darbo užmokestį per mėnesį.

Beveik 1,5 mlrd. eurų grįžta į „Sodrą“. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė sako, kad šios lėšos stiprins „Sodros“ rezervą ir padės geriau pasiruošti galimoms ekonominėms krizėms. Pasak ministrės, kitais metais bus didinamos pensijos, o kartu bus ieškoma būdų, kaip sukauptas lėšas panaudoti kuo efektyviau.

Pensijų fondus valdančioms bendrovėms išmokėjus pinigus iš kaupimo pasitraukusiems gyventojams ir vėl kilo įvairių neaiškumų. Šį kartą gyventojai skundėsi „Sodros“ darbu. Tiksliau jos teikiama informacija apie pensijos papildomą dalį, kuri turėjo padidėti dėl nutraukto kaupimo ir į „Sodrą“ pervestų pinigų. Oficialūs duomenys rodo, kad pensijų kaupimą nutraukė daugiau kaip 515 tūkst. gyventojų. Jiems buvo išmokėta apie 3 mlrd. eurų.  Tuo metu 1,3 mlrd.