Sodra

Nuo ketvirtadienio, vasario 1-sios, didėja valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija bei draudžiamosios pajamos, informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) skelbia sėkmingai bendradarbiaujanti su aukštosiomis mokyklomis, aiškindamasi paplitusio piktnaudžiavimo nedarbingumo pažymomis atvejus.Su universitetais pasirašytos sutartys dėl asmens duomenų teikimo leidžia nustatyti neakivaizdinio skyriaus studentus, kurie į mokslo įstaigą atvyksta laikyti egzaminų ir įskaitų, turėdami gydytojų išduotus nedarbingumo pažymėjimus.

Vyriausybė nutarė nuo šių metų vasario 1 d. padidinti valstybinę socialinio draudimo bazinę pensiją 36 litais (nuo 230 iki 266 Lt) ir einamųjų 2007 metų draudžiamąsias pajamas - 144 litais (nuo 1212 iki 1356 Lt). Valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos ir draudžiamųjų pajamų padidinimas palies visus valstybinių socialinio draudimo pensijų (išskyrus našlių pensijų) gavėjus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešime žiniasklaidai paskelbė, kad Vyriausybei teiks svarstyti nutarimo projektą „Dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos padidinimo ir einamųjų 2007 metų draudžiamųjų pajamų naujo dydžio bei maksimalios valstybinės socialinio draudimo neperskaičiuotos pensijos patvirtinimo“.„Noriu pasidžiaugti, kad išaugusios „Sodros“ finansinės galimybės leidžia nuo 2007 m. vasario 1 d. padidinti valstybinę socialinio draudimo bazinę pensiją 36 Lt (nuo 2...

Pensijų kaupimo bendrovėms šių metų pradžioje atsivėrė durys, už kurių – šimtai tūkstančių potencialių klientų, rašo "Lietuvos rytas“.   Šįmet pirmieji pensijų reformos dalyviai ėmė migruoti į kitas bendroves. Tuo tarpu pensijų kaupimo įmonėms yra atrištos rankos vilioti klientus iš konkurentų.   2003 metais sutartis dėl pensijų kaupimo privačiame fonde pasirašė beveik 441 tūkst. gyventojų. „Sodra“ lėšas į šių gyventojų pasirinktus fondus pradėjo pervedinėti 2004 metais.

Nuo 2007 m. sausio 1 d. pradedama tobulinti valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų sistema. Didės mažiausios našlių pensijos, našlių pensijos bus skiriamos nepaisant to, koks asmens amžius buvo sutuoktinio mirties metu, jei mirusysis buvo įgijęs socialinio draudimo stažą. Taip pat pakeitimai laukia našlaičių pensijų gavėjų, ketvirtadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Griūnant, keliantis ir keičiantis valdžioms, nukenčia ne tik šalies patrauklumas ir gyventojų pasitikėjimas politinėmis institucijomis. Svyruojant valdančiajai jėgai užstringa, o kartais ir visai sustoja, svarbūs projektai, padaugėja sprendimų, orientuotų į trumpalaikį efektą, o ne į ateitį.

Pirmas faktas: Lietuvoje blogėja žmogaus teisių padėtis – tokių problemų kaip privačių telefono pokalbių viešinimas, antisemitiški bei homofobiniai straipsniai, akiplėšiškas Seimo kišimasis į teisėsaugos darbą ar romų būstų griovimas anksčiau tiek nebuvo. Antras faktas: daugelį brutaliausių pažeidimų visuomenės akyse įvykdo ne kas kitas kaip politikai. Įtakos iš Rytų ir Vakarų Lietuvai, kaip mažai valstybei, lemta patirti politinius skersvėjus.

Pirmas faktas: Lietuvoje blogėja žmogaus teisių padėtis – tokių problemų kaip privačių telefono pokalbių viešinimas, antisemitiški bei homofobiniai straipsniai, akiplėšiškas Seimo kišimasis į teisėsaugos darbą ar romų būstų griovimas anksčiau tiek nebuvo. Antras faktas: daugelį brutaliausių pažeidimų visuomenės akyse įvykdo ne kas kitas kaip politikai. Įtakos iš Rytų ir Vakarų Lietuvai, kaip mažai valstybei, lemta patirti politinius skersvėjus.

Šiuo metu Lietuvoje vien žodis „reforma“ daugumai kelia alergiją ir daug kas pasakys, kad „užteks mums tų reformų“, geriau jau „rami ir normali“ evoliucija. Kai vieną kartą bandžiau pasiteirauti apie „kai kurias“ Rusijos problemas pagal mainų programą metams į Ameriką atvažiavusios rusės studentės, ji liūdnai į mane pasižiūrėjo pavargusiu žvilgsniu: „O tai ką daryti... Ką vėl kokią revoliuciją?“ Tuomet supratau, kad Rusijoje kiekviena reforma yra revoliucija.

Šiokios tokios politinės ir politiškai buitinės suirutės fone ypač malonu rašyti apie smagias naujienas. Ir dvigubai maloniau, kai naujieną sukuria energingi, gudrūs ir operatyvūs Lietuvos piliečiai. Sutikit, tai yra būtent tos savybės, kurios galėtų tapti vis dar kuriamo lietuviško įvaizdžio pagrindu. Istorija prasidėjo prieš 15 metų, kai Lietuva ir Lenkija atkūrė diplomatinius santykius. Kurį laiką pasibasčiusi po įvairias vietas, Lietuvos ambasada Varšuvoje įsikūrė nedideliame name J. Ch.

Praėjusią savaitę interviu Lietuvos radijui Premjeras Gediminas Kirkilas užsiminė apie galimybę nustatyti maksimalų „Sodros“ įmokos dydį arba vadinamąsias „Sodros lubas“. Jeigu tokiam žingsniui iš tiesų būtų ryžtasi, taip būtų nušauti išsyk trys kiškiai – padidėtų dalies dirbančiųjų realiosios pajamos, sumažėtų poreikis slėpti mokesčius bei atpigus darbo sąnaudoms padidėtų Lietuvos patrauklumas tiek užsienio, tiek vietinių investuotojų akyse.

Šiame straipsnyje papasakosiu, kaip surankioti įdomius senienų rinkinius sendaikčių turguose, nes rengti ekspedicijas į Egiptą ar įsigyti jau gatavus rinkinius gali tik muziejai ir mokslo įstaigos. Tegul tuo užsiima Lietuvos mokslų akademija ir Britų muziejus. O mes lengvų kelių neieškosime ir apžvelgsime, kur ir kokių sendaikčių galima įsigyti Vilniuje.

Eurostato duomenimis, 2004 m. Lietuva buvo labiausiai išmirštanti tauta Europoje, praradusi 6 žmones tūkstančiui gyventojų, arba daugiau nei 20 tūkst. Tik pusė iš jų emigravo. Kita pusė tiesiog negimė. Beje, net absoliučiais skaičiais Lietuva prarado daugiau gyventojų nei dešimt kartų didesnė Lenkija (16 tūkst.) ir beveik tiek, kiek Vokietija (32 tūkst.) Mano kukliomis žiniomis, Žalgirio mūšyje žuvo ne daugiau kaip 5 tūkst.

Rašytojas Kazys Almenas sako: "Blogiausia, kas mūsų laukia XXI amžiuje, - tai beprasmybė". Negaliu tuo abejoti. Tačiau Lietuvos valdžiai įsisavinant europinigus ir prisitaikant įvairias teisines euronormas vienos blogybės baimę išstumia kita - biurokratijos visagalybės baimė. O gal viena "b" siejasi su kita "b"? Nepretenduoju į originalumą, sakydamas, kad biurokratijos perteklius yra reali grėsmė tiek Lietuvos saugumui, tiek Europos demokratijai. Ir apskritai demokratijai.

Pasižiūrėjus į naują Europos statistikos tarnybos (Eurostato) rugsėjo 26 dienos palyginamąją ataskaitą apie 25 Europos Sąjungos (ES) narių mokesčių, biudžeto deficito ir skolos rodiklius, kyla keletas minčių. Visų pirma Lietuvos situacija nėra bloga, nors pagal kai kuriuos rodiklius ir atsiliekame nuo lyderių. Antra, per praeitą Seimo kadenciją, buvusią po AMB ženklu, Lietuvos finansinė disciplina pagerėjo, daugiausiai dėl ekonomikos augimo ir ES paramos.

Skaičiusiems ir neskaičiusiems šio straipsnio pirmąją dalį ("Lietuva 222") trumpai priminsiu, kad Lietuva, kurioje viena moteris vidutiniškai pagimdo 1,26 vaiko, pagal šį rodiklį yra 222-oje vietoje pasaulyje iš 226 šalių. Anot Jungtinių Tautų prognozės, Lietuva iki 2050 m. praras apie 25 proc. savo gyventojų, jų teliks 2,56 milijono. Lietuva ir Latvija (kuri praras 26 proc. gyventojų) bus labiausiai praretėjusios valstybės Europos Sąjungoje.

„Iustitia est fundamentum regnorum“. Teisė - valstybių pamatas. Gražu ir teisinga. Tik štai klausimas, ar mūsų „regnum“ - Lietuvos valstybė stiprina savo pamatą, ar palieka savieigai: kaip bus, taip bus. Nors ir kirmėlės jį graužtų. Justicija tampa rinka. Valstybė rūpinasi (arba nesirūpina, kaip turėtų), kokių specialistų ir kiek parengus. Ietys tebelūžta dėl bakalauro-magistro kvalifikacijų dalykinio santykio.

Nors santuokų skaičius jau beveik dešimtmetį yra stabilus, tačiau, įsigaliojus Piniginės socialinės paramos įstatymui, beveik perpus sumažėjo klaipėdiečių, slepiančių, kad vaikas turi ne tik motiną, bet ir tėvą. Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai džiaugėsi, kad buvo susiprasta neįteisinti nekilnojamojo turto mokesčių. Praktika rodo, jog pajamos lemia ne tik žmonių apsisprendimą susituokti, bet ir išsiskirti.

Konservatoriai pritarė šalies vadovės siūlymams nedidinti „Sodros“ įmokų, atidėti motinystės pašalpų mažinimą, nenaikinti dalies lengvatų neįgaliesiems ir ateityje kompensuoti sumažintas pensijas. Valdantieji ieško galimų kompromisinių sprendimų, kuriuos įgyvendinus valstybės biudžetas būtų patvirtintas. Antradienį siūlymų paketą paskelbė konservatorius ir buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys.

Prekybos agentai garsėja abejotina reputacija. Paaiškėjo, kad ir pačius prekybos agentus mulkina jų darbdaviai. Į Klaipėdą studijuoti atvykęs jaunuolis dienraščiui tvirtino, kad darbas vienam prekybos tinklui jam priminė dalyvavimą sektoje. Sugundytas pažadais uždirbti tūkstantį litų per mėnesį, dvidešimtmetis dirbo 6 dienas per savaitę po 12 valandų per parą. Studentas įsitikinęs, kad toks darbas paveikė jo psichiką.

Grasinimų Prezidentui bylą tiriantis Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda mano, jog ligos lapelį gavęs ir nuo vizito pas pareigūnus išsisukęs Rolandas Paksas vengia apklausos. Iš sostinės į Palangą atvykęs sergantis politikas vakar maudėsi baseine ir masažavo kūną, o prokurorai tuo metu ieškojo ligos patvirtinimų. Suabejojo liga „Manau, kad prisidengdamas formaliu pagrindu jis bando išvengti apklausos prokuratūroje.

Per pirmąją vasario savaitę "Sodra" užregistravo 1,6 tūkst. sutarčių tarp asmenų, dalyvaujančių pensijų kaupimo sistemoje, ir pensijų kaupimo bendrovių. Per sausį buvo užregistruota 3,15 tūkst. sutarčių. Prognozuojama, kad šiemet pensijų kaupimo sutartis pasirašys dar 350 tūkst. gyventojų ir metų pabaigoje pensijas fonduose kaups 66,2 proc. visų apdraustųjų.Šiemet pensijų kaupimo sutartis galima sudaryti iki liepos 1 dienos, o gyventojų lėšos į pensijų fondus pradės plaukti 2005 metais.

Išankstiniais duomenimis, per 2003 m. į valstybinio socialinio draudimo fondą įplaukė 4841 mln. litų valstybinio socialinio draudimo lėšų – tai 172 mln. litų daugiau nei planuota. Tokios metų pajamos yra 7,9 proc. didesnės nei 2002 m. Pajamų planas įvykdytas 103,7 proc. Pensijoms, pašalpoms ir kitoms valstybinio socialinio draudimo išmokoms skirta 4747 mln. litų. Tai 8,7 proc. daugiau nei 2002 m. 2003 m. 255,5 tūkst.

Prezidento tarnyba išlieka tarp institucijų, kuriomis Lietuvos gyventojai pasitiki mažiausiai, rodo apklausa. Bendros Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" gruodžio 11-18 dienomis atlikta apklausa rodo, kad Prezidentūra pasitiki 18 proc., nepasitiki - net 73 proc. respondentų. Tiek pat pasitikinčiųjų ir nepasitikinčiųjų buvo ir lapkritį, kai tuo tarpu spalį Prezidento tarnyba nepasitikėjo 34 proc.

Penktadienį (10.24) "Sodra" informavo iki penktadienio užregistravusi 101 tūkst. sutarčių su pensijų kaupimo bendrovėmis, beveik 10 tūkst. sutarčių buvo atmesta, paaiškėjus, kad sutartis sudarę gyventojai nėra apdrausti valstybiniu socialiniu draudimu. 663 asmenys bandė užregistruoti kitas sutartis, kai jau buvo jų pasirašytos ir užregistruotos sutartys anksčiau. Ketvirtadienį vėlai vakare buvo užregistruota šimtas tūkstantoji sutartis.

Valstybinio socialinio draudimo fondo ("Sodra") duomenimis, 2,1 proc. pensijų gavėjų gauna didesnes kaip 600 litų pensijas. 8,5 proc. pensininkų gaunamos pensijos siekia nuo 450 iki 600 litų. Didžiausios dalies - 48 proc. - visų pensijų gavėjų pensijos svyruoja tarp 230 ir 320 litų. Per penktadalį - 21 proc. - gyventojų gauna 320-380 litų senatvės pensiją. 0,4 proc. pagyvenusių žmonių mokama tik iki 138 litų, 0,5 proc. - iki 170 litų pensija. 3,4 proc.

Valstybinio socialinio draudimo fondo ("Sodra") devynių mėnesių biudžetas šiemet buvo teigiamas - pajamos už išlaidas, išankstiniais duomenimis, buvo didesnės 38 mln. litų, šia suma fondas sumažino turėtas skolas bankams. Preliminariais skaičiavimais, šių metų sausio-rugsėjo "Sodros" pajamos siekė 3,5 mlrd. litų, o išlaidos sudarė 3,462 mlrd. litų. Rugsėjo mėnesį "Sodra" surinko 386,6 mln. litų socialinio draudimo įmokų. Tai 0,6 mln.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) manymu, jau dabar reikėtų gilinti pensijų reformą, kaupimui nukreipiant didesnę "Sodros" įmokos dalį, kadangi "Sodra" kitąmet planuoja didesnes įplaukas nei šiemet. "Platesnio masto reforma sudarytų geresnes sąlygas naujai - kaupiamajai - pensijų sistemai susikurti ir palengvintų biudžeto naštą ateityje, kai surenkamų "Sodros" įmokų sumažės dėl demografinių veiksnių", - sakoma ketvirtadienį (09.18) LLRI išplatintame pranešime.

Pensijų kaupime neprognozuojama staigaus dalyvių augimo - pirmaisiais metais pensijų fondų veikloje dalyvaus apie 5-6 proc. darbingų šalies žmonių, kurie į fondus perves apie 21 mln. litų, 2005 metais 10 proc. dirbančių žmonių į pensijų kaupimo fondus perves apie 53 mln. litų įmokų, o 2006 m. 13 proc. darbuotojų - apie 95,9 mln. litų. Tokie skaičiavimais pateikiami išankstinėse Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto prognozėse 2005-2006 metams.

Pastaruoju metu lietuviai žiniasklaida bei Lietuvos banku pasitiki labiau nei Bažnyčia. Tai rodo gegužės 17-26 dienomis bendros Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" atlikta apklausa, kurios duomenis antradienį skelbia dienraštis "Lietuvos žinios". Apklausos duomenimis, žiniasklaida pasitiki 71 proc. respondentų, nepasitiki - 25 proc.

Įsismarkavusi bankroto banga šluoja prekybos įmones - per pirmąjį ketvirtį bendrame bankrutavusių įmonių skaičiuje didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės sudaro beveik 32 proc. ir šiemet 28 proc. lenkia pramonės įmonėse pradėtus bankroto procesus, atkreipia dėmesį Ūkio ministerijos Įmonių bankroto valdymo departamentas. Per tris šių metų mėnesius bankrotas inicijuotas 164 įmonėse - palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, bankrutuojančių įmonių skaičius padidėjo 24,4 proc.

Pastaruoju metu lietuviai labiau pasitiki žiniasklaida bei Lietuvos banku, nei Bažnyčia. Tai rodo vasario 17-24 dienomis bendros Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" atlikta apklausa, kurios duomenis penktadienį skelbia dienraštis "Lietuvos žinios". Apklausos duomenimis, žiniasklaida pasitiki 69 proc. respondentų, nepasitiki - 26 proc.

Per praėjusius metus bankrotas inicijuotas 797 įmonėse - palyginti su 2001 metais, bankrutuojančių įmonių skaičius padidėjo 34,6 proc., o palyginti su dar ankstesniais 2000 metais - 92,5 proc. - tokius duomenis pateikia Ūkio ministerija praėjusių metų šalies ūkio apžvalgoje. "Teigiami veiksniai tie, jog sparčiai daugėja baigtų bankroto procedūrų, trumpėja bankroto procedūrų trukmė, prasidėjo įmonių restruktūrizavimo procesas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo ("Sodra") išlaidos vasario mėn. viršijo pajamas 7,3 mln. litų. Sausio mėnesį "Sodros" išlaidos buvo 34,6 mln. litų didesnės už pajamas. Išankstiniais duomenimis, vasario mėnesį "Sodra" surinko 371 mln. litų socialinio draudimo įmokų - 21 mln. Lt daugiau, nei planuota, ir 28,2 mln. litų daugiau nei 2002 m. vasarį. Įmokų surinkimo planas įvykdytas 106 proc. Vasario mėnesį išlaidos sudarė 378,3 mln.

Lietuviai vis labiau pasitiki krašto apsauga, savivaldybėmis ir bankais, krinta pasitikėjimas žiniasklaida, nors ji ir lieka populiariausių institucijų lentelės viršūnėje. Kaip rodo Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" sausio 17-24 dienomis atlikta apklausa, per praėjusius metus lietuviai ėmė labiau pasitikėti daugeliu visuomenės institucijų.

"Sodra" primena, kad norint gauti pensiją privalu arba pase turėti spaudą su nurodyta gyvenamąja vieta, arba deklaruoti gyvenamąją vietą. "Duomenis apie gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimą "Sodra" gauna iš Gyventojų registro tarnybos. Tačiau nuo gyvenamosios vietos deklaravimo iki duomenų perdavimo "Sodrai" praeina maždaug mėnuo.

Valstybinė duomenų inspekcija nustatė, kad "Sodra" savo duomenų baze leidžia naudotis ne tik JAV ambasadai, bet ir Vidaus reikalų ministerijai bei specialiosioms tarnyboms. "Sodra" taip pat pažeidžia Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimą, numatantį, kad duomenų valdytojas privalo informuoti asmenį apie tai, kam jo duomenys yra teikiami.