REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pasižiūrėjus į naują Europos statistikos tarnybos (Eurostato) rugsėjo 26 dienos palyginamąją ataskaitą apie 25 Europos Sąjungos (ES) narių mokesčių, biudžeto deficito ir skolos rodiklius, kyla keletas minčių. Visų pirma Lietuvos situacija nėra bloga, nors pagal kai kuriuos rodiklius ir atsiliekame nuo lyderių.

REKLAMA
REKLAMA

Antra, per praeitą Seimo kadenciją, buvusią po AMB ženklu, Lietuvos finansinė disciplina pagerėjo, daugiausiai dėl ekonomikos augimo ir ES paramos.

REKLAMA

Eurostatas pateikia tris pagrindinius finansinius rodiklius: deficito lygį, valstybės skolos dydį ir mokesčių naštą. Pagal deficito dydį 2004 m. ES valstybes galima suskirstyti į keturias grupes. Pirmiausia tai visiški atsilikėliai – Graikija, Vengrija, Malta ir Kipras, kurių biudžeto deficitas viršijo 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Antroje grupėje buvo „padorūs blogiukai“, kurių deficitas viršijo leistinus 3 proc., – tai Lenkija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Slovakija ir D. Britanija. Lietuva su 1,4 proc. deficitu atsidūrė „normalių valstybių“ grupėje kartu su Austrija, Olandija, Latvija, Liuksemburgu ir Slovėnija. Tačiau ji vis dėlto atsiliko nuo „ES žvaigždžių“, turėjusių biudžeto perteklių: Danijos (+2,3 proc.), Suomijos (+2,1 proc.), Estijos (+1,7 proc.), Švedijos (+1,6 proc.) ir Airijos (+1,4 proc.).

REKLAMA
REKLAMA

Galima pasiguosti, kad pagal skolos dydį, kuris 2004 m. buvo 19,6 proc. BVP, arba 12 milijardų litų, Lietuva užėmė garbingą ketvirtąją vietą Europoje. Šitoje „disciplinoje“ situacija kartojosi: atsilikėlių kategorijoje – Graikija (109 proc.), Italija, Malta, Kipras ir… Belgija, o „padorių blogiukų“ grupėje Vokietija (66 proc.), Prancūzija ir Austrija. Kaip matome, naujosios ES narės – Vengrija, Slovakija ir Lenkija, nors pastaraisiais metais skolinosi daug, tačiau vis dar turėjo mažesnes valstybės skolas nei ES senbuvės, nes 1990 m. pradėjo skolintis nuo labai žemo lygio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau kas gi tie „skolos disciplinos“ prizininkai? Pirmasis trejetukas – Estija (5,5 proc.), Liuksemburgas (6,6 proc.) ir Latvija (14,7 proc.). Ir vėl ta Estija… Kaip ir Lietuva, Estija 1990 m. praktiškai neturėjo valstybės skolos, tačiau nuo to laiko Lietuva sugebėjo įsiskolinti trigubai daugiau nei Estija.

Kita vertus, negalima geru žodžiu nepaminėti AMB, Grybauskaitės ir Ko. Nuo 2001 m. Lietuvos skola sumažėjo nuo 22,9 iki 19,6 proc. BVP. Kartu su Airija ir Ispanija tai buvo didžiausias sumažėjimas Europoje. Kitos Rytų Europos šalys judėjo priešinga kryptimi. Pavyzdžiui, Čekija nuo 2001 iki 2004 m. užsiaugino skolą nuo 26 iki 36 proc., Lenkija – nuo 37 iki 44 proc., o Vengrija – nuo 52 iki 57 procentų.

REKLAMA

Taip pat Lietuva išlaikė ir „mažiausių mokesčių žemės Europoje“ titulą. Negana to, mokestinė našta Lietuvoje nuo 2001 m. sumažėjo nuo 33,2 iki 32,1 proc. BVP, o valstybės išlaidos – nuo 35,1 iki 33,5 proc. Į Lietuvą lygiavosi tiktai Airija ir Latvija, kurių mokestinė našta buvo 35 proc., arba 3 procentiniais punktais didesne nei Lietuvoje, taip pat netoliese su 38 proc. buvo Estija, Ispanija ir Slovakija.

Kad Lietuvoje mokesčiai yra dideli ir ypač verslui, reikėtų vieną kartą pamiršti. 2005 m. iš tų 32 proc. pajamos iš pelno mokesčio tesudarė apie 1,5 procentinio punkto (1 milijardą litų), o gyventojų pajamų mokestis 2,4 punkto (1,5 milijardo). Lietuva šiais metais gavo 2,7 milijardo ES paramą, tai yra daugiau nei jos verslas ir piliečiai sumokėjo per pelno ir pajamų mokesčius. Lietuviai savo mokesčius mokėjo apsipirkinėdami „Maximose“ (PVM mokestis – 5 milijardai), mokėdami akcizą už benziną ir tabaką (2 milijardai) ir mokėdami socialinio draudimo mokestį „Sodrai“ (5 milijardai).

REKLAMA

Tegyvuoja Lietuva – mažiausių mokesčių Europoje žemė. Šituo gal ir nelabai planuotu bei pelnytu titulu tikrai reikia didžiuotis ir įrašyti į tautinio pasididžiavimo sąrašą kartu su krepšiniu ir cepelinais. Taip pat šį titulą privalome išlaikyti savo rankose ir reikia pasidžiaugti, kad pajamų mokestis nuo 2008 m. sumažės iki 24 proc., vietoj dabartinių 33 procentų.

Tačiau šioje vietoje reikėtų paminėti tris svarbius aspektus – mažiausias valstybės išlaidas Europoje, biudžeto deficitą ir ES paramą.

Pirmiausia mažiausi mokesčiai turi ir kitą pusę – tai yra ribotas valstybės galimybes plėtoti ekonomiką ir finansuoti tam tikras savo funkcijas. Norint turėti mažiausius mokesčius Europoje, gali tekti priprasti prie privataus sveikatos draudimo, ne simbolinių mokesčių už aukštąjį mokslą ir būtinybės skirti daugiau privačių pinigų esminei, o ne kosmetinei labdarai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Finansų ministerijai prognozuojant, kad ekonomika 2005-2008 m. augs vidutiniškai po 6,3 proc., būtina reikšmingesniais tempais sumažinti valstybės skolos lygį. Darsyk paanalizavus Eurostato duomenis, pasirodo, kad dauguma ES valstybių, turinčių biudžeto deficitą, tai daro ne todėl, kad skirtų daugiau pinigų gyventojų poreikiams, bet tiesiog tam, kad sumokėtų procentus už praeities skolas. Tiesiog juokinga situacija buvo Graikijoje, Italijoje ir Belgijoje, kur kaip kokioje Afrikos valstybėje tiesioginės valstybės pajamos viršijo išlaidas kartais net 6 proc. BVP, tačiau atskaičius procentus už skolas, biudžetas tapdavo deficitiniu. Vidutinė ES valstybė 2004 m. turėjo 0,4 proc. tiesioginį biudžeto perteklių, tačiau sumokėjusi 3 proc. BVP už vidutiniškai 63,4 proc. BVP siekiančią skolą, liko su 2,6 proc. deficitu. Kipras, Malta, Vengrija ir Lenkija, taip pat galbūt Slovėnija ir Slovakija, o artimu laiku ir Čekija, iš Europos Sąjungos gaus mažiau pinigų, negu sumokės už savo praeities įsiskolinimus.

REKLAMA

Taigi tik trys Baltijos valstybės, pradėjusios skolintis 1990 m., dar nepasiekė to lygio, kad už skolas sumokėtų daugiau, nei gauna iš ES. Vis dėlto Lietuva 2004 m. procentams už skolas sumokėjo 1 proc. BVP, arba daugiau nei 600 mln. litų.

ES paramai siekiant apie 3 proc. BVP, o Lietuvos ekonomikai sparčiai augant, artimiausi keleri metai turėtų būti skolos mažėjimo metai. Tuomet vėliau, mažėjant ES paramai, lėtėjant ekonomikos augimui, mažėjant darbuotojų ir didėjant pensininkų skaičiui, nereikės kaip kokiai Vengrijai (ką jau kalbėti apie Graikiją, Italiją ar Belgiją) skirti po 4 proc. BVP kasmet vien apmokėti praeities skoloms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų