Sodra

Lietuvoje vieniši, be sutuoktinio ar tėvų likę gyventojai gali sulaukti valstybės paramos. Tokiems asmenims gali mokamos tam tikros išmokos, kurios kasmet didėja. Dalis jų yra skiriamos ir nutraukiamos automatiškai, o dėl kitų gyventojams reikia kreiptis patiems. Naujienų portalas tv3.lt primena, kas ir kada gali gauti vienišo asmens išmokas, našlių ar našlaičių pensijas, kuo jos susiję ir kiek skiriasi jų dydis.

500 tūkst. lietuvių toliau leidžia II-osios pakopos pensijų fondo pinigus. Vieni remontuoja namus, kiti – dantis, o prie bankomatų nusidriekė eilės. Kas vyks toliau? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Jūrate Zailskiene.

Pensijų kaupimo sistema Lietuvoje ir toliau patiria pokyčius, tačiau kaip tai veikia žmonių finansinius sprendimus? Ar dauguma dalyvių žino, kas vyksta su jų sukauptomis lėšomis ir kaip kapitalo rinkos uždirba grąžą? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Liberalizavus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą, jau per pirmąjį pasitraukimo etapą iš jos pasitraukė apie 40 proc. dalyvių. Tai yra šiek tiek daugiau, nei anksčiau prognozavo Lietuvos bankas. Nors gyventojai džiaugiasi atgavę pinigus, ekspertai abejoja, ar jie bus panaudoti apdairiai ir investuojami į ateitį.

 Žmonėms nuo šių metų leidus pasitraukti iš antros pakopos pensijų fondų atsiimant dalį ar visas sukauptas lėšas tai suskubo daryti jauni žmonės, tuo metu tarp vyresnių gyventojų tokių buvo mažiau, sako viena „Sodros“ vadovių.   Tuo metu Lietuvos banko atstovas sako, jog daug žmonių išsigryninant atsiimtus pensijų pinigus grynųjų poreikis balandžio pradžioje išaugo kartais, be to, labai padaugėjo naujų investicinio gyvybės draudimo sutarčių.

Praėjus 3 mėnesiams po pensijų reformos pradžios, 875 tūkst. dalyvių toliau kaupia II pakopos pensijų sistemoje, nepaisant sudarytos galimybės pasitraukti, rašoma pranešime spaudai. Tuo metu iš kaupimo pasitraukusiems išmokamos lėšos rodo, kad gyventojai atgaus daugiau nei dvigubai didesnę sumą, nei patys sumokėjo įmokų. Tai tik patvirtina, kad kaupiantiems gyventojams pensijų kaupimo bendrovės investuodamos lėšas uždirba solidžią investicinę grąžą.

Kaupę pensiją II pensijų pakopoje gyventojai, sulaukę pensinio amžiaus gauna ne tik „Sodros“ pensiją, bet ir papildomą priedą prie jos. Iš sukauptų lėšų kas mėnesį prie pensijos yra prideda suma, vadinama pensijų anuitetu. „Sodra“ skaičiuoja, kad kovo pabaigoje pensijų anuitetus buvo įsigijęs 5021 gyventojas. Jiems mokėtų standartinių anuitetų be paveldėjimo galimybės vidutinė išmoka siekė 78,53 euro, o su paveldėjimu – 67,09 euro.

Nutraukus dalyvavimą pensijų kaupime mažėja bendras valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir pensijų kaupimo tarifas. Dalis anksčiau nuskaičiuotų įmokų į fondus gali nebepatekti dėl įmokų pervedimo tvarkaraščio. Tokiais atvejais susidaręs skirtumas nėra prarandamas – jis grąžinamas ir išmokamas darbuotojui per darbdavį. Paaiškiname, ką apie įmokų perskaičiavimą svarbu žinoti apdraustiesiems ir draudėjams.

Pirmieji iš II-os pensijų pakopos pasitraukę gyventojai iki balandžio 15 d. turėtų atgauti fonduose sukauptus pinigus. Visgi žmonės pastebi, kad nuo prašymo pateikimo iki realaus pinigų atgavimo datos, fonduose sukauptos lėšos sumažėjo šimtais ar net tūkstančiais eurų. Tarp praradusių pinigus yra ir politikų. O viešoje erdvėje pradėjo plisti siūlymai, ką daryti, kad sukauptos lėšos nesumažėtų.

Tiems kaupimo dalyviams, kurie nusprendė pasitraukti iš pensijų kaupimo, kyla įvairiausių klausimų dėl to, kodėl gali kisti suma, kuri jiems bus išmokėta, kas nutinka su pinigais, kurie grįš į „Sodrą“ ir kaip pensijų kaupimo bendrovės apskaičiuos jiems priklausiančią sumą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prasidėjus pajamų deklaravimui, savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų nepamiršti ne tik deklaruoti pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), bet ir sumokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas bei privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas „Sodrai“, rašoma pranešime žiniasklaidai. O tie, kurie įmokas moka kas mėnesį, turėtų pasitikrinti, ar jų mokėtų įmokų suma sutampa su VMI deklaruotomis apmokestinamosiomis pajamomis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ragina gyventojus išlikti budrius – artimiausiu metu daliai jų priėmus sprendimus pasitraukti iš antros pensijų kaupimo pakopos ir gavus sukauptas lėšas, daugiau žmonių disponuos didesnėmis pinigų sumomis, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tokiose situacijose gyventojai gali tapti patrauklesniu taikiniu finansiniams sukčiams. Sukčiai pasinaudoja tuo, kad žmonės tuo metu priima svarbius finansinius sprendimus, ir siekia juos paveikti skubotai ar emociškai.

Vis daugiau diskutuojama, ar dabartinė socialinės paramos sistema iš tikro padeda žmonėms sugrįžti į darbą, ar daliai jų tampa ilgalaike išeitimi. Nuo 2026 m. birželio 1 d. keisis dalis šios tvarkos – pokyčiai palies socialinės pašalpos gavėjus ir tai, kaip jie įtraukiami į darbą ar įvairias veiklas. Nors tikimasi, kad tai padės daugiau žmonių sugrįžti į darbo rinką, dalis ekspertų ir savivaldybių atstovų abejoja, ar pokyčiai veiks taip, kaip planuojama.

Siekiant paskatinti gimstamumą, sudaryti palankias sąlygas auginti vaikus, siūloma padidinti motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros atostogų išmokas.  Tai numatančias Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai Aušrinė Norkienė ir Eimantas Kirkutis.

Retas gyventojas susimąsto, kad už gerus darbus dar gali ir pasididnti pensiją. Pavyzdžiui, jei reguliariai aukosite kraują, tokiu atveju jūsų pensija gali ir padidėti. Nacionalinio kraujo centro puslapyje primenama, kad donorus, neatlygintinai davusius kraujo „jubiliejinį” 40 kartą, NKC direktorius apdovanoja garbės donoro pažymėjimais.

Kaip ir kiekvieną ketvirtį, „Sodra“ praneša, kaip pasikeitė išmokų minimalios ir maksimalios ribos. Anot „Sodros“, šį kartą pokyčiai aktualiausi gavėjams, kurių pajamos yra mažos arba žymiai didesnės už vidutines. „Sodra“ pabrėžia, kad antrojo ketvirčio išmokos skaičiuojamos atsižvelgiant į 2 514,10 euro vidutinį darbo užmokestį (VDU), kuris buvo taikomas paskutinį 2025 metų ketvirtį.

Nutraukus dalyvavimą pensijų kaupime mažėja bendras valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir pensijų kaupimo tarifas. Dalis anksčiau nuskaičiuotų įmokų į fondus gali nebepatekti dėl įmokų pervedimo tvarkaraščio. Tokiais atvejais susidaręs skirtumas nėra prarandamas – jis grąžinamas ir išmokamas darbuotojui per darbdavį. „Sodra“ paaiškina, ką apie įmokų perskaičiavimą svarbu žinoti apdraustiesiems ir draudėjams. Plačiau – pranešime spaudai.

Antradienis – paskutinė diena pateikti prašymus, jei norite atgauti pinigus iš antrosios pensijų pakopos iki balandžio 15 d. Tuo atveju, jei prašymą dėl pinigų atsiėmimo užpildysite rytoj, lėšas atgausite liepos 1–15 d. Tiesa, galioja tam tikros išimtys – specialiąsias sąlygas atitinkantiems asmenims sukaupti pinigai bus išmokami per 30 dienų nuo prašymo pateikimo.

Kaip ir kiekvieną mėnesį,  paskutinį jo penktadienį „Sodra“ skelbia, kuriomis dienomis išmokės pensijas ir įvairias išmokas balandžio mėnesį. Taigi, kada gyventojai gali tikėtis pinigų savo sąskaitose? Balandžio mėnesio išmokos Sergantiems arba sergančius prižiūrintiems ir dėl to laikinai nedarbingais esantiems gyventojams ligos išmoka sumokama per 17 darbo dienų nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo.

Kylant kainoms vis dažniau girdima, kad kai kuriems žmonėms darosi sunku pragyventi. Tarp jų neretai patenka pensininkai, kurie, nepaisant pensijų didėjimo, vis dar dažnai atsiduria ties skurdo riba. Tačiau ne visi žino, kad pasitaiko atvejų, kai pensija būna apskaičiuota netiksliai, o tai įtarus reikėtų nedelsiant kreiptis į „Sodrą“. Kaunietė Margarita (vardas pakeistas), dalijosi, kad jos pensija siekia apie 650 eurų. Moteris nuogąstavo, kad šios sumos pragyvenimui neužtenka.

Lietuvoje viešasis sektorius vis dar nepasiekia nustatytos darbuotojų su negalia kvotos, praneša „Sodra“. Skaičiuojama, kad šalies viešojo sektoriaus įstaigose šiuo metu dirba kone 14,5 tūkst. žmonių su negalia, o iki nustatytos normos trūksta daugiau nei 3,7 tūkst. darbuotojų.  „Kartą per metus „Sodra“ įvertina viešojo sektoriaus įstaigas ir organizacijas, kuriose dirba ne mažiau kaip 25 darbuotojai, ir apskaičiuoja, kokią visų darbuotojų dalį jose sudaro žmonės su negalia.

Susirgus, daugelis darbuotojų pirmiausia galvoja apie sveikatą, tačiau neretai jiems kyla klausimų ir dėl nedarbingumo tvarkos. Nedarbingumas gali būti skiriamas ne tik sergant, bet ir slaugant artimąjį ar vaiką, todėl kai kurie gyventojai praleidžia nemažai darbo dienų. Gyventojai socialiniuose tinkluose iškėlė diskusiją ar darbdaviai juos gali atleisti dėl to, kad jie dažnai serga ar slaugo artimuosius.

Gyventojai, kurie nusprendė pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo, netrukus sulauks išmokų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Jų sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas bus pervedami į banko sąskaitas, o valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįš į „Sodrą“ ir bus paversta pensijų apskaitos vienetais, kurie padidins būsimą pensiją.

Gyventojams, nusprendusiems nutraukti dalyvavimą antroje pensijų pakopoje, kyla klausimų, kodėl pateikus prašymą dar kurį laiką nuo atlyginimo toliau nuskaičiuojamos pensijų kaupimo įmokos, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Sodra“ paaiškina, kaip šis procesas vyksta praktikoje ir kas nutinka su sumokėtomis įmokomis.

Lietuvos viešojo sektoriaus įstaigose šiuo metu dirba 14 452 žmonės su negalia, tačiau nustatyta kvota dar nėra pasiekta – trūksta 3 773 darbuotojų. Apie tai „Sodra“ informavo tuos darbdavius, kurių organizacijose žmonių su negalia dalis neatitinka nustatytų reikalavimų. Kartą per metus „Sodra“ įvertina viešojo sektoriaus įstaigas ir organizacijas, kuriose dirba ne mažiau kaip 25 darbuotojai, ir apskaičiuoja, kokią visų darbuotojų dalį jose sudaro žmonės su negalia.

Nuo 2026 m. birželio 7 d. planuojama įgyvendinti Europos Sąjungos skaidraus darbo užmokesčio direktyvą, kurios tikslas – užtikrinti vienodą atlyginimą už tokį patį ar vienodos vertės darbą ir mažinti vyrų bei moterų darbo užmokesčio skirtumus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Įgyvendinant šiuos pokyčius, svarbų vaidmenį atliks „Sodra“, kuri bus atsakinga už duomenų surinkimą, apdorojimą ir rodiklių apskaičiavimą.

Seimas svarstys siūlymą atmintinų dienų sąrašą papildyti 3 naujomis dienomis – Ekologijos, šv. Huberto ir Socialinio draudimo. Tai numatantiems nutarimų projektams antradienį parlamentarai pritarė po pateikimo.

Vien sausį prašymus nutraukti kaupimą antroje pensijų pakopoje pateikus apie 21 proc. sistemos dalyvių, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tikėtina, jog iš sistemos atsiimant visas įmokėtas įmokas bei investicinę grąžą gali pasitraukti daugiau žmonių nei prognozuota. Tačiau ji pabrėžia, kad tai nereikštų pensijų kaupimo fondų griūties. „Šiaip prognozė buvo apie 40 proc.

Pensijų kaupimas antroje pakopoje jau ne vienerius metus kelia diskusijų – vieni jį laiko svarbia papildoma finansine pagalve senatvei, kiti piktinasi, kad ilgą laiką nebuvo galima naudotis sukauptais pinigais net sunkiai susirgus. Nuo metų pradžios gyventojams leidžiama daug lengviau nutraukti kaupimą ar bent atsiimti dalį sukaupto turto. Tačiau nuspręsti, ką daryti, nėra lengva.

Per trumpą laiką kelių vaikų susilaukusiems tėvams džiugi žinia gali virsti tikru galvosūkiu. Į naujienų portalą kreipėsi 2-o vaiko besilaukianti Irina, kuri šiuo metu teigia esanti vaiko priežiūros atostogose su 1-ąja atžala. Nepaisant to, moters teigimu, išėjus nėštumo ir gimdymo atostogoms ji esą neteks vaiko priežiūros išmokos. Savo ruožtu „Sodra“ tikina, kad mama gaus abi išmokas, tačiau pabrėžė, kad bendrai jos negali viršyti 78 proc. kompensuojamo uždarbio.

Per pastaruosius 12 mėnesių 4,3 mln. eurų ligos išmokų liko neišmokėta, nes dėl jų nesikreipė nedarbingumo pažymėjimus turėję gyventojai. 39 tūkstančiams žmonių „Sodra“ išsiuntė pranešimus į asmenines gyventojų paskyras ir elektroniniu paštu, kviesdama juos pateikti prašymą ligos išmokai skirti, rašoma pranešime žiniasklaidai. Dauguma gyventojų netenka jiems priklausančių išmokų vien dėl to, kad laiku nepateikia prašymo.

Kiekvieną mėnesį II pensijų pakopos dalyviams, nesustabdžiusiems asmeninių įmokų mokėjimo, valstybė skiria papildomą paskatą – 1,5 proc. nuo užpraeitų metų vidutinio šalies darbo užmokesčio siekiančią įmoką į kaupiančiojo pensijų fondą. Šios lėšos prisideda prie asmeniškai fonde sukauptos sumos ir yra skirtos stiprinti gyventojų finansinį saugumą senatvėje bei skatinti ilgalaikį kaupimą pensijai. Suskaičiavome, kiek realiai ši paskata gali padidinti sukauptą sumą ir būsimas pajamas pensijoje.

Nuo šių metų liberalizavus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą ir leidus gyventojams iš jos pasitraukti ar atsiimti dalį arba visas lėšas jau 49,3 tūkst. žmonių pasitraukė iš sistemos arba atsiėmė 25 proc. lėšų. „Sodros“ BNS pateikti duomenys rodo, kad tai sudaro apie 3,5 proc. visų maždaug 1,4 mln. antros pakopos sistemos dalyvių, o jiems lėšos išmokamos per 30 dienų.

Vykstant pajamų deklaravimui, savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų nepamiršti ne tik deklaruoti pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), bet ir sumokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas bei privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas „Sodrai“, rašoma pranešime žiniasklaidai. O tie, kurie įmokas moka kas mėnesį, turėtų pasitikrinti, ar jų mokėtų įmokų suma sutampa su VMI deklaruotomis apmokestinamosiomis pajamomis.

Dalies mažiausias pajamas gaunančių pensininkų jau šiemet gali laukti pokyčiai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo keisti pensijų priemokų mokėjimo tvarką taip, kad gyventojai nesusidurtų su situacija, kai po pensijų indeksavimo sausio vasarį jų gaunama bendra pinigų suma netikėtai sumažėja. Todėl yra siūloma išmokėti tryliktą išmoką.

Nedarbingumo pažymėjimus turėję, bet „Sodrai“ per metus nepateikę prašymo gauti ligos išmoką, gyventojai ją iš viso praranda.    „Sodros“ komunikacijos specialistė Skirmantė Ramoškaitė pranešė, kad pernai žmonėms dar neišmokėta 4,3 mln. eurų.  „Tie neatsiimti pinigai dar yra laikomi metus. Žmogus gali dar kreiptis ir atgauti neišmokėtas ligos išmokas, jeigu net, pavyzdžiui, susirgo praeitų metų gegužę, birželį“, – LRT radijui pirmadienį teigė S. Ramoškaitė.

Ne visi savarankiškai dirbantys ar sveikatos draudimu valstybės lėšomis nedraudžiami gyventojai laiku moka visus mokesčius ir įmokas. Vis dėlto pareiga tą daryti niekur nedingsta. „Sodra“ pažymi, kad, jei institucijos laiku pinigų nesulaukia, tuomet gyventojo duomenys būna perduodami kredito įstaigoms, o vėliau – ir antstoliams.

Kaip ir įprasta paskutinį mėnesio penktadienį „Sodra“ paskelbė kalendorių, kuriomis dienomis išmokės pensijas ir įvairias išmokas kovo mėnesį. Taigi, kada gyventojai gali tikėtis pinigų savo sąskaitose? Kovo mėnesio išmokos Sergantiems arba sergančius prižiūrintiems ir dėl to laikinai nedarbingais esantiems gyventojams ligos išmoka sumokama per 17 darbo dienų nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo.

Per pastaruosius 12 mėnesių 4,3 mln. eurų ligos išmokų liko neišmokėta, nes dėl jų nesikreipė nedarbingumo pažymėjimus turėję gyventojai. 39 tūkstančiams žmonių „Sodra“ išsiuntė pranešimus į asmenines gyventojų paskyras ir elektroniniu paštu, kviesdama juos pateikti prašymą ligos išmokai skirti, rašoma pranešime žiniasklaidai. Dauguma gyventojų netenka jiems priklausančių išmokų vien dėl to, kad laiku nepateikia prašymo.

Didžiausią vidutinę algą Lietuvoje sausį mokėjo finansinių technologijų ir kriptoturto prekybos bendrovė „Onlychain Fintech“ – visą arba ne visą mėnesį dirbę 12 jos darbuotojų uždirbo vidutiniškai 79,9 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys. JAV informacinių technologijų gigantės „Google“ padalinio 20 darbuotojų atlyginimų vidurkis siekė 39,7 tūkst. eurų, IT bendrovės „Chronosphere Lithuania“ 16 žmonių – 37,2 tūkst. eurų.

Naujausiais „Sodros“ duomenimis vidutinės Lietuvio pajamos perkopė 1,5 tūkst. eurų į rankas ribą. Pasak „Sodros“, lietuvių atlyginimai vidutiniškai auga greičiau nei kainos, dėl to perkamoji galia auga. Tačiau viskas priklauso nuo užimamų pareigų, nes dalis gyventojų gauna mažiau nei vidurkį. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. „Sodra“ dalinasi naujausiasi duomenimis. Vidutinės visą mėnesį dirbančio gyventojo pajamos Lietuvoje viršijo 1,5 tūkst.

Ketvirtojo 2025 metų ketvirčio „Sodros“ gyventojų darbo pajamų apžvalga parodė, kad darbo pajamos per metus didėjo, tačiau augimo tempas buvo lėtesnis nei ankstesniais metais. Tuo metu vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas susitraukė iki mažiausio per dešimtmetį. „Sodros“ duomenimis, vidutinės darbo pajamos Lietuvoje padidėjo vidutiniškai 107 eurais per metus ir 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį pasiekė 1 514 eurų į rankas.

Kalbant apie senatvės pensiją, dažnai girdimas terminas – pensijų apskaitos vienetai. Nors jis gali atrodyti sudėtingas, jo reikšmė labai paprasta: būtent apskaitos vienetai parodo, kokio dydžio bus individualioji žmogaus pensijos dalis, rašoma „Sodros“ pranešime spaudai.  Pensijų apskaitos vienetai svarbūs ne tik tiems, kurie dar dirba ir planuoja savo finansinę ateitį pensijoje.

Nemaža dalis gyventojų prašymus pensijai gauti pateikia iš anksto, dar net nesulaukę pensinio amžiaus. Tačiau ne visiems žmonėms pakanka pateikti tik prašymą. Pavyzdžiui, žmonės įgiję darbo patirties iki 1994 metų turi pateikti ir senas darbo knygeles. Kitaip už šį laiką stažas nebus skaičiuojamas. „Sodra“ nurodo, kad duomenis apie gyventojų darbovietes, jose dirbtą laiką ir gautą atlyginimą kaupia nuo 1994 metų.

Praėjo vienas mėnuo, kai galima paprašyti nutraukti kaupimą antroje pensijų pakopoje. „Sodros“ duomenimis, įstaiga kasdien sulaukia dvigubai daugiau užklausų nei anksčiau. Kokia galėtų būti pensija ir ar iš tiesų verta kaupti? Apie tai, kas laimi ir kas pralaimi traukiantis iš II pensijų pakopos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Sodros“ komunikacijos atstovė Malgožata Kozič ir ekonomistas Raimondas Kuodis.

Neįtikėtina pensininkės iš Panevėžio rajono istorija. Penkių vaikų mama vyko užsidirbti į užsienį, tačiau pakliuvo į kanapių auginimo cechą. Moteris buvo uždaryta į areštinę, o vėliau nuteista už bendrininkavimą tyčia pažeidžiant narkotinių medžiagų įstatymą. Prieš dešimtmetį padaryta klaida moterį pasivijo sulaukus pensinio amžiaus – senjorė priversta kovoti dėl valstybinės pensijos, kuri įprastai skiriama penkis ir daugiau vaikų užauginusioms motinoms.

Vis daugiau žmonių svarsto pasitraukti iš II pensijų pakopos, tačiau kokias pasekmes tai gali turėti jų ateities finansams? Ar šis žingsnis tikrai užtikrina didesnį saugumą senatvėje, ar gali sukelti papildomų iššūkių? Apie tai, kas laimi ir kas pralaimi traukiantis iš II pensijų pakopos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Sodros“ komunikacijos atstovė Malgožata Kozič ir ekonomistas Raimondas Kuodis.

Nuo sausio įsigaliojus pensijų kaupimo reformai, dalis pensijų kaupimo dalyvių jau pasinaudojo įstatyme numatytomis lankstesnėmis galimybėmis tvarkyti sukauptą pensijų turtą. Ketvirtadienį „Sodra“ galiausiai atskleidė pirmus duomenis, apie nutraukusius kaupimą. Per pirmąjį reformos mėnesį dėl sunkios sveikatos būklės iš pensijų kaupimo buvo išregistruoti 4 868 dalyviai, rašoma jos pranešime žiniasklaidai.

Praėjus mėnesiui nuo tada, kai gyventojams buvo sudaryta galimybė pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos ir atsiimti sukauptas lėšas, susidomėjimas reforma – milžiniškas. „Sodra“ kasdien sulaukia tūkstančių užklausų: žmonės skaičiuoja, klausia, lygina ir svarsto – likti antroje pakopoje ar pinigus pasiimti dabar. Skaičiuojama, kad per dvejus metus į „Sodrą“ gali grįžti daugiau nei milijardas eurų.