Socialiniuose tinkluose gyventojai diskutavo apie nedarbingumą ir darbdavių spaudimą dėl jo.
Viena moteris teiravosi, ar darbdavys ją gali atleisti iš darbo dėl to, kad pastaroji daug serga.
Didžioji dalis komentatorių tikino, kad dėl ligos darbdavys darbuotojų atleisti negali.
„Juk visi gali susirgti, nuo ligų niekas neapsaugotas. Tam ir skirtas nedarbingumas, kad žmogus galėtų sirgti ir gauti ligos išmokas, tuo metu, kai negali dirbti“, – rašė viena komentatorė.
Kita moteris pritarė, kad taip elgtis darbdaviai neturėtų:
„Jeigu normali įmonė, manau, kad niekas dėl ligos neatleis. O, jeigu darbdavys nori atsikratyti darbuotojo, tada jis gali atleisti ir nesergantį.“
Į diskusiją įsijungė ir vienas vyras, kuris pasakojo, kad pasitaiko situacijų, kai darbdaviai dažnai sergančius darbuotojus spaudžia tol, kol jie išeina patys.
„Tada jie ieško bet kokios priežasties, kad galėtų atleisti. Geriau jau pačiam išeiti, o ne kentėti.
Juk vis tiek galiausiai būsite išėsti, todėl geriausia išeiti savo noru“, – patarė vyras.
Ar gali atleisti dėl ligos?
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kiek anksčiau naujienų portalui tv3.lt yra nurodžiusi, kad darbdaviai darbuotojų dėl ligos atleisti negali.
Įstatymuose maksimalios nedarbingumo ribos per metus nėra numatytos, todėl net ir kiekvieną mėnesį nedarbingumo išmokas gaunantis darbuotojas negali būti atleidžiamas.
Visgi, anot VDI, darbdavys gali siųsti darbuotoją į sveikatos patikrinimą, kurio metu įvertinama, ar darbuotojas gali eiti savo pareigas.
„Tačiau darbuotojui grįžus po ilgo nedarbingumo darbdavys galėtų siųsti jį į neeilinį sveikatos patikrinimą. Jo metu būtų nustatoma, ar darbuotojas apskritai gali vykdyti savo funkcijas.
Jei po sveikatos patikrinimo būtų nustatoma, kad darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, nebegali eiti savo pareigų ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra, toks darbuotojas turėtų būti atleidžiamas. Tačiau jam išmokama išeitinė“, – komentavo VDI.
Kokie yra ligos išmokų dydžiai?
Susirgęs darbuotojas turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris diagnozavęs ligą, gydytojas paskiria gydymą ir išduoda nedarbingumo pažymėjimą.
„Sodra“ pabrėžia, kad apie ligą gyventojas privalo informuoti ir savo darbdavį.
Nedarbingumo išmokos dydis paprastai siekia 62,06–100 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio už 2 pirmąsias ligos dienas. Už šias dienas darbuotojui moka darbdavys.
Nuo 3 ligos dienos nedarbingumo išmoką moka „Sodra“, o jos dydis siekia 62,06 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio.
Ligos išmoka, mokama „Sodros“, per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 proc. šalies vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (galiojusio už praeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio).
Be to, ligos išmokos mokėjimo dieną iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (15 proc.) bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6 proc.).
Maksimalus kompensuojamasis darbo užmokestis ligos išmokoms negali viršyti dviejų vidutinių šalies darbo užmokesčių, galiojusių už praėjusį ketvirtį iki nedarbingumo pradžios.
Pavyzdžiui, jei žmogus susirgo 2026 m. sausio 3 d., didžiausia išmoka būtų skaičiuojama pagal 2025 m. III ketvirčio vidutinį atlyginimą – 2415 eurų, padaugintą iš dviejų.
Šių metų vasarį Lietuvoje ligos išmokas gavo 126,7 tūkst. darbuotojų. Tuo metu vidutinė ligos išmoka už dieną siekė 56,2 euro.
Nedarbingumas ne papildomos atostogos
„Sodra“ pažymi, kad „biuletenio“ metu sergantysis dėmesį sutelkti turėtų į savo sveikatą, o ne kitas, pašalines veiklas.
„Laikinas nedarbingumas – tai ne papildomos atostogos ar asmeniniam tobulėjimui skirtas laikas. Šiuo laikotarpiu žmogus turi visas jėgas sutelkti į savo sveikatą, o „Sodra“ jam moka ligos išmoką, kaip kompensaciją už laikinai prarastas darbo pajamas“, – pabrėžė „Sodra“.
Ji pridėjo, kad gydytojai, išduodami nedarbingumo pažymėjimą, supažindina pacientą su gydymosi rėžimu, kurio privaloma laikytis visą nedarbingumo laikotarpį.
Tais atvejais, kai gyventojas gydytojo nurodymų nesilaiko, „Sodra“ gali tokius veiksmus pripažinti taisyklių pažeidimu.
„Taisyklių pažeidimai yra tada, kai žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo ir neatlieka paskirtų procedūrų.
Pavyzdžiui, vartoja alkoholį ir kitaip svaiginasi, dirba, mokosi kontaktiniu būdu, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose arba elgiasi taip, kad jo veiksmai gali užtęsti laikino nedarbingumo trukmę“, – pasakojo „Sodra“.
Tiesa, tokius pažeidimus gali nustatyti ne tik „Sodra“, bet ir gydytojai bei darbdaviai. Tačiau būtina, kad nustatyti pažeidimai būtų paremti dokumentais, patvirtinančiais nustatyto rėžimo nesilaikymą.
„Sodra“ dalijosi, kad dažniausiai pranešimų apie pažeidimus sulaukia iš darbdavių, pačių gyventojų ir gydytojų. Visgi ji pabrėžia, kad, prieš patvirtinant pažeidimą, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, nepriklausomai nuo to, kas apie jį pranešė.
Be to, „Sodros“ specialistai taip pat atlieka ir atsitiktinę nedarbingumo kontrolę, pasitelkdami informacines sistemas – programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus.
Tai reiškia, kad specialistai išnagrinėja išduotų nedarbingumo pažymėjimų duomenis, pavyzdžiui, laikinojo nedarbingumo trukmę, laikinojo nedarbingumo priežastis, gydytojo įvestus duomenis bei „Sodros“ duomenis.
Jei būna nustatyti pažeidimai arba kyla abejonių dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo teisingumo, gyventojas būna kviečiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją, kurioje dalyvauja ir „Sodros“ atstovai.
Gali pareikalauti grąžinti pinigus
„Sodra“ pažymi, kad nedarbingumo kontrolės vykdymo procesas orientuotas į kontrolę iki ligos išmokos skyrimo, o ne į permokėtų ligos išmokų sugrąžinimą.
Todėl nustačius pažeidimus ligos išmoka tiesiog nėra išmokama.
Tuo metu, jei nustatoma, kad ligos išmokos mokėjimo metu buvo pažeistos taisyklės, ligos išmoką reikia grąžinti.
„Sodra“ nurodo, kad 2025 m. buvo nustatytos 405 ligos išmokų permokos.
„Tai reiškia, jog žmonės, kuriems buvo paskirta ligos išmoka, laikino nedarbingumo laikotarpiu pažeidė įstatymų nustatytas taisykles ir privalėjo grąžinti jiems išmokėtas ligos išmokas. Pavyzdžiui, būdami laikinai nedarbingi, laikė egzaminą, vartojo alkoholį, kirto Lietuvos sieną – vyko į užsienį ar nesilaikė gydymo reikalavimų“, – paaiškino ji.
Tuo metu sprendimai neišmokėti ligos išmokos 2025 m. buvo priimti 396 atvejais.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
