Nacionalinio kraujo centro puslapyje primenama, kad donorus, neatlygintinai davusius kraujo „jubiliejinį” 40 kartą, NKC direktorius apdovanoja garbės donoro pažymėjimais.
Garbės donoro vardui suteikti (kartu su tai patvirtinančiu ženklu ir pažymėjimu) skaičiuojamos visos neatlygintinos kraujo donacijos (kraujo, dvigubos eritrocitų masės aferezė, trombocitaferezė, plazmaferezė, eritrocitaferezė), įtrauktos į Kraujo donorų registrą.
Asmuo, kuriam suteiktas Garbės donoro vardas, turi teisę gauti Lietuvos Respublikos valstybinę antrojo laipsnio pensiją, kurios dydis šiuo metu yra 148,56 euro.
Kraują Lietuvoje gali aukoti asmenys nuo 18 iki 65 metų. Vyrai per metus gali duoti kraujo iki šešių kartų, moterys – iki keturių.
Kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kitomis sunkiomis lėtinėmis ar pasikartojančiomis kraujotakos ar imuninės sistemos ligomis.
Santaros klinikos stebi sumažėjusias II kraujo grupės atsargas, gali būti stabdomos operacijos
Santaros klinikos skelbia, kad Lietuvos gydymo įstaigose fiksuojamas pavojingai sumažėjęs II kraujo grupės atsargų lygis, dėl trūkumo netrukus gali būti stabdoma dalis operacijų.
„Situacija yra kritinė, komanda mane vakar informavo, kad išties turime kreiptis, skambinti varpais“, – trečiadienį lrt radijui sakė Santaros klinikų Kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė.
Pasak jos, II grupės kraujo išduodama daug daugiau, kovo mėnesį išduota 778 vienetai, surinkta – 732.
„Mes turime neigiamą balansą beveik 50 vienetų, kraujo grupė yra pakankamai dažna mūsų populiacijoje, pacientų yra daug. Pirmiausia, yra prioritetas išsaugoti kritinėms situacijoms, mes ligoninėje turime masyvius kraujavimus, tas poreikis tada yra persvarstomas“, – kalbėjo Santaros klinikų atstovė.
„Planinei operacijai pasiruošti kraujas visada yra rezervuojamas, jeigu jo neprireikia, jis gali būti grąžinamas į bendro naudojimo saugojimo vietas, taigi tas sprendimas dar nėra priimtas, mes negalime taip drastiškai sakyti, bet yra prieita ta riba“, – teigė ji.
Santaros klinikų Kraujo centro vadovė teigia, kad reguliariai kraują donuojančių gyventojų dalis nesiekia 2 procentų.
„Galbūt reikėtų didesnio visuomenės indėlio, įsitraukimo, nes tos atsargos turėtų būti pastovios, ypač žinant mūsų geopolitinę situaciją ir tai labai neramina“, – kalbėjo L. Kryžauskaitė.
Pasak medikės, ir kituose kraujo centruose nėra gera situacija su II kraujo grupės atsargomis.
„Norime visuomenę paskatinti, kad tą (aukoti kraujo – BNS) reikia daryti reguliariai ir kad nereikėtų daryti tokių kritinių pareiškimų“, – sakė ji.
Kauno klinikų Kraujo centro šeimos gydytoja Vaida Vilutienė teigia, kad ir jų centre jaučiamas trūkumas, ypač trūksta I+ ir I- kraujo grupių atsargų.
Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktoriaus pavaduotojas medicinai Edgaras Narkevičius teigia, kad II grupės kraujo atsargų trūkumas matomas jau kurį laiką.
„Mes visą laiką balansuojame ant tokios ribos, kad aprūpintume visas gydymo įstaigas, (...) kalbant apie atsargas, tikrai neužtektinas skaičius“, – teigė E. Narkevičius.
Pasak jo, kad atsargos būtų pakankamos, trims dienoms Lietuvoje reikėtų turėti II+ grupės apie 210 maišelių kraujo komponentų, o šiuo metu atsargos siekia tik pusę reikalingo poreikio.
