Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Jūrate Zailskiene.
Ar gyventojai pinigus leidžia neatsakingai?
Prekybos centrai užpildyti, siuntų tarnybos skelbia nespėjančios pristatyti prekių ir vėluojančios, bankomatuose gyventojai pastebi, kad kai kur net pritrūko pinigų. Kaip vertinate šią situaciją ir kas dabar vyksta?
J. Zailskienė: Situacija tikriausiai buvo laukta, nes natūralu, kad atėjo tas laikas, kai praėjo 3 mėnesiai ir žmonės apsisprendė. Tai yra 1-asis pasitraukimo langas, kai pasitraukia tie, kurie buvo tikrai garantuotai nusprendę tai padaryti.
Žinome, kad iš II-oje pensijų pakopoje esančių 1,4 mln. dalyvių, aktyviai dalyvavo 757 tūkst. Tai reiškia, kad 46 proc. II-osios pensijų pakopos dalyvių jau buvo neaktyvūs – jie jau nebebuvo suinteresuoti dalyvauti sistemoje, natūralu, kad jie pirmieji ir apsisprendė pasitraukti.
Kita vertus, pasitraukė tik 37 proc. dalyvių. Tai vertinant reiškia, kad tikrai nebuvo taip, jog visi paėmė ir išėjo – yra svarstančių, yra galvojančių. Dėl pinigų leidimo – žinote, kiekvienas turi savo rūpesčių ir problemų, mes dabar matome tik dalį vaizdo.
Apie 500 tūkst. žmonių atsiėmė pinigus ir mes matome tik tą dalelę, kuri galbūt važiavo į prekybos centrus, tačiau nereikia pamiršti, kad tai sutapo ir su atlyginimų mokėjimu, ir su pavasario pradžia, planuojamais darbais, remontais.
Mes dar nežinome tikslių skaičių, kiek žmonių investavo į III-ąją pensijų pakopą, kiek atidavė būsto paskolas ar galbūt tik planuoja jį pirkti bei investuoti. Manau, kad pilnas vaizdas bus tik tada, kai žinosime visų pusių skaičius ir matymus. Jeigu žmogus kartais save palepina, nes nori geresnės nuotaikos, tai yra jo apsisprendimas. Mes niekam nesakome, kur leisti savo pinigus.
Ryškėja tendencija, kad iš fondų traukiasi jaunesni žmonės, kurie gauna vidutinį uždarbį. Ką rodo būtent šis amžius ir tai, kad traukiasi jaunesni asmenys?
J. Zailskienė: Amžius, mano nuomone, rodo tai, kad tokiame amžiuje atrodo, jog gyvenimas vyksta čia ir dabar, o vėliau jo nebus. Atrodo, kad kai būsi vyresnis, tau nieko nebereikės, o dabar auga vaikai, reikia rūpintis buitimi.
Ko gero, tai yra lemiamas veiksnys, kodėl jaunesni asmenys atsiėmė lėšas: jie turi būsto paskolų, remontuoja būstus, gerina buitį, bet būtent ši jaunesnių žmonių dalis yra potencialūs asmenys, kurie ateityje galbūt vėl pasirašys II-osios pensijų pakopos sutartis ir grįš į sistemą. Sprendimą juk galima priimti visokį.
Pasitraukusiųjų likimas
Kas laukia tų žmonių po 30 ar 40 metų, kai ateis pensija? Ar nebus taip, kad bus blogai?
J. Zailskienė: Matote, valstybės pagrindinė funkcija yra pasirūpinti I-ąja pensijų pakopa, tai yra „Sodros“ pensija. Čia ir buvo lemiamas veiksnys: valstybė rūpinasi senjorais ir pensininkais labiau negu tie asmenys, kurie kaupė II-oje pensijų pakopoje ir dabar gauna vos 30 ar 40 eur. priedą prie pensijos. Pavyzdžiai, einantys iš lūpų į lūpas, labai paveikė žmones.
Jeigu gyventojai nepasitiki sistema, vadinasi, kažkurioje vietoje sistema nesuveikė. Fondai turi kalbėtis, įtikinėti, parodyti, kad tikrai bus gerai. Mūsų sistemoje tai buvo pakankamai trumpas laikotarpis.
Ko gero, vyresnio amžiaus žmonių į šią sistemą net nereikėjo įtraukti, nes jiems valstybinė „Sodros“ pensija sumažėjo, o tas priedas – anuitetas – yra mažas. Tai yra viena iš nepasitikėjimo priežasčių.
Kitas dalykas – priverstinis įtraukimas. Manau, dalis žmonių, kurie buvo įtraukti priverstinai, tiesiog išėjo. Pavyzdžiui, viena mama man sakė: „Auginu du vaikus ir tie 60 eurų, kuriuos atskaičiuoja nuo mano atlyginimo, man yra gyvybiškai svarbūs čia ir dabar“ – kiekvienos šeimos atvejis yra labai skirtingas.
Kodėl kai kas atgavo mažiau, nei tikėjosi?
Kai kuriems gyventojams į sąskaitas sugrįžo mažesnė pensijų kaupimo suma, negu jie nurodė pildydami prašymą. Kaip jūs, ministre, tai pakomentuotumėte?
J. Zailskienė: Su investicijomis ir fondais yra taip: negali tiksliai žinoti, kada akcijos kils, o kada nuvertės, tačiau, kai pradėjo išmokėti II-osios pensijų pakopos pinigus, kaip tik buvo pasiektas Jungtinių Amerikos Valstijų ir Irano susitarimas dėl paliaubų ir akcijos pakilo – didžioji dalis žmonių sakė, kad gavo net daugiau negu tikėjosi, tad su fondais visada reikia vertinti atsargiai, nes neįmanoma nuspėti ateities.
Kita vertus, jei prašymas parašomas ketvirčio pabaigoje, tada jau realiau galima matyti situaciją, nes per 10 dienų mažesnė tikimybė, kad akcijos drastiškai nukris, nors jos gali svyruoti ir per vieną dieną.
Tai galbūt tai yra patarimas tiems, kurie vėliau planuoja pasitraukti – neskubėti su prašymais?
J. Zailskienė: Tikrai taip. Mes visada sakėme: viską pasverkite, įsivertinkite, ar tikrai verta, ir kada rašyti tą prašymą. Net ir iš mūsų ministerijos buvo žinutė, kad yra galimybė sustabdyti prašymą ir nepasitraukti.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
O koks tavo reikalas, skaičiuok savus pinigus. Geriau išleisti, nei penėti pensijų fondus ir stepukonius.
