Apie tai laidoje diskutavo Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, „Swedbank“ investicijų valdymo laikinasis vadovas Valdas Sejavičius, Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Teodoras Medaiskis ir Seimo narė, buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Ką rodo Estijos pavyzdys?
Džiaugtis ar verkti matant trijų mėnesių rezultatą?
T. Medaiskis: Aš manau, kad greičiausiai čia nugalėjo trumparegiškumas, nei sąžiningas, apdairus galvojimas apie ateitį. Didžioji dauguma žmonių vis dėlto tuos pinigus išleis vartojimui, nors daug kas deklaruoja, kad investuos. Kaip Estijos pavyzdys rodo, kur buvo padarytas irgi panašus dalykas, galima įsivaizduoti, kad turbūt dauguma šitų pinigų bus išleisti.
Tik nedidelė dalis pajėgs investuoti taip, kad galėtų pralenkti tuos profesionalius investuotojus, kurie investavo pinigus pensijų fonduose. Nežinau, ar tai bus labai sėkminga investicinė veikla, ar geriau pasirūpins savo pačių senatvę, negu tai būtų padarę pensijų fondai.
Jūs tai vertinate labiau neigiamai?
T. Medaiskis: Taip, labiau neigiama. Aš manau, kad buvo geriausia laikytis Konstitucinio teismo nurodymų. Konstitucinis teismas nustatė, kad pasitraukti reiktų leisti tada, kai dalyvavimas betikslis arba apsunkintas. Suprantama, kad tai buvo nepakankamai lankstu.
Tokiu atveju reikėjo atidaryti didesnį langą pasitraukimui, galbūt dalyvavimo atostogas daryti. Iš tikrųjų gali būt sunki finansinė padėtis, reikėjo leisti žmonėms kol kas nemokėti pinigų į savo pensijų fondus ir apsiriboti tik tuo. Galbūt automatinį įtraukimą irgi reikėjo daryti labiau apgalvotą, kad mechaniškai nebūtų įtraukiamas bet kas.
Aš manyčiau, jog būtų buvę prasminga daryti mažesnius pokyčius. Tai, kad atidarytas per didelis langas pasitraukimui, rodo, jog perkeliame problemas į ateitį, būsimai dirbančiai kartai. Jiems perkeliame didesnius įsipareigojimus.
Ar jūs sutiktumėte, kad langas buvo atidarytas per plačiai? Žinoma, žmonės gavo pinigų „į kišenes“, kas mažiau, kas daugiau, jie džiaugiasi, bet valstybei tai nieko gero.
A. Sysas: Valstybei tai gerai ar blogai? Dar šiek tiek luktelkime, pasižiūrėsime bendrus rezultatus. Atsakant į jūsų klausimą, aš manau, kad esu šalininkas, reikia atidaryti duris. Estijos pavyzdys, atidarytos durys, kas norėjo, liko arba išėjo. Gali išeiti tada, kai nori, todėl gal nesudarome bangų arba kalnų. Pirmi trys mėnesiai ir virš 750 tūkst. žmonių išėjo.
Jeigu nebūtų lango, tai laipsniškas išėjimas būtų paprastesnis, nes žmogui gal šiandien nereikia. Jis pamatė, kad „velnias žino“ su šita valdžia, vėl pakeis ir uždarys langą, todėl visi ir supuolė. Aš esu šalininkas. Tokį pasiūlymą teikiau ir labai gaila, kad mūsiškiai atsipeikėjo tik po to, kai jau buvo priimtas sprendimas. Sakė, kad gal ir teisingai galvojau, reikėjo atidaryti duris, o ne langus.
Kodėl daug žmonių pasitraukė?
Turime gana masyvų išėjimo rodiklį. Ką jisai, jūsų nuomone, parodė? Kodėl tiek žmonių paliko fondus?
V. Sejavičius: Priežasčių, be abejo, yra daug. Kiek jos yra individualios, visų nepakomentuosiu. Noriu dar pabandyti rasti pozityvo, kad didžioji dauguma dalyvių vis dar kaupia ir nusiteikę dalyvauti šitoje sistemoje. Ta dalis, kuri netikėjo sistema, nenorėjo investavimo, pasitraukė. Tai turėjo galimybę padaryti nuo sausio 1 d. Tikime, kad ateinantys langai ir periodas, kai galima pasitraukti, neatneš tiek papildomų dalyvių.
Pagrindinę masę, su kuo dirbame ir diskutuojame, turime jau dabar, per pirmą ketvirtį, mūsų vertinimų. Be abejo, reikia nepaskatinti liekančių, kurie abejoja sistema. Jiems reikia suteikti papildomos informacijos, kaip sistema veikia, kuo ji yra naudinga, kad savo sprendimą likti užsitvirtintų ir jo nepakeistų.
Ką gyventojų pasitraukimas reiškia fondams?
Ką reiškia fondams toks išėjimas? Buvo daug kalbama apie tai, kad fondų filosofija yra masiškumas. Jeigu jo nėra, tai gana sudėtinga sukalibruota visą kaupimo visą matmenį.
V. Sejavičius: Tikrai fondai ir toliau sėkmingai veiks. Paskaičiavome, kad bendras fondų valdomas turtas nusileidžia tik į 2023 metų vidurį. Trys metai atgal. 2023 metais dar niekas nediskutavo, kad fondų turto yra per mažai ar tai yra neefektyvu. Toliau su tokiu valdomu turtu galime pilnai dirbti.
Trečia pakopa yra dar daug kartų mažesnė ir niekas nekvestionuoja, ar ji yra efektyvi. Sistemos dydžio prasme – nieko labai blogo neatsitiko. Toliau galime dirbti. Tie pinigai, kurie išėjo, nėra prarasti, jų dar nespėjo išleisti gyventojai. Mūsų, kaip ekonomistų, darbas yra apšviesti, parodyti galimybes, kaip tuos pinigus tinkamai įdarbinti.
Tas vaizdas, kurį kažkiek klaidingai susidarėme iš prekybos centrų, neparodo pilno vaizdo. Investicijos daromos tyliai ir nėra vizualiai matomos. Tai, kad kažkas perka televizorių, telefoną ir apsilanko prekybos centre, tą visi pamato. Kiek gavau statistikos, per pastarąjį laikotarpį išleista iki 5 proc. gautų pinigų. Tikiu, kad liekantys pinigai bus panaudoti naudingai, apdairiai ir nukreipti į ateities taupymą.
Kaip tai reikėtų vertinti?
Turime vis dėlto 40 procentų. Procentai yra didesni nei daug kas prognozavo. Ar jus jie nustebino? Kaip juos reikėtų vertinti?
G. Skaistė: Turbūt labai nenustebino. Mane labiau stebino, kad premjerė tikėjosi, kad išeis tik 20 proc. Pačioje diskusijų pradžioje, kai reforma buvo pristatinėjama Seime, viešojoje erdvėje matėme ir apklausos rodė, kad nemažiau kaip 40 proc. žmonių pasirinks išėjimą. Tą ir matome. 40 proc. pasirinko išėjimą per pirmąjį ketvirtį, nors langas bus dviejų metų trukmės.
Kokios bus apimtys išėjusių, mes pamatysime, matyt, vėliau. Man atrodo, kad Vyriausybė nesukūrė jokių papildomų paskatų tam, kad paskatintume žmones likti antroje pakopoje. Jeigu jau nusprendė tuos pinigus atsiimti, reikėjo žmones skatinti investuoti tam, kad lėšų liktų senatvei, o ne sunaudojimui, vartojimui čia ir dabar.
Man atrodo pasirengimo pačios reformos įgyvendinimui tikrai pritrūko. Labiausiai neramina, ne skaičiai, kad 40 proc. žmonių išėjo, o išėjusiųjų turinys. Išėjo tie žmonės, kuriems antra pakopa yra naudingiausia. Tai yra tie žmonės, kurie turi mažesnes pajamas, jiems santykinai valstybės parama yra dosnesnė negu tiems, kurie turi aukštas pajamas. Tikėtina, kad jų pensija ateityje bus mažesnė, jiems labiausiai to reikia.
Išeina ir jauni žmonės, tie, kurie turi potencialo iki senatvės sukaupti dar didesnes sumas. Būtent į tokius žmones paprastai ir yra orientuota antra pensijų pakopa. Pasilieka tie žmonės, kuriems santykinai tai yra mažiau naudinga. Tai pirmiausia parodo, kad reforma nebuvo sėkminga.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
