Plačiau – pranešime spaudai.
SEB banko duomenys rodo, kad atsiskaitymų kortelėmis per kortelių skaitytuvus išlaidos buvo daugiau negu 20 proc. didesnės nei atitinkamą savaitgalį prieš mėnesį ar prieš metus, o bendra išlaidų suma netgi viršijo prieškalėdinio savaitgalio prekybos mastą.
Daugiausia lėšų nukeliavo atsiskaitymams už baldus, elektronikos prekes, juvelyriką buitinę ir telekomunikacijų įrangą.
„Matome, kad daliai gyventojų tai tapo proga įsigyti anksčiau atidėliotus pirkinius ar tiesiog padidinti vartojimą. Ryškiausiai išaugo išlaidos didesnės vertės prekėms: baldams (114 proc.), elektronikai (89 proc.), juvelyrikai (86 proc.) ir telekomunikacinei įrangai (84 proc.).
Taip pat reikšmingai didėjo išlaidos statybinėms medžiagoms (65 proc.) ir buitinei įrangai (47 proc.), kas rodo, kad dalis gyventojų šias lėšas nukreipė būsto atnaujinimui ar didesniems pirkiniams“, – komentuoja SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.
Visgi dalis gyventojų atsispyrė impulsui pirkti ir susidūrė su kitu klausimu – ką su šiais pinigais daryti toliau?
Trijų kišenių principas
Pasak E. Dovbyšienės, viena dažniausių klaidų – visus pinigus laikyti vienoje vietoje, tarsi vienoje „kišenėje“, neturint aiškaus jų paskirstymo pagal paskirtį. Toks požiūris dažnai lemia, kad pinigai arba išleidžiami per greitai, arba neefektyviai „guli“ sąskaitoje.
„Vis daugiau žmonių siekia finansinės laisvės, tačiau svarbu suprasti, kad link jos veda trys lygiagretūs keliai, kurių kiekvienas turi savo paskirtį. Tai tarsi trys atskiros kišenės: viena skirta taupymui ir finansiniam saugumui, antra – kaupimui pensijai, o trečioji – ilgalaikiam kapitalo auginimui investuojant“, – teigia SEB banko atstovė.
Pirmoji kišenė – finansinė pagalvė. Ji skirta nenumatytiems atvejams ir turėtų siekti 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydį. Šios lėšos turi būti lengvai pasiekiamos, todėl dažniausiai laikomos kaupiamuosiuose arba terminuotuose indėliuose.
Tai – pagrindas, kuris leidžia išvengti situacijų, kai netikėtai prireikus pinigų tenka skubiai nutraukti investicijas ar skolintis.
Antroji kišenė – kaupimas pensijai. Net ir pasitraukus iš II pakopos, svarbu nepamiršti tikslo turėti didesnių pajamų sulaukus pensijos.
Valstybės pensija ateityje sudarys tik dalį buvusių pajamų, todėl papildomas kaupimas išlieka būtinas. Ilgalaikis nuoseklus kaupimas leidžia išlaikyti gyvenimo kokybę ir suteikia daugiau finansinio stabilumo vėlesniais metais.
Trečioji kišenė – investavimas. Tai dalis, kuri leidžia pinigams augti ir kompensuoti infliacijos poveikį. Skirtingai nei indėliai, investavimas yra orientuotas į ilgalaikį kapitalo didinimą, todėl čia svarbiausi tampa laikas, reguliarumas ir gebėjimas išlaikyti pasirinktą strategiją net ir svyruojant rinkoms.
Šiandien pradėti investuoti yra paprasčiau nei bet kada anksčiau: jau yra sukurta daug technologinių sprendimų tik pradedantiems investuotojams ar tiems, kurie nenori domėjimuisi apie investavimą skirti daug laiko. Patraukliausia pradedantiesiems pradėti investuoti į biržoje prekiaujamus fondus (ETF).
Taip galima už mažą kainą įsigyti diversifikuotą turto krepšelį (akcijų, obligacijų, žaliavų), dažniausiai atkartojantį tam tikrą rinkos indeksą (pvz., S&P 500).
Staiga atsiradus didesnei pinigų sumai atsiduriame pasirinkimo kryžkelėje: išleisti pinigus vartojimui ar juos įdarbinti ir pasigerinti finansinę padėtį ateityje.
„Net ir nedidelė lėšų dalis, nukreipta į antrąją ar trečiąją kišenę – pensiją ir investavimą – ilgainiui gali sukurti reikšmingą pokytį.
Tuo tarpu visos lėšos, paliktos sąskaitoje ar išleistos impulsyviai, tokios galimybės nesuteikia. Todėl svarbiausias klausimas šiandien – ne tik, kiek turime pinigų, bet ir ką su jais darome“, – sako E. Dovbyšienė.
