Lietuvoje ne visi dirbantieji turi vienodas teises į socialines išmokas. Nors dirbančiųjų pagal verslo liudijimą, individualią veiklą ar darbo sutartį atlyginimai gali būti panašūs, tačiau garantijos jiems – skirtingos.
Į naujienų portalo tv3.lt redakciją kreipėsi sunerimusi skaitytoja Greta (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Ji nuogąstavo, kad savarankiškai dirbantys žmonės iš esmės negauna jokių vaiko priežiūros išmokų.
„Apie šią situaciją išgirdau tik prieš keletą dienų – mergina atliko abortą, nes sužinojus, kad negaus išmokų, sakė, jog neliko kito pasirinkimo“, – pasakoja pašnekovė.
Ji svarsto, kokius motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų didinimo klausimus galima aptarinėti, jeigu bent keletas grupių žmonių yra paliekami „ant ledo“.
„Suprantu, kad atsakingi asmenys aiškintų, jog čia yra kiekvieno pasirinkimas, bet dažniausiai tokią verslo formą pasirenka žmonės, kurie negali eiti dirbti pagal darbo sutartį dėl įvairių aplinkybių“, – priduria Greta.
Anot skaitytojos, informacijos apie vaiko priežiūros išmokas dirbantiems savarankiškai beveik nėra, o jei kas ją ir randa, tai per vėlai.
Atsako, ką gaunate ir ko netenkate
Socialinio draudimo sistema veikia paprastu principu – mokant įmokas įgyjamos teisės į išmokas. Gyventojai, dirbantys pagal verslo liudijimą, kaupia stažą ir apskaitos vienetus pensijai bei gali naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.
„Visi asmenys, kurie dirba pagal darbo sutartis ar savarankiškai, visas socialinio draudimo įmokas moka nuo uždirbamų pajamų“, – aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai.
Jie išskiria, kad žmogui, vienu metu dirbančiam ir savarankiškai, ir pagal darbo sutartį, socialinio draudimo įmokos sumuojamos, o išmokos apskaičiuojamos nuo bendrai sumokėtų įmokų sumos.
„Rinkdamasis savarankiškos veiklos formą, žmogus gali pats nuspręsti, kas jam šiuo metu svarbiau. Pasirinkus verslo liudijimą, mokamos įmokos tik pensijų draudimui ir privalomajam sveikatos draudimui, todėl daugiau pajamų lieka „į rankas“.
Įmokų ligos ir motinystės draudimui šie asmenys nemoka, todėl jie ir neįgyja teisės į šias išmokas“, – aiškina „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.
Tuo metu vykdant individualią veiklą, mokamos tos pačios įmokos, kaip turint verslo liudijimą, tačiau čia dar prisideda ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Dėl to bendra įmokų suma žmogui išeina didesnė, tačiau kartu yra suteikiamos platesnės socialinės garantijos – teisė į ligos, motinystės ar kitas išmokas.
Kiek galite gauti už vaiko priežiūrą?
Savarankiškai dirbantis asmuo pats turi pranešti „Sodrai“ apie pasirinktą vaiko priežiūros laikotarpį. Išmokas už tai gali gauti gyventojai, kurie yra sukaupę ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą.
Žmogui, įgijusiam teisę į vaiko priežiūros išmoką, ji mokama neatsižvelgiant į tuo laikotarpiu vykdytą savarankišką veiklą. Tai reiškia, kad iš jos gaunamos pajamos išmokos dydžiui įtakos neturi.
Per neperleidžiamus vaiko priežiūros mėnesius mokama 78 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Jis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, gautas per 12 mėnesių laikotarpį, buvusį iki praėjusio mėnesio prieš teisės į išmoką atsiradimo mėnesį.
„Pavyzdžiui, vaiko priežiūros išmoka paskirta 2026 m. kovo mėnesį. Apskaičiuojant išmoką, bus vertinamos nuo 2025 m. vasario iki 2026 m. sausio turėtos pajamos“, – aiškina „Sodros“ atstovė.
Jeigu tėvai pasirenka vaiką prižiūrėti iki jam sukaks 18 mėnesių, vaiko priežiūros išmokos sudaro 60 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Pasirinkusiems ilgesnį laikotarpį – iki vaikui sueis 24 mėnesiai – pirmaisiais metais mokama 45 proc., o nuo 12 iki 24 mėnesių – 30 proc. gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Įspėja apie skirtumus
Kartais individuali veikla gali suvilioti patraukliomis sąlygomis – mažesnėmis įmokų naštomis ir didesnėmis pajamomis, tačiau ir tai turi savo kainą. Mažesnės įmokos reiškia, kad žmogus kartu kaupia ir mažesnes socialines garantijas ateičiai.
Individualią veiklą vykdantys žmonės, kurie uždirba „į rankas“ tokią pačią sumą, kaip ir dirbantys pagal darbo sutartį, sumoka mažiau socialinio draudimo įmokų. Dėl to išmokos ar įgytas stažas senatvės pensijai gali būti proporcingai mažesnis.
M. Kozič aiškina, kad vieni stažo metai įgyjami tuomet, kai socialinio draudimo įmokų sumokama ne mažiau nei nuo dvylikos tais metais nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų.
Asmens, vykdančio individualią veiklą, įmokų bazę, neatėmus VSD ir PSD įmokų, sudaro 90 proc. individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų, kurios lieka, kai iš pajamų atimamos išlaidos susijusios su pajamų uždirbimu.
Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų tarifas asmeniui, kuris papildomai nekaupia pensijai – 12,52 proc. Jeigu žmogus dalyvauja antrosios pakopos pensijų kaupime, tai VSD įmokų tarifas siekia 15,52 proc. Tuo metu privalomajam sveikatos draudimui (PSD) skiriama 6,98 proc. nuo pajamų.
Pagal darbo sutartis dirbančių asmenų įmokos mokamos nuo viso priskaičiuoto darbo užmokesčio.
„Jeigu ant popieriaus žmogus uždirba 1500 eurų, nuo tos sumos ir bus skaičiuojamos įmokos. Tokiu atveju iš apdraustojo išskaičiuojama 292,5 euro VSD ir PSD įmokų“, – pasakoja M. Kozič.
Įmokos kas mėnesį arba kartą per metus: ką rinktis?
Savarankiškai dirbantys gyventojai įmokas „Sodrai“ gali mokėti jiems patogiu būdu – kas mėnesį arba kartą per metus. Mokant kas mėnesį, įmokų laukiama iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, o atsiskaitymas už metus atliekamas iki gegužės 1d., deklaravus pajamas VMI.
„Sodros“ atstovė tikina, kad VSD įmokų mokėjimas kas mėnesį avansu, užtikrina galimybę greičiau sulaukti ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokų. Tuo metu tie, kurie atsiskaito už visus praėjusius metus, teisę į socialinio draudimo išmokas įgyja tik sumokėję įmokas.
Savarankiškai dirbantys gyventojai laikomi apdraustais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jei iki mėnesio pabaigos yra sumokėję VSD įmokas ir iki kito mėnesio 15 dienos „Sodrai“ pateikę informaciją apie tai.
