Kaip alkanas šuo kimba į gardų kąsnį, taip ir sukčiai be skrupulų taikosi į svetimus pinigus.
Policijos duomenimis, vien per pastarąsias kelias dienas buvo fiksuoti keli sukčiavimo atvejai, o bendra sukčių išviliota suma iš gyventojų siekė 19,915 tūkst. eurų.
Štai balandžio 2 d. 1928 m. gimusi moteris kreipėsi į policiją, į kurios namus prisistatė moteris ir prisistačiusi pareigūne apgaulės būdu išviliojo 7 265 euru, o nukentėjusioji pati atidavė pinigus į namus atėjusiam asmeniui.
Tuo metu 1948 m. gimusiam vyrui kovo 31 d. paskambino rusiškai kalbantys, banko ir policijos darbuotojais prisistatę asmenys ir apgaule išviliojo 8850 eurų. Pinigus nukentėjusysis perdavė į namo kiemą atvažiavusiam nepažįstamam asmeniui.
Kretingos r. 1997 m. gimusi moteris nurodė, kad per 3 dienų laikotarpį investuodama ji prarado apie 1000 eurų.
O Klaipėdoje 1944 m. gimusi moteris nurodė, kad jai kovo 5 d. paskambino nepažįstami asmenys, kurie prisistatė banko darbuotojai ir tikino, kad reikia patikrinti namie laikomus pinigus. Tokiu būdu nepažįstamam asmeniui moteris atidavė 2100 eurų ir banko kortelę, kuria pasinaudojus iš banko sąskaitos neteisėtai buvo pasisavinta dar 700 eurų.
Tai tik keli sukčiavimo atvejai fiksuoti per pastarąsias kelias dienas. O tyrimai rodo, kad šiais metais jau daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (54 proc.) sulaukė finansinių sukčių skambučių ir žinučių.
Tuo metu ekspertai perspėja, kad būtent balandį sukčiai dar labiau suaktyvės dėl to, kad gyventojai atgaus antroje pensijų pakopoje laikytus pinigus.
Sukčiavimas tapo masiniu reiškiniu
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) ekspertė Živilė Kielienė pažymi, kad lyginant 2024 ir 2025 metus, sukčiavimo bandymų skaičius augo, o ir bandymai tampo labiau personalizuoti ir įtikinami.
„Todėl tai, kad šiandien daugiau nei pusė gyventojų teigia susiduriantys su sukčių skambučiais ar žinutėmis, nestebina – tai rodo, jog sukčiavimas nebėra pavieniai atvejai, o tapo masiniu reiškiniu“, – akcentuoja PPPKC ekspertė.
Tiesa, pašnekovė pabrėžia, kad augantys sukčiavimo atvejai nereiškia, kad auga ir patiriami gyventojų nuostoliai, kadangi finansų įstaigos ir institucijos vis efektyviau identifikuoja ir stabdo įtartinas operacijas.
Iš kitos pusės, sukčiai tik didina aferų apimtis ir nuolatos ieško būdų, kaip patobulinti savo sukčiavimo metodus.
Ryškėja pirmieji bandymai sukčiauti dėl antrosios pensijų pakopos pinigų
Tuo metu kalbėdama apie antrosios pensijų pakopos pinigus, Ž. Kielienė teigia, kad jau matomi pirmieji bandymai, kaip sukčiai siekia išvilioti gyventojų pinigus.
„Gyventojus pasiekia laiškai ir žinutės, susijusios su tariamomis investavimo galimybėmis ar raginimais „susitvarkyti“ antros pensijų pakopos lėšas.
Antros pensijų pakopos lėšų tema tampa patraukliu pretekstu sukčiams – ji naudojama siekiant užmegzti kontaktą, išgauti jautrią informaciją ar įtikinti atlikti finansines operacijas“, – pasakoja Ž. Kielienė.
Jos teigimu, dažniausios ir toliau išlieka fišingo žinutės, telefoniniai skambučiai, apsimetimai bankais ar valstybės institucijomis.
Be to, ekspertė pabrėžia, kad keičiasi ne pačių sukčių metodai, bet jų turinys.
„Komunikacija pritaikoma prie aktualijos, siekiant sukurti skubos ir patikimumo įspūdį“, – komentavo Ž. Kielienė.
Sukčiai taikosi ten, kur pajamų daugiau
Reaguodama į apklausos duomenis, jog sukčiai dažniau taikosi į aukštąjį išsilavinimą ir didesnes pajamas gaunančius gyventojus, Ž. Kielienė informavo, kad tokių duomenų PPPKC neturi, tačiau pabrėžė, kad bendra sukčių tendencija išlieka tokia, kad aferistai taikosi ten, kur potenciali finansinė grąža yra didesnė.
„Didesnes pajamas gaunantys gyventojai dažniau yra sukaupę daugiau lėšų, aktyviau naudojasi investavimo ar kitomis finansinėmis paslaugomis, todėl tampa patrauklesniu taikiniu, ypač investicinio sukčiavimo schemose“, – nurodė PPPKC ekspertė.
Pašnekovė priduria, kad sukčiavimas nėra susijęs su žmogaus išsilavinimu ar „naivumu“ ir pabrėžia, kad sukčiai remiasi socialine inžinerija, emociniu spaudimu ir skubos jausmo kūrimu.
Todėl, pasak Ž. Kielienės, tokios schemos gali paveikti bet kurį gyventoją, nepriklausomai nuo jo padėties visuomenėje, išsilavinimo, gyvenimiškos patirties ar kompetencijų.
Svarbu pabrėžti, kad sukčiavimas nėra susijęs su žmogaus išsilavinimu ar „naivumu“ – didžioji dalis atvejų remiasi socialine inžinerija, emociniu spaudimu ir skubos jausmo kūrimu. Tokios schemos gali paveikti bet kurį gyventoją, nepriklausomai nuo jo padėties visuomenėje, išsilavinimo, gyvenimiškos patirties ar kompetencijų.
„Kai žmogus mano, kad sukčiai taikosi „ne į jį“, ir mano, kad jam tai nenutiks, jis tampa lengvesniu taikiniu“, – įspėja PPPKC ekspertė.
Ž. Kielienė taip pat priminė ir esmines taisykles, siekiant išvengti sukčių pinklių:
- Nei bankai, nei valstybės institucijos neprašo atskleisti prisijungimo duomenų ar patvirtinti operacijų telefonu ar per nuorodas;
- Bet koks spaudimas veikti skubiai yra vienas pagrindinių sukčiavimo signalų;
- Kilus bent menkiausiai abejonei, reikia sustoti ir pasitikrinti informaciją oficialiais kanalais.
„Technologinės apsaugos šiandien yra aukšto lygio, tačiau sukčiavimo pobūdis pasikeitė – dominuoja socialinė inžinerija. Tai reiškia, kad lemiamas saugumo veiksnys tampa vartotojo sprendimas, todėl kritinis vertinimas ir budrumas yra esminė asmeninės gynybos dalis“, – priminė Ž. Kielienė.
Ekspertai įspėja, jog sukčiai aktyviau taikysis į gyventojų lėšas balandžio mėnesį
Daugiau nei pusė (54 proc.) Lietuvos gyventojų šiemet yra sulaukę finansinių sukčių skambučių arba žinučių, rodo naujausia apklausa. Ekspertai sako, kad sukčiai gali suaktyvėti balandį, kai gyventojai atsiims antroje pensijų pakopoje sukauptus pinigus.
„Swedbank“ užsakymu atliktos „Spinter tyrimų“ apklausos duomenys rodo, kad finansinių sukčių skambučių dažniau sulaukia turintys aukštąjį išsilavinimą, gaunantys didžiausias pajamas ir Vilniaus miesto gyventojai. Jauniausio amžiaus ir mažiausių pajamų asmenys dažniau teigia nesulaukiantys sukčių skambučių.
Planuojantys atsiimti lėšas iš antros pensijų pakopos paklausti, ar jaučia sukčiavimo grėsmę dėl atsiimamų lėšų, 83 proc. atsakė neigiamai. Beveik pusė jų – 45 proc. – jaučiasi ramiai, nes mano, kad turi pakankamai informacijos apie apgavystes. Sukčiavimo grėsmę jaučiantys nurodė 17 proc. apklaustųjų.
Gyventojų apklausą vasario mėnesį „Swedbank“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1017 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
