sukčiai

Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato atstovai įspėja – pastebima, kad šiuo metu padaugėjo sukčiavimo atvejų, kai sukčiai sukuria suklastotas valstybinių institucijų svetaines. Pareigūnai ragina atidžiai tikrinti interneto adresus ir nespausti pirmų pasitaikiusių nuorodų iš paieškos sistemų rezultatų, nes taip galite prarasti savo duomenis ir pinigus.

Vilniaus apskrityje sukčiai apgaule iš žmonių išviliojo apie 11 tūkst. eurų. Policija pranešė, kad trečiadienį gautas moters (gim. 1975 m.) pranešimas apie prieš daugiau nei 5 mėnesius įvykdytą nusikaltimą. Nukentėjusioji teigė, kad gegužės 16 d. apie 18.53 val. Vilniuje, paspaudus gautą aktyvią nuorodą dėl neva paskirtos administracinės baudos ir, suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, iš jos banko sąskaitos apgaule pasisavinta 7 347 eurai. Į policiją taip pat kreipėsi vyras (gim.

Dingus augintiniui šeimininkai išgyvena nerimą ir stengiasi kuo greičiau jį surasti. Tačiau pagalbos paieškos socialiniuose tinkluose gali atkreipti ir sukčių dėmesį. Pasitelkę dirbtinį intelektą, jie kuria tikroviškas gyvūnų nuotraukų klastotes ir bando išvilioti pinigus, neva reikalingus veterinarijos paslaugoms apmokėti. Ekspertas paaiškino, kaip atpažinti tokią apgaulę ir apsisaugoti nuo sukčių.

Sukčių apgautos Vilniaus ir Jurbarko gyventojos neteko beveik 33 tūkst. eurų, trečiadienį pranešė Policijos departamentas. Antradienį į Vilniaus policiją kreipėsi 1962 metais gimusi moteris, kuri pareiškė, kad tą pačią dieną bandant prisijungti prie galimai fiktyvios banko svetainės ir suvedus banko prisijungimo duomenis, nuo jos banko sąskaitos apgaulės būdu nuskaičiuoti 14,4 tūkst. eurų.

„Swedbank“ klientus įspėja apie gyventojams sukčių siunčiamus laiškus, kuriuose raginama jungtis prie neaiškios nuorodos dėl atnaujintos „saugumo sistemos“, bankas ragina žmones šių nuorodų nespausti. „Šiandien sulaukėme daug pranešimų apie šiuos apgaulingus laiškus. Laiškai yra sukčių platinama apgaulė, kurioje, prisidengiant banko vardu, raginama jungtis per netikrą nuorodą.

Prekybos tinklas „Iki“ perspėja gyventojus būti budriems ir kritiškai vertinti socialiniuose tinkluose pasirodančius konkursus ar žaidimus, kurie neva organizuojami prekybos tinklo vardu. Pastaruoju metu „Facebook“ tinkle fiksuojami apgaulingi įrašai, kuriuose neteisėtai naudojamas prekybos tinklo pavadinimas, vykdomos kampanijos, naudojamas logotipas bei vizualiniai elementai siekiant išvilioti gyventojų asmeninius ir, galimai, bankinius duomenis.

Vis dažniau gyventojus pasiekia sukčių žinutės ir elektroniniai laiškai, siunčiami prisidengiant „Sodros“ vardu. Įspėjama, kad neatidžiai paspaudus nuorodą galima patekti į kenkėjiškus puslapius ir prarasti ne tik asmeninius duomenis, bet ir pinigus. Gyventojai įspėjami išlaikyti budrumą ir nepasitikėti įtartinomis SMS žinutėmis ar elektroniniais laiškais. Sukčiai vis dažniau kuria oficialiai atrodančius pranešimus, kuriais siekia išvilioti prisijungimo prie paskyrų bei banko duomenis.

Daliai žmonių skundžiantis, kad patekę į sukčių pinkles jie negali greitai susisiekti su savo banku, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) atstovė tokiais atvejais ragina nenutraukti skambučio ir palaukti, kol atsilieps banko darbuotojas, nes tai šiuo metu yra greičiausias būdas pranešti apie sukčiavimo atvejį. „Visų rinkos dalyvių rekomendacijos, kai supratote, kad patekote į sukčių pinkles, yra lygiai tokios pačios – skambinti į savo banką ir pranešti apie susiklosčiusią situaciją.

„Mano siaubo parko patirtis prasidėjo į jį dar net neatvykus“, – naujienų portalui tv3.lt rašė laišką atsiuntusi Karolina. Pradėkime nuo to, kad su draugais susiplanavome sekmadienį važiuoti į „Deadtown“ siaubo parką netoli Kauno. Planavome į jį vykti jau antrus metus iš eilės, tad užsakiau visai kompanijai bilietus. Na, ir ką jūs galvojate? Vakar 17.58 val. sulaukiu laiško – siaubo parkas atsiuntė pranešimą apie patirtą sukčių ataką ir raginimą kuo greičiau užsiblokuoti banko korteles.

Tauragės apskrities policija socialiniame tinkle „Facebook“ įspėja gyventojus apie suaktyvėjusius sukčius, kurie kuria fiktyvias interneto svetaines. Jos imituoja oficialius „Regitros“ ir „E. sveikatos“ puslapius, todėl gali būti sunku atskirti tikras svetaines nuo apgaulingų. Policijos teigimu, sukčių puslapiai gali būti rodomi net tarp pirmųjų „Google“ paieškos rezultatų.

Policija pradėjo tris ikiteisminius tyrimus – du dėl sukčiavimo ir vieną dėl vagystės. Per juos gyventojai neteko daugiau kaip 124,5 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Policijos departamentas.  Skelbiama, kad ketvirtadienį į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (VPK) kreipėsi vyras (gim. 1974 m.), kuris pareiškė, kad spalio 14 d. apie 15.20 val.

Gyventojai vėl sulaukia melagingų SMS žinučių, kurias sukčiai siunčia „Sodros“ vardu. Svarbu nespausti žinutėse pateiktų nuorodų ir neteikti jokios asmeninės informacijos. Klientai informuoja, kad į savo telefonus gauna SMS žinutes, kuriose pranešama apie tariamai neatnaujintus duomenis. Pavyzdžiui: „Jūsų asmens duomenys dar nėra atnaujinti“. Šalia pateikiamas kenkėjiška nuoroda, panaši į „Sodros“ svetainės adresą.

Sukčiai iš moters apgaule išviliojo apie 90 tūkst. eurų, pranešė Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (AVPK). Policijos duomenimis, nuo gegužės mėnesio šiaulietė (gim. 1947 m.), norėdama investuoti pinigus, internete rastame tinklalapyje, padedama firmos analitiko, su kuriuo bendravo elektroniniu paštu, į nurodytą banko sąskaitą pervedė įvairias pinigų sumas.  Iš viso nukentėjusioji prarado apie 90 tūkst.

Radviliškio rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnai socialiniame tinkle „Facebook“ įspėja gyventojus apie sukčių siunčiamas SMS žinutes. Jose gali būti pranešama apie neva skirtą baudą, turimą skolą ar pradėtą teisminį procesą. Tokiais pranešimais siekiama išgąsdinti žmones ir paskatinti juos skubiai atlikti nurodytus veiksmus. Paspaudę žinutėje esančią nuorodą ar suvedę savo asmens ir banko duomenis, gyventojai gali prarasti pinigus.

Gyventojai įspėjami saugotis sukčių – prisidengdami Marijampolės savivaldybės vardu jie siunčia melagingas SMS žinutes apie neva skirtas kompensacijas už kuro įsigijimą. Savivaldybė pabrėžia, kad oficialūs pranešimai atrodo kitaip ir juose neprašoma susisiekti su siuntėju ar pateikti asmeninių duomenų.

Pasitaiko naujų sukčių būdų išvilioti gyventojų asmens duomenis ne tik „Sodros“, bet ir kurjerių tarnybų vardu. Klientų jie prašo pateikti savo asmens kodą ir kitus duomenis, neva reikalingus pristatyti laiškui iš „Sodros“. Gyventojai raginami išlikti budrūs – neatskleisti asmens duomenų. Apie tokius skambučius „Sodrai“ pranešė klientai.

Kėdainiuose buvo užfiksuotas sukčiavimo atvejis – apgavikams pavyko apmulkinti garbaus amžiaus moterį ir išvilioti iš jos nemažą pinigų sumą. Policija aiškinosi įvykio aplinkybes ir kviečia gyventojus nepasikliauti nepažįstamaisiais. Kėdainiuose į sukčių pinkles pakliuvo 79-erių metų moteris. Pasinaudoję jos patiklumu, apgavikai išviliojo net 1 940 eurų.

Kaip įtariama, sukčiai iš šešių asmenų apgaule išviliojo apie 26,5 tūkst. eurų, pranešė policija. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (AVPK) informavo, kad pirmadienį  gautas vyro (gim. 1962 m.) pranešimas, jog rugsėjo 14 d. apie 10.30 val. Vilniaus rajone iš jo banko sąskaitos apgaule buvo pasisavinta 2 995,95 euro.  Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Anot Šiaulių policijos, spalio 17 d. šiaulietis (gim.

Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) įspėja gyventojus apie galimus sukčių skambučius, kurių metu žmonėms pranešama apie neva į namus ketinančią atvykti mobilią odontologinių paslaugų komandą. Įstaiga pabrėžia, kad odontologinių paslaugų namuose vizitai telefonu nėra siūlomi ar derinami be išankstinio paciento kreipimosi, todėl gyventojai raginami išlikti budrūs ir nepasitikėti nepažįstamais asmenimis, prisistatančiais medikais.

Sukčiai Lietuvoje tampa vis įžūlesni, o žmonės niekaip nepasimoko iš skaudžių istorijų. Viena 78-erių klaipėdietė „Google“ darbuotojais apsimetusiems ir rusiškai bendravusiems nusikaltėliams ne tik padėjo iššluoti savo sąskaitas, bet ir perleido savo butą. Teisininkai šokiruoti, mat tokį sandorį turėjo patvirtinti notaras.  Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Sukčiams perleido daugiau nei 100 tūkst.

Klaipėdos apylinkės teismas uostamiestyje veikiančios bendrovės vyriausiajai finansininkei už sukčiavimą, apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir dokumentų klastojimą skyrė 14,7 tūkst. eurų baudą, pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Byloje nustatyta, kad vyriausioji finansininkė, siekdama bendrovės naudai apgaule išvengti labai didelės vertės turtinės prievolės, sudarė sąlygas bendrovei nesumokėti 549,6 tūkst.

Policija įspėja gyventojus apie suaktyvėjusius sukčius, kurie į namus atvyksta apsimetę pareigūnais. Gyventojams meluojama, kad jų turimi pinigai gali būti padirbti ir juos būtina patikrinti, o kai kuriais atvejais prašoma sumokėti tariamas baudas. Varėnos policija įspėja išlikti itin budriems sulaukus nepažįstamų asmenų vizito į namus. Pabrėžiama, kad pareigūnai niekada nerenka pinigų gyventojų namuose ir netikrina jų grynųjų pinigų autentiškumo.

Valstybės registrų apsauga tampa kaip niekad svarbi siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą ir piliečių privatumą. Vis dėlto dar visai neseniai nutekėję Registrų centro duomenys sukėlė diskusijų dėl valstybės duomenų atvėrimo. Nors Europos Sąjunga ir Skandinavijos šalys demonstruoja visišką atvirumą, ekspertai ragina Lietuvai neskubėti sekti tokiu pavyzdžiu.

Sukčiai iš Kauno gyventojos išviliojo daugiau nei 77 tūkst. eurų, šeštadienį pranešė Policijos departamentas. Anot jo, penktadienį į pareigūnus kreipėsi 1963 metais gimusi moteris. Ji teigė, kad nuo rugsėjo 2-osios iki spalio 13-osios per fiktyvią internetinę investavimo platformą iš kaunietės apgaule išviliota 77 tūkst. 10 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Sukčiai vis dažniau prisidengia gerai žinomų institucijų vardais ir pasitelkia įvairias gudrybes gyventojų pinigams išvilioti. Ekspertai įspėja, kad kartais užtenka vos vieno neapgalvoto veiksmo, jog žmogus prarastų santaupas, o galimybės jas susigrąžinti – itin ribotos. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo SEB banko Prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė ir Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.

Pasibaigus trečiajam pensijų reformos etapui, dalis gyventojų gali susigrąžinti pensijų fonduose sukauptas lėšas. Tačiau kartu su galimybe atsiimti pinigus atsiranda ir rizika susidurti su sukčiais. Alytaus policija socialiniame tinkle „Facebook“ įspėja gyventojus būti budrius ir nepasiduoti apgaulingiems pasiūlymams. Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad nusikaltėliai gali žadėti greitą uždarbį, siūlyti pelningas investicijas ar raginti įsigyti auksą.

Tinklalaidėje „Pokalbiai apie pinigus“, kurią veda „Profitus“ rinkodaros vadovė ir finansinės edukacijos lektorė Miglė Juškevičiūtė, svečiavosi buvęs Lietuvos krepšinio rinktinės įžaidėjas ir kapitonas, o šiuo metu FK „Kauno Žalgiris“ vadovas Mantas Kalnietis. Atviro pokalbio metu jis dalijosi savo asmenine patirtimi apie sportininko uždarbį, pirmąsias finansines klaidas ir investavimo paslaptis.

Klaipėdos apskrities policija socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia apie dar vieną sukčiavimo atvejį, kai vyras, paspaudęs SMS žinutėje gautą nuorodą, prarado daugiau nei 1000 eurų. Gyventojas sulaukė pranešimo apie neva paskirtą baudą, tačiau paspaudęs atsiųstą nuorodą ir suvedęs prašomus duomenis neteko savo pinigų. Pareigūnai įspėja, kad sukčiai dažnai apsimeta policijos, bankų ar kitų institucijų atstovais.

Nors sukčiavimo mastai Lietuvoje mažėja, gyventojai ir toliau praranda milijonus eurų. Sukčiai keičia savo veikimo taktiką – vietoj telefoninių skambučių vis dažniau renkasi SMS žinutes ir socialinius tinklus, o jų siunčiami pranešimai tampa vis sunkiau atpažįstami. Ekspertai įspėja, kad net ir ekrane matomu oficialiu banko ar kitos institucijos numeriu ne visada galima pasitikėti.

Į sostinės policiją antradienį kreipėsi moteris, iš kurios sukčiai išviliojo 12,5 tūkst. eurų, trečiadienį pranešė Policijos departamentas. 1954 metais gimusi vilnietė pareiškė, kad rugsėjo 24–25 dienomis per programėles „Messenger“ ir „WhatsApp“ bendravo su nepažįstamu asmeniu, kuris įtikino dėl tariamos siuntos ir apgaulės būdu iš jos išviliojo 12,5 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Pastarosiomis savaitėmis gyventojai gauna žinučių, rašomų neva „Regitros“ vardu. SMS pranešimais primenama apie neva nesumokėtą baudą ar raginimą atlikti techninę apžiūrą. „Regitros“ kibernetinio saugumo ekspertai primena, kaip atskirti tikrą SMS žinutę nuo melagingos, kad nepakliūtumėte į sukčių pinkles. Naujienų portalas tv3.lt gavo ekrano nuotrauką, kurioje štai tokia žinutė: Akivaizdu, kad tai sukčiai.

Lietuvos muitinė įspėja apie internete veikiančius tarpininkus, kurie už mokestį siūlo padėti gauti EORI kodą, nors ši paslauga teikiama nemokamai. Pasak muitinės, vienu iš žinomų atvejų gyventojas už tariamą EORI kodo suteikimą sumokėjo 149 eurus, tačiau jo negavo.

1333 eurai – tiek pinigų užteko vos kelioms sekundėms, kad žinomo kino ir teatro aktoriaus Eimučio Kvoščiausko planuojamos atostogos pakibtų ant plauko. Į internetinių sukčių pinkles papuolusio menininko banko sąskaitoje neliko nė cento. Situaciją aiškinosi laidos „Be Tabu“ komanda. Viskas prasidėjo nuo kasdienės rutinos. E. Kvoščiauskas norėjo prisijungti prie savo banko paskyros, kaip kad darė beveik kasdien dešimt metų iš eilės.

Policijos virtualus patrulis socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia apie pastarosiomis dienomis Lietuvoje fiksuojamus sukčiavimo atvejus. Gyventojai susiduria su netikromis interneto svetainėmis, kurios atrodo beveik identiškai oficialiems „Regitros“, bankų ar kitų institucijų puslapiams. Sukčiai tokiu būdu siekia išvilioti žmonių asmens ir banko duomenis.

Šiandien vis dažniau už prekes ir paslaugas atsiskaitoma banko kortele – ji daug kam tapo patogesnė už grynuosius ir dažnai juos pakeičia. Tačiau reikia įsidėmėti, kad kartu su patogumu atsiranda ir rizika: praradus kortelę ar neatsargiai saugant jos duomenis, vos per kelias minutes galima netekti tūkstančių eurų. Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, su tokia situacija kiek anksčiau susidūrė vienas lietuvis. Vagys išgrynino beveik 6 tūkst.

Į investavimo pinkles patekęs vyras prarado daugiau nei 10 tūkst. eurų. Tai – ne pavienis atvejis: sukčiai, prisistatę investavimo specialistais, iš gyventojų išvilioja nuo kelių tūkstančių iki dešimčių tūkstančių eurų. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Vilniaus rajone sukčiai iš vyro išviliojo daugiau nei 10 tūkst. eurų, trečiadienį pranešė policija. Teisėsaugos duomenimis, antradienį į pareigūnus kreipėsi 1957 metais gimęs vyras.

Du automobilius Slovakijoje norėjęs įsigyti Vilniaus rajono gyventojas prarado beveik 200 tūkst. eurų, šeštadienį pranešė Policijos departamentas. Anot jo, penktadienį į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 1992 metais gimęs vyras, kad nuo rugsėjo 24-osios iki spalio 8-osios už du perkamus automobilius Slovakijoje į tariamo pardavėjo kriptopinigines „Binance“ platformoje pervedė 199 tūkst. 900 eurų, tačiau automobilių negavo.

Vilniaus apylinkės prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje penki telefoniniai sukčiai kaltinami iš sostinės ir jos apylinkių gyventojų išvilioję daugiau kaip 470 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Jauni vyrai kaltinami sukčiavimu, neteisėtu mokėjimo kortelių bei jų duomenų įgijimu ir panaudojimu, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimu.

Ukmergės rajono policijos komisariatas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo įspėjimu gyventojams apie „Vinted“ platformoje siaučiančius sukčius. Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad šie, naudodamiesi platformos populiarumu, apsimeta kitais žmonėmis ir bando išvilioti pirkėjų pinigus. Vienas iš dažnų sukčiavimo būdų – įtikinti žmogų pervesti pinigus tiesiai į pardavėjo banko sąskaitą, nepasinaudojant platformoje integruota pirkimo funkcija.

Telefoniniai sukčiai iš dviejų Alytaus ir Kretingos gyventojų apgaule pasisavino 56 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas. Ketvirtadienio rytą į Alytaus policiją kreipėsi 1971 metais gimęs vyras, kuris spalio 7-osios rytą į mobiliojo ryšio telefoną gavo „SMS“ žinutę iš neva „e-policija“ dėl nesumokėtos baudos. Norėdamas sumokėti baudą vyras aktyvavo nuorodą bei suvedė elektroninės bankininkystės duomenis.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) įspėja gyventojus apie socialiniuose tinkluose jos vardu veikiančias netikras paskyras ir sukčių siunčiamus raginimus prisijungti prie investavimo grupių. Asociacijos teigimu, gyventojams iš netikrų „Facebook“ paskyrų siūloma tapti draugai, o vėliau prisijungti prie neva investavimui skirtos „WhatsApp“ grupės, kurioje esą  analizuojamos akcijų ir biržoje prekiaujamų fondų (ETF) rinkos naujienos bei mokoma sumažinti investavimo riziką.

Lietuvoje toliau siautėja sukčiai – gavę žinutes apie neva gautas baudas ar neapmokėtą automobilio stovėjimą gyventojai netenka didelių sumų. Kiekvienas įspėjamas neprarasti budrumo ir gavus tokias žinutes nespausti įtartinų nuorodų bei nevesti jokių prisijungimo duomenų. Nuo sukčių nukenčia ir fiziniai asmenys, ir verslai – apie šį sukčiavimo būdą įspėja ne vieno Lietuvos miesto policijos atstovai.

Sukčiai iš Šiaulių, Marijampolės, Panevėžio, Telšių, Utenos ir Klaipėdos apskričių gyventojų išviliojo apie 24 tūkst. eurų, informavo policija. Marijampolės policija pranešė, kad antradienį į pareigūnus kreipėsi vyras, kuris pranešė, jog jungdamasis prie galimai netikro „Regitros“ interneto puslapio ir įvedęs prisijungimo duomenis, banko sąskaitoje prarado 4,9 tūkst. eurų.  Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) duomenimis, rugsėjo 28 d. apie 20 val.

Sukčiai iš dviejų Vilniaus ir Kauno gyventojų apgaule pasisavino 33 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas. Anot teisėsaugos, pirmadienį į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 1944 metais gimusi moteris, kuri pareiškė, kad penktadienį Vilniuje, būnant namuose, per socialinį tinklą „Facebook“ užpildžius apklausos anketą su ja susisiekė nepažįstami asmenys.

Klaipėdos miesto policijos bendruomenės pareigūnai įspėja gyventojus apie naują sukčių schemą, kai elektroniniais laiškais prisidengiant „Sodra“ pranešama apie neva priklausančią socialinio draudimo įmokų permoką. Gyventojams žadami šimtai eurų siekiantys grąžinimai, tačiau paspaudus pateiktą nuorodą rizikuojama prarasti asmeninius ir bankinius duomenis.

Įsibėgėjus rudeniui, vis aktyviau reiškiasi ir finansiniai sukčiai. Vienu dažniausiu taikiniu pastaruoju metu tampa įvairiomis verslo paslaugomis besinaudojantys vartotojai, tarp kurių – ir UNIPARK klientai, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. Anot bendrovės, vartotojai gauna vis daugiau įtartinų SMS žinučių su klaidinančia informacija ir įtartinomis nuorodomis.

AktoriusEimutis Kvoščiauskas papasakojo apie nemalonų incidentą – ieškodamas kelio į savo banko paskyrą, jis pateko į sukčių spąstus. Apie tai, kaip pakliuvo į apgavikų pinkles, žinomas vyras atvirai išsidėstė socialinio tinklo paskyroje, o šia patirtimi sutiko pasidalinti ir su portalo tv3.lt skaitytojais. Tapo sukčių auka „Tiek kartu kolegoms ir draugams pasakojau, kad būtų budrūs, o štai, atėjo šventė ir į mano kiemą“, – kalbėjo E. Kvoščiauskas.

Alytuje moteris, bandydama prisijungti prie galimai fiktyvios banko interneto svetainės, prarado beveik 10 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas. Policijos duomenimis, ketvirtadienį 1974 m. gimusi moteris galimai fiktyvioje banko svetainėje suvedė savo prisijungimo prie banko duomenis. Neteko beveik 10 tūkst, eurų Po to nuo jos banko sąskaitos apgaulės būdu buvo nuskaičiuoti 9 999 eurai.

Vilniaus rajono policijos komisariatas socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia įspėjimą apie plintančius butų nuomos sukčiavimo atvejus. Pareigūnai ragina gyventojus būti itin atsargius ir prieš mokant avansą įsitikinti, kad būstą siūlantis asmuo iš tiesų turi teisę jį nuomoti. Policija dalijasi Vilniuje nustatytu atveju, kai žmonės susidomėjo nuomos skelbimu, apžiūrėjo butą, pasirašė sutartį ir sumokėjo avansą.