Sukčiai gali apsimesti banko, policijos ar kitos institucijos darbuotojais, o jų siunčiamos nuorodos veda į tikrų svetainių kopijas. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad yra ženklų, kurie turėtų kelti įtarimų.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ apie sukčių naudojamas schemas ir apsisaugojimo būdus kalbėjosi SEB banko Prevencijos departamento direktorė Daiva Uosytė ir Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.
Sukčių skambučių mažiau, bet daugėja žinučių
Finansų įstaigų duomenimis, šių metų pirmą pusmetį nuo sukčių nukentėjo apie 7 tūkst. žmonių. Pernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo apie 8 tūkst. Sumažėjo ir gyventojų patirti nuostoliai: šiemet išviliota daugiau kaip 8 mln. eurų, o pernai – 11,5 mln. eurų.
D. Uosytės vertinimu, šie skaičiai rodo, kad bendros prevencinės priemonės duoda rezultatų. Tačiau sukčiavimo atvejų vis dar daug, o patys sukčiai keičia veikimo būdus.
„Jeigu lygintume šių metų pirmą pusmetį su praeitų metų pirmu pusmečiu, tai sakyčiau rezultatai yra gerėjantys, nes turime mažiau sukčiavimo atvejų. Tai jeigu praeitais metų pirmą pusmetį turėjom apie 8000 nukentėjusių asmenų, šių metų pirmą pusmetį yra 7.000 nukentėjusių asmenų ir per praeitą metų pirmą pusmetį buvo pavogta 11,5 milijonai gyventojų lėšų. Na o per šių metų pirmą pusmetį turime virš 8 milijonų“, – kalbėjo ji.
Viena dažniausių apgavysčių – duomenų viliojimas, arba slaptažodžiavimas (angl. phishing). Gyventojai gauna žinutes apie neva nesumokėtas baudas, mokesčius ar būtinybę patikslinti pristatymo adresą. Žinutėje pateikiama nuoroda, kurią paspaudę žmonės gali atsidurti sukčių sukurtoje svetainėje.
„Lietuvoje išlieka labai aktyvus fišing sukčiavimas arba vadinamas duomenų viliojimas. Tai standartiškai esam žinutės apie gautas baudas, nesumokėtus mokesčius, patikslinti prekių adreso vietą ir panašiai“, – sakė D. Uosytė.
Ji taip pat išskyrė investicinį sukčiavimą ir atvejus, kai žmonės sumoka už prekes, bet jų negauna. Sukčiai socialiniuose tinkluose gali skelbti netikras reklamas, kuriose žinomi žmonės neva pasakoja apie sėkmingas investicijas. Susidomėję gyventojai palieka savo kontaktus, o netrukus sulaukia skambučio iš tariamo konsultanto.
RRT atstovas atkreipė dėmesį, kad sukčiai gali suklastoti ir telefono numerį ar ekrane rodomą skambinančiojo pavadinimą. Todėl vien tai, kad skambutis atrodo esantis iš banko ar institucijos, neįrodo, kad skambina jų darbuotojas.
„Skaitmeninėje erdvėje 100 proc. pasitikėti tikrai negalima, nes šiais laikais nesunkiai sukčiai suklastoja ir telefono numerį, ir pavadinimą. Gali prisistatyti bankų, gali prisistatyti investicinę bendrovę. Tai tas budrumas ir rūpestingumas yra labai svarbus principas, kurio turi laikytis kiekvienas“, – sakė D. Kuliešius.
D. Kuliešiaus pastebėjimu, liepą skambučių skaičius buvo pasiekęs piką – per savaitę fiksuota apie milijoną skambučių. Nuo rugpjūčio tendencija pasikeitė: skambučių sumažėjo, tačiau sukčiai aktyviau siunčia žinutes įvairiose platformose.
„Tai jeigu pikas šiais metais buvo liepos mėnesį, kur per savaitę buvo fiksuojama apie milijoną skambučių, tai nuo rugpjūčio mėnesio tendencija pasikeitė į žinučių siuntimą. Bet žinutės tai yra plačiąja prasme žinutės ne vien tiktai tos tradicinės žinutės, kurias mes naudojame kaip operatorių paslaugą, bet žinutės, kurios yra visose skaitmeninėse platformose, ar tai būtų „Messenger“, ar tai būtų „WhatsApp“, ar tai būtų „Telegram“, – aiškino jis.
RRT atstovas pabrėžė, kad gyventojų pranešimai apie įtartinus numerius ar nuorodas padeda institucijoms reaguoti ir apsaugoti kitus žmones. Pranešimus galima pateikti policijos, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro ar RRT interneto svetainėse – informacija patenka į bendrą sistemą.
Ką daryti gavus įtartiną žinutę ar skambutį?
Sukčiai dažnai kuria skubos ir baimės jausmą: žmogui pranešama apie neva įtartiną veiklą jo sąskaitoje, vykdomą slaptą tyrimą ar būtinybę pinigus pervesti į „saugią sąskaitą“. D. Uosytės vertinimu, tokiais atvejais sukčiai siekia, kad žmogus pasitikėtų pirmuoju kontaktu ir nebetikrintų informacijos kitais kanalais.
Jeigu skambinama iš banko ar policijos, gyventojai turėtų patys nutraukti pokalbį ir su institucija susisiekti oficialiu numeriu. Taip pat nereikėtų atskleisti prisijungimo duomenų ar patvirtinti veiksmų, kurių patys neatlieka.
Ypač svarbu perskaityti, ką tiksliai prašoma patvirtinti „Smart-ID“ ar banko programėlėje. Jei žmogus tikisi atgauti pinigus, tačiau ekrane mato mokėjimo sumą ir gavėją, tai turėtų kelti įtarimų.
„Visada ekrane autentifikavimo priemonės, ar tai būtų „Smart-ID“, ar tai būtų mobili programėlė, yra rodoma, tai koks veiksmas yra atliekamas. Ar ten pasirašau sutartį, jungiuosi, o jeigu yra mokėjimas vykdomas, tai yra rašoma, kokia suma ir kokiam gavėjui išeina. Tai čia vat ir svarbu atkreipti dėmesį, kad jeigu matai parašyta „darote mokėjimą ten 200 € sumai tokiam tokiam gavėjui“, na, tai turėtų iš karto užsidegti raudona lemputė“, – aiškino D. Uosytė.
Ji priminė, kad norint gauti pinigus į sąskaitą nereikia suvesti kodų ar patvirtinti mokėjimo. Tam pakanka gavėjo vardo, pavardės ir sąskaitos numerio. Jei kas nors, žadėdamas pervesti pinigus, prašo patvirtinti pavedimą PIN kodu, tai gali būti sukčiavimo schema.
Banko atsakomybė dėl išviliotų pinigų priklauso nuo konkrečių aplinkybių. D. Uosytė pabrėžė, kad svarbu atskirti atvejus, kai mokėjimą pats inicijuoja ir patvirtina klientas, nuo situacijų, kai įvyksta techninė klaida banko pusėje.
„Banko atsakomybė atsiranda tada, kai kažkokia buvo techninė klaida ar strigimas banko pusėje. Bet dažniausiu atveju tai mokėjimus inicijuoja klientai, juos patvirtina. Tai šiais atvejais, tokiais atvejais, ir ta atsakomybė lieka klientui“, – teigė ji.
Jei apgaulinga žinutė atkeliauja per „Messenger“, „Instagram“ ar „WhatsApp“, operatoriai jos blokuoti negali, nes neturi prieigos prie tokio susirašinėjimo. Tokiais atvejais gyventojai turėtų pranešti apie žinutę pačiai platformai ir užblokuoti siuntėją.
D. Kuliešius ragino pranešti ir apie įtartinus skambučius, SMS žinutes bei svetainių nuorodas. Kuo greičiau institucijos gauna informaciją, tuo greičiau gali ją patikrinti ir apriboti prieigą prie žalingų svetainių.
Investuoti norintiems gyventojams D. Uosytė patarė pirmiausia patikrinti, kas siūlo paslaugą, ir konsultuotis su patikimais finansų specialistais. Sukčių sukurtose platformose gali būti rodomas fiktyvus investicijų augimas, skatinantis žmogų pervesti vis daugiau pinigų.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
