Finansai

Valstybės biudžeto kišenė vis labiau plyšta, o ekonomistai gerų žinių neturi. Didieji šalies bankai prognozuoja, kad kitąmet Lietuvos ekonomikos augimas sulėtės. „Swedbank“ skaičiuoja, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) augs vos 1,8 proc. Negana to, dar sparčiau gali kilti kainos, o valdantieji suka galvas, iš kur gauti papildomų milijardų kitų metų biudžetui. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Apie 20 metų Šiauliuose veikiančios įmonės „RDsigns“ produkcija keliauja po visą Europą.

Valdžiai užsimojus peržiūrėti 64 šalyje galiojančias mokestines lengvatas, kurios valstybės biudžetui kitais metais gali kainuoti beveik 4 milijardus eurų, koalicijoje užvirė karštos diskusijos. Demokratų frakcijos atstovai pabrėžia, kad priimami sprendimai privalo turėti aiškią socialinę prasmę, o ieškant papildomų šimtų milijonų pajamų, mažiausiai turi nukentėti mažiausias ir vidutines pajamas gaunantys gyventojai.

Teismas kaltais dėl Kuršių marių taršos pripažino įmonę „Grigeo“, jos pagrindinį akcininką Gintautą Pangonį ir kitus vadovus. Įmonei už padarytą žalą gamtai teks susimokėti 48 mln. eurų, taip pat skirta ir 2 mln. eurų bauda. Pagrindinis akcininkas G. Pangonis nubaustas 120 tūkst. eurų bauda, o kiti vadovai ir įmonės specialistai – baudomis nuo 9 iki 50 tūkst. eurų. Tiek įmonė, tiek G. Pangonis žada pirmosios instancijos teismo sprendimą skųsti. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Valdžia svarsto, kurių mokesčių lengvatų galėtų atsisakyti formuojant kitų metų valstybės biudžetą. 64 lengvatos valstybei kitąmet kainuotų beveik 4 mlrd. eurų. Valdančioji koalicija kol kas vengia garsiai įvardyti, kurios iš jų būtų naikinamos. Ekonomistai toliau kritikuoja valstybės biudžeto projektą, kurio deficitas, pasak Valstybės kontrolės, kitąmet gali siekti net 5 proc. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Biudžeto deficitas rizikuoja pasiekti 5 proc.

Lietuvoje – naujas šių metų paros elektros kainos rekordas. Brangsta ir šildymas, o nuo didžiulių šilumos sąskaitų žmones kol kas gelbsti tik palyginti šiltas ruduo. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Panevėžyje šiemet šildymo sezonas prasidėjo beveik 50 proc. didesnėmis šilumos kainomis nei pernai, tad miestiečiai su nerimu laukia pirmųjų sezono sąskaitų. „Iš pensijos reikia gyventi, labai svarbu – lauki ir žiūri, ar galą su galu sudursi, ar ne.

Lietuvoje kasmet už mokesčių mokėtojų pinigus atliekama daugybė skirtingų darbų statybos srityje. Tačiau dalis specialistų perspėja, kad gyventojų pinigai neretai išvaistomi dėl ydingos viešųjų pirkimų sistemos. Apie tai – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su KRS generaliniu direktoriumi Pauliumi Grigu ir viešųjų pirkimų teisės ekspertu, advokatu Aurimu Černiausku. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Valstybės kontrolė ir ekonomistai prastai vertina finansų ministro namų darbus. Planuojamas kitų metų valstybės biudžeto deficitas gali būti dar didesnis, nei prognozuoja ministras Taurimas Valys, nes kitąmet ekonomika gali augti lėčiau, nei tikisi Finansų ministerija. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Į kritiką ir perspėjimus dėl biudžeto plano sureagavo ir finansų ministras Taurimas Valys.

Amžiaus geležinkelio projektas Baltijos šalyse „Rail Baltica“ ir toliau išlieka apgaubtas nežinomybės dėl savo ateities. Nors visos Baltijos šalys tikisi ir toliau gauti milijardus iš Briuselio šiam megaprojektui įgyvendinti, ne viskas vyksta sklandžiai. Dėl to Latvijos ministras garsiai pareiškė, kad šaliai gali tekti pagalvoti, ar apskritai verta tęsti šį projektą. Estai kol kas tokių minčių neturi, tačiau, eilinį kartą pakeitus terminus, europinę vėžę jie žada nutiesti tik po aštuonerių metų.

Kiek vertės gali slypėti mūsų namų stalčiuose? Daugelis turi nebenešiojamų papuošalų, paveldėtų monetų ar sidabrinių daiktų, tačiau nežino, nuo ko priklauso jų vertė ir kur galima kreiptis norint ją išsiaiškinti. Daugiau apie tai – pokalbis naujausiame „Statybų gido“ tinklalaidės epizode su „Florinus“ vadovu Žilvinu Leškevičiumi.

Lietuvos Vyriausybė bijo apmokestinti Lenkijos naftos perdirbimo milžinę „Orlen“ papildomais mokesčiais, nors šios pajamos ir pelnas antrajame ketvirtyje išaugo penkiskart, o metų gale pelnas gali siekti nuo 350 mln. eurų ar net pusę milijardo. Lietuva nenori susipykti su Lenkija, nes „Orlen“ palieka milžiniškas investicijas Lietuvoje.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vienu brangiausių projektų Vilniui taps jo krūmai ir medeliai. Per ateinančius trejus metus želdiniams – krūmams, medeliams, gėlėms ir jų priežiūrai – numatyta daugiau nei 74 mln. eurų. Didžiulės sumos priežastis aiškinosi laidos „Be Tabu“ komanda.

Lietuvoje galiojanti šalpos pensijų skyrimo tvarka iki šiol turėjo teisinę spragą, dėl kurios dalis garbaus amžiaus žmonių ilgam likdavo be jokių pajamų. Pagal iki šiol veikusią sistemą, jei žmogus dalį stažo yra sukaupęs užsienyje, šalpos išmoka jam negalėjo būti skiriama tol, kol „Sodra“ negaudavo oficialaus patvirtinimo iš kitos valstybės institucijų.

Kiek dovanoti vestuvėms, gimtadieniui ar krikštynoms ir ką dovanoti artėjančių švenčių proga – klausimai, į kuriuos atsakymo ieško daugelis. O kai prie dovanų prisideda šventinis stalas, vaikų bei kolegų renginiai ir kvietimai į vestuves, išlaidos gali greitai išaugti. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ pasakojo „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Įsibėgėjus rudeniui, į Palangą vis dar plūsta poilsiautojai, o štai darbuotojų trūksta. Verslininkai sako, kad savaitgaliais darbo būna tiek pat, kiek vasarą, todėl papildomų rankų – padavėjų, barmenų, virtuvės darbuotojų – ieško versdamiesi per galvą. Bando kviesti žmones iš kitų miestų, kompensuoti kelionės išlaidas ar siūlyti nemokamą apgyvendinimą. Daugiau apie tai TV3 Žiniose. Palangos turizmo informacijos centras pastebi, kad aiški riba, kada baigiasi aktyvusis sezonas, nyksta.

Šildymo sezonas gali priversti lietuvius plačiau atverti pinigines. Mokėti daugiau gali tekti ne tik už šildymą, bet ir už elektrą, degalus, maistą. Tačiau kiek šis kainų augimas iš tiesų atsieis šeimoms ir kam teks didžiausia finansinė našta? Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto profesorė dr. Eglė Stonkutė apskaičiavo, kiek dėl būtiniausių prekių ir paslaugų brangimo per septynis mėnesius papildomai galėtų išleisti skirtingas pajamas gaunantys Lietuvos namų ūkiai.

Vyriausybė pritarė, kad visuomeninės elektros kaina pažeidžiamiems vartotojams kitų metų pirmąjį pusmetį ir toliau būtų sumažinta 4 centais už kilovatvalandę (kWh) su PVM.

Netekus artimojo, galima gauti paramą laidotuvėms, o prireikus – ir palaikams parvežti iš užsienio. Nuo 2027 metų šios paramos dydžiai didės. Kiek ji sieks ir kur kreiptis? 2027 metais laidojimo pašalpa didės nuo 592 iki 624 eurų. Laidojimo pašalpa lygi aštuoniems bazinės socialinės išmokos dydžiams. Vyriausybė patvirtino, kad 2027 metais ši bazinė išmoka didės nuo 74 iki 78 eurų.

Šildymas Lietuvoje toliau brangsta. Jau šį spalį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiluma pabrango 30 proc. Negana to, lapkritį ji brangs dar labiau. Orams vėstant, gyventojai nerimauja, kad sąskaitos bus rekordinės, o ministrė Inga Ruginienė svarsto, jog valstybės biudžete gali tekti ieškoti dar daugiau pinigų, nei prognozuota anksčiau. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Panevėžietė Laura pernai lapkritį už šilumos energiją savo 45 kv. m ploto bute mokėjo beveik 50 eurų.

Didelius pirkinius kartais norisi atidėti, tačiau kelių eurų mėgstamiems saldumynams dažniausiai negaila. Pragyvenimo išlaidos pastaraisiais metais augo, tačiau žmonės vis tiek neatsisako mažų kasdienių malonumų. Toks elgesys vadinamas „lūpdažio efektu“. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) saldumynų parduotuvės sulaukia vis daugiau dėmesio. Niujorke ir jo apylinkėse, nepaisant gyventojų nerimo dėl ekonominės padėties, kuriasi naujos saldumynų parduotuvės, skelbia BBC.

Kavos, šokolado ir kai kurių kitų prekių kilmę nuo metų pabaigos teks tikrinti atidžiau. Prekybos tinklai aiškina, ar dėl naujų Europos Sąjungos (ES) reikalavimų keisis kainos ir prekių pasirinkimas. Nuo 2026 metų gruodžio 30 dienos ES didelėms ir vidutinėms įmonėms pradedami taikyti nauji reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad į rinką patenkantys produktai nebūtų susiję su miškų naikinimu.

Sukčiai vis dažniau vilioja ne tik skambučiais, bet ir žinutėmis socialiniuose tinkluose bei susirašinėjimo programėlėse. Pirmą šių metų pusmetį nuo sukčių nukentėjo mažiau gyventojų nei pernai, tačiau iš jų vis tiek išviliota daugiau kaip 8 mln. eurų. Sukčiai gali apsimesti banko, policijos ar kitos institucijos darbuotojais, o jų siunčiamos nuorodos veda į tikrų svetainių kopijas. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad yra ženklų, kurie turėtų kelti įtarimų.

Lietuvos krašto apsaugos ministerija ruošiasi dar vienam brangiam pirkiniui, galinčiam kainuoti šimtus milijonų eurų. Vyksta derybos dėl amerikiečių dirbtinio intelekto sistemos „Palantir“ įsigijimo. Ji, pavyzdžiui, padeda apdoroti didžiulius kiekius labai skirtingų duomenų, pagal juos rasti norimą taikinį ir prireikus jį likviduoti.. Nors sistema laikoma pažangia, Europoje kyla klausimų dėl jos patikimumo. Ypač abejoja vokiečiai, jau pranešę, kad šios sistemos savo kariuomenėje nediegs.

Sprendimas imti paskolą dažniausiai pasirenkamas įvertinus tuometines pajamas, išlaidas ir rinkoje siūlomas sąlygas. Tačiau bėgant laikui gali keistis tiek asmeninė finansinė situacija, tiek kreditorių pasiūlymai. Nepaisant to, apie paskolos sąlygų peržiūrą dažnai susimąstome tik tada, kai jau pradeda trūkti pinigų kasdieninėms išlaidoms. Ekspertai pataria paskolą įvertinti iš naujo ir neturint finansinių sunkumų, ypač kai rinkoje atsiranda palankesnių sąlygų.

Centralizuotą šildymą ir karštą vandenį vilniečiams tiekiančios „Gijos“ primena gyventojams, kad butuose ar kitose patalpose įrengtų mechaninių karšto vandens skaitiklių rodmenis būtina deklaruoti kiekvieną mėnesį. Net jei per mėnesį karšto vandens nebuvo vartojama, rodmenis pateikti vis tiek reikia. Nuotoliniu būdu nuskaitomų išmaniųjų skaitiklių rodmenų deklaruoti patiems nereikia.

Nuo ko pradėti, jei darbdavys pranešė, kad teks atsisveikinti? Atnaujinti gyvenimo aprašymą, peržiūrėti santaupas ar pirmiausia išsiaiškinti, kokia išeitinė kompensacija priklausys? Išspręsti visko tą pačią dieną nereikia, tačiau keli sprendimai dar iki paskutinės darbo dienos gali padėti ramiau ieškoti naujo darbo. Finansų ir teisės ekspertės pataria, ką verta padaryti pirmiausia. „Gavus įspėjimą apie atleidimą, svarbu suprasti, kaip atrodys artimiausių mėnesių biudžetas.

Gyventojų sąskaitose rugpjūtį pinigų sumažėjo, o jų turimų paskolų suma išaugo. Tačiau per metus bankuose laikomų pinigų gerokai padaugėjo. Ekonomistai aiškina, kokią įtaką tam turėjo iš pensijų fondų atsiimti pinigai. Lietuvos banko (LB) duomenimis, rugpjūtį gyventojų indėliai sumažėjo 119,4 mln. eurų, arba 0,4 proc., o paskolų likutis padidėjo 243,3 mln. eurų, arba 1,2 proc. Per metus gyventojų indėliai augo 15,7 proc., o vartojimo paskolų likutis – 24,7 proc.

Šilumos ir karšto vandens vartotojų laukia nauja tvarka – Seimas palaimino įstatymo pataisas, kurios keičia iki šiol įprastą paslaugų teikėjų ir gyventojų bendravimą. Kaip nuo šiol mus pasieks svarbiausia informacija, ką daryti tiems, kurie nenori nieko keisti, ir ar tai turės įtakos kainoms? Nuo 2027 m. gegužės 1 d. sąskaitos už šilumą ir karštą vandenį gyventojams bus teikiamos elektroniniu būdu. Norintys gauti popierines sąskaitas galės jų paprašyti – už jas papildomai mokėti nereikės.

Spalio 16 dieną Vyriausybė pritarė Valstybės socialinių fondų biudžetų 2027 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui ir pateikė jį Seimui. Projekte numatyti kitų metų pensijų ir socialinio draudimo išmokų dydžiai dar nėra galutiniai – juos turės patvirtinti Seimas. Tad kiek kitąmet galėtų didėti skirtingos pensijos ir išmokos? Vaiko pinigai ir kitos valstybės išmokos SADM duomenimis, nuo 2027 m. didėtų bazinė socialinė išmoka – nuo 74 iki 78 eurų.

Skyrybos yra vienas skaudžiausių gyvenimo įvykių. Tačiau kai pora per daugelį metų kartu tampa turto bendrasavininkais, atsiranda dar daugiau galvos ir gal net širdies skausmo tą turtą pasidalinti. O tam tikros klaidos labai apsunkina poros turto dalybas ir advokatų darbą. Apie tai tinklalaidėje „Statybų gidas“ – pokalbis su advokatų profesinės bendrijos „Triniti“ advokatu Artūru Vaišvila.

Toje pačioje įmonėje, parduodant tuos pačius produktus ir dirbant su panašiais klientais, vienų pardavėjų rezultatai gali būti kelis kartus geresni nei kitų. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad viską lemia charakteris, iškalba ar įgimtas gebėjimas įtikinti. Tačiau praktikoje skirtumus dažniau sukuria ne viena išskirtinė savybė, o visa darbo sistema: kaip pardavėjas ruošiasi pokalbiui, kokius klausimus užduoda, kaip supranta kliento poreikius, valdo derybas ir analizuoja savo rezultatus.

Seimas pradeda dėlioti kitų metų deficitinį valstybės biudžetą. Nors valdantieji žadėjo stabdyti degalų mokesčių kėlimo planą, Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte tai neatsispindi – nuo sausio suplanuota dar viena degalų mokesčių kėlimo banga. Negana to, didės mokesčiai ir ligoniams. Opozicija projekte neranda ir kūdikių priežiūros išmokų kėlimo. Tad panašu, kad valdančiųjų dar laukia karštos derybos dėl mokesčių pakeitimų ir gresiančių naujų milijardinių skolų visai šaliai.

Degalai Vilniuje ir Taline šią besibaigiančią savaitę daugiausia brango, o Rygoje kainos judėjo skirtingomis kryptimis, rodo naujausia degalinių tinklo „Circle K“ atlikta analizė. Taline 95 markės benzinas per savaitę pabrango 4 centais, 98 markės benzino kaina išliko praėjusio penktadienio lygyje, o dyzelinas pabrango 9 centais. Rygoje benzino kainos padidėjo 0,6 cento, o dyzelino kaina sumažėjo 5,2 cento.

Naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ viršpelnio apmokestinimas galėtų paveikti santykius su Lenkijos valstybine įmone, kuri Lietuvoje vykdo beveik milijardo eurų vertės investicijas ir yra didelis darbdavys, sako premjeras Mindaugas Sinkevičius. Kaip skelbta anksčiau, Lenkija nusprendė įvesti viršpelnio mokestį naftos koncernams, o iš jo surinktas pajamas skirti benzino ir dyzelino kainoms mažinti.

Nuo šių metų liberalizavus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą per trečiąjį lango etapą – liepos–rugsėjo mėnesiais – iš jos pasitraukė dar 52,9 tūkst. gyventojų, jiems išmokėta 380,7 mln. eurų, skelbia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA).  Tai sudaro arba 3,8 proc. visų kaupusiųjų šių metų pradžioje (apie 1,45 mln.), arba 6,8 proc. kaupusiųjų liepos pradžioje (781 tūkst.

„Sodros“ nesusikalbėjimas su Jungtinės Karalystės klerkais sunkia liga sergančiam palangiškiui užkirto kelią gauti iš britų neįgalumo išmoką – beveik 6 tūkst. eurų per metus. „Sodra“, vietoj to, kad patvirtintų, jog vyrui dėl sveikatos Lietuvoje priklauso išmoka, Jungtinei Karalystei teparašė: „Prašymas pateiktas.“ O pateiktas nereiškia, kad priklauso, tad britai skirti išmoką atsisakė. Ir tokių nuo biurokratijos nukentėjusių lietuvių – ne vienas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Šiemet Europoje – rekordinė dujų kaina: 87 eurai už megavatvalandę. Pasak ekonomistų, tai blogas ženklas labiausiai nuo dujų priklausomai Europos bei Lietuvos pramonei, kuriai gali tekti stabdyti gamybą. Dujas naudojantys gyventojai, ekonomistų teigimu, turėtų sulaukti naujų, iki 60 proc. didesnių tarifų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Klaipėdoje įsikūrusioje įmonėje „AVS PipeFit“ darbuotojai gamina ir montuoja vamzdynų bei metalo konstrukcijas. Kuo dujos brangesnės, tuo verslui sunkiau.

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad derybos dėl kitų metų biudžeto projekto dar vyksta, tačiau dirbama, kad viešųjų finansų deficitas neviršytų 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Kadangi dar vyksta derybos, kažko papildomai komentuoti dar negaliu, nes derybos nesibaigusios. (...) Galimai jis (deficitas – BNS) bus 3,8 procento.

Finansų ir biudžeto komiteto posėdyje VMI vadovas dr. Martynas Endrijaitis pristatė institucijos veiklos prioritetus ir jų įgyvendinimo priemones. Be kovos su šešėline ekonomika ir PVM atotrūkiu, jis išskyrė institucijų bendradarbiavimą, mokesčių deklaravimo supaprastinimą, jaunimo švietimą ir klientų patirtį. Vienas pristatytų prioritetų – didinti pasitikėjimą valstybe, stiprinti institucijų koordinavimą ir ugdyti jaunimo sąmoningumą.

Sukčiai prisistato bankų darbuotojais bei pareigūnais, siunčia klastotes SMS žinutes ar elektroninius laiškus žinomų institucijų vardu. Tokia apgavysčių banga verčia gyventojus rimtai susirūpinti – kaip nepakliūti į nusikaltėlių pinkles ir kas gali padėti apsaugoti savo santaupas? Apie tai – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su SEB banko Prevencijos departamento vadove Daiva Uosyte ir Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos pirmininko pavaduotoju Dariumi Kuliešiumi.

Dirbusiems užsienyje ir darbo netekusiems gyventojams keisis taisyklės, pagal kurias nustatoma, kuri valstybė turi mokėti nedarbo išmoką. Europos Sąjungoje (ES) patvirtinti pakeitimai taip pat leis ilgiau išsaugoti išmoką išvykus ieškoti darbo į kitą šalį. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paaiškina, kad praktinio naujųjų taisyklių taikymo dar reikės palaukti.

Svajojantiems apie rudens atostogas ar šventes svetur laiko priimti sprendimus beveik nebeliko. Aviacijos bendrovės atskleidė, kurioms kryptims jau užsidegė raudona šviesa ir kaip išvengti kainų šuolio. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Nacionalinės turizmo verslo asociacijos (NTVA) prezidente Žydre Gaveliene. Brangstant degalams girdime, kad kils ir aviatabilietų bei kelionių kainos.

Lietuva akcizų degalams nemažins. Nors valdančiųjų nuomonės dėl mokesčių dyzelinui išsiskiria, socialdemokratų kontroliuojama Vyriausybė atsisako juos karpyti. Tuo metu pasienyje gyvenantys lietuviai jau vyksta į Latviją bei Lenkiją, kur dyzelino litras vidutiniškai iki pusės euro pigesnis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Dyzelinas Lietuvoje išlieka brangus. Šiuo metu vidutinė kaina siekia 2,20 Eur už litrą.

Po ilgiau nei 3 valandas trukusių diskusijų valdantieji akcizo dyzelinui nesumažino: naujų priemonių, kaip kovoti su brangių degalų krize, nėra – minimos tik anksčiau įvardytos nuolaidos viešajam transportui bei įpareigojimas degalinėms skelbti momentines degalų kainas.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Lietuvoje dyzelino litras vidutiniškai jau beveik puse euro – 48 centais – brangesnis nei Lenkijoje ir 12 centų brangesnis nei Latvijoje, rodo naujausia statistika.

Po beveik 50 tūkst. eurų kainavusio Krašto apsaugos ministerijos vakarėlio ministras Robertas Kaunas visuomenės atsiprašė, tačiau plačiau apie šventę kalbėti atsisako ir tikina, kad ši tema jau uždaryta. Tuo metu Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, jog tokios klaidos nesikartos, o premjeras Mindaugas Sinkevičius ragina prabangias šventes rengti geresniais laikais, kai valstybės biudžetas nebebus deficitinis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Artimojo mirtis šeimai gali reikšti ne tik laidotuvių išlaidas, bet ir prarastas kasdienes pajamas. Tokiais atvejais valstybė numato skirtingą paramą: vienkartinę laidojimo pašalpą, našlių ir našlaičių pensijas, o mirus žmogui dėl nelaimingo atsitikimo darbe – papildomas draudimo išmokas. Pinigai gali priklausyti ir tada, kai pats mirusysis nespėjo gauti jam paskirtos „Sodros“ išmokos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nurodo, kad skirtingos išmokos skiriamos skirtingiems žmonėms.

Į Lietuvą grįžtančius emigrantus valdžia žada sutikti su piniginėmis išmokomis – šeimai, auginančiai 2 ar daugiau vaikų, gali būti skiriama iki 5 tūkst. eurų. Tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas tikino, kad keliais tūkstančiais eurų žmonių namo neparviliosi, o norintys grįžti emigrantai tą ir taip daro savo noru. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Valdžia dar į Lietuvą negrįžusius emigrantus užsimojo suvilioti pinigais.

Darbe neretai galima išgirsti pasiūlymą – padirbėk papildomai, pavaduok kolegą ar pagelbėk kitoje vietoje. Bet kada tokiu atveju priklauso papildomas atlyginimas? Darbdaviai gali suteikti darbuotojams papildomo apmokamo poilsio, tačiau ne visais atvejais papildomai dirbtą laiką galima tiesiog iškeisti į laisvą dieną. Svarbu ir tai, kaip toks laisvadienis įforminamas, kas tuo metu žymima darbo laiko apskaitoje bei ar darbuotojui nepriklauso apmokėjimas už viršvalandžius.

Priklausomai nuo vidutinio darbo užmokesčio pokyčių kiekvieną ketvirtį „Sodra“ perskaičiuoja kai kurių išmokų minimalius ir maksimalius dydžius. Su rugsėju baigėsi trečiasis ketvirtis, o spalį prasidėjo ketvirtasis. Taigi nuo ketvirtadienio galioja ir nauji išmokų „lubų“ ir „grindų“ dydžiai. Ligos, motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokos apskaičiuojamos individualiai pagal žmogaus draudžiamąsias pajamas.

Rekordiškai brangaus dyzelino krizę valdžia mėgina lengvinti tardamasi su Europos Komisija. Lietuvos Vyriausybė sako ieškanti kelių, kaip būtų galima sustabdyti jau suplanuotą mokesčių dyzelinui didinimą, kuris šiuos degalus nuo 2027 m. pabrangintų dar 9 centais. Ekonomistai prognozuoja, kad dyzelino kainos išliks aukštos, o tai leidžia naftos perdirbėjams, pavyzdžiui, Lenkijos „Orlen“, uždirbti iki 5 kartų didesnį pelną. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.