Tiesa, šiemet gyventojams nuotaiką gadins infliacija, kuri turėtų būti spartesnė nei pernai, sieks apie 3 procentus.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Daiva Panevėžio kavinėje „Kavalierius“ gamina Benedikto kiaušinius. Moteris virtuvėje dirba trečius metus.
„Čia mano hobis ir darbas“, – pasakoja Daiva.
Kiek uždirba tiksliai, Daiva neatskleidžia, tačiau neslepia, kad norėtų, jog atlyginimas būtų ir didesnis.
„Atlyginimai nėra dideli šitoje vietoje, nėra dideli. Atlyginimas kyla, bet pradedančiam naujoje vietoje visada praktiškai yra minimumas. Greit pasikelti jo neįmanoma, todėl nėra dideli atlyginimai“, – teigia Daiva.
Moteris priduria, kad darbas virtuvėje nelengvas. Esą jei alga būtų didesnė, daugiau pinigų ji galėtų skirti hobiams: knygoms, seminarams ir kelionėms.
„Žmogus turėtų uždirbti minimum pusantro tūkstančio į rankas, kad taip jau galėtų sau leisti ir paatostogauti vieną kartą metuose kažkur laisviau“, – sako moteris.
Turi gerų žinių
Ekonomistai turi gerų žinių, gerina savo atlyginimų augimo prognozes. „Swedbank“ mano, kad vidutiniškai algos šiemet didės daugiau nei 9-iais procentais. SEB prognozė kiek kuklesnė: pusdevinto procento per metus. Panašų spėjimą anksčiau pateikė ir Lietuvos bankas.
„12-a procentų didėja minimalus mėnesinis atlyginimas, daugiau nei dešimtadaliu didėja viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Ir tai, aišku, labai pakelia vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje, dėl šių priežasčių mes padidinome šių metų atlyginimo augimo prognozę iki 9,4 procento“, – aiškina „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Kaip ir pernai, taip ir šiemet algos viešajame sektoriuje turėtų augti sparčiau nei privačiame.
„Prognozuojam 8,5 procento augimą. Kas susideda maždaug iš 9-ių procentų augimo viešajame sektoriuje ir arčiau 8 procentų privačiame sektoriuje. Algos augs tikrai sparčiau valstybės sektoriuje: švietimo ir sveikatos sektorius, jeigu konkrečiai“, – kalba SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
2024-ųjų lapkritį vidutinė alga po mokesčių siekė 1337-is eurus į rankas.
Dabartinį pragyvenimo lygį ir atlyginimus įvertino ir tautiečiai:
„Norėtųsi, kad dažniau kiltų, bet vis tiek įmonės įsivertina, ar yra resursų. – Kiek reikėtų uždirbti, kad gyventumėt oriai? – 2 tūkstančius gal taip nerealu būtų pasakyti, bent jau 1600 moteriai išsilaikyti tokiam nedideliame mieste, būtų gerai.“
„Kiek turėtų gauti lietuvis, kad oriai gyventų? – Iki dviejų, kažkas tokio. – Jūs kaip galvojat? – Tą patį.“
„Į rankas, manau, 2000, tikrai pakankamai būtų.“
„Kas čia būna patenkintas savo atlyginimu? Ne.“
„Aš grįžusi iš Ispanijos. Ispanijoje kainos yra pigesnės negu čia yra, o algos daug didesnės. Nesitikėjau tiek išleisti.“
„Ketvirti metai dirbu, per 4 metus dar nėra pakėlę atlyginimo.“
„Virš 40 procentų visų pajamų gauna 20 procentų Lietuvos gyventojų. Tie kraštai tolsta vienas nuo kito“, – teigia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.
Mažės palūkanos
Ekonomistai taip pat prognozuoja, kad šiemet greitai mažės Europos centrinio banko palūkanų normos, dėl ko sumažės ir įmokos už būsto paskolas.
„Rugsėjo mėnesį bazinės palūkanų normos sieks 1,75 procento, kitais metais palūkanų normos turėtų sumažėti iki 1,5 procento“, – kalba N. Mačiulis.
„Galvojam, kad ECB palūkanas šiais metais sumažins iki pusantro procento. Dabar yra 3 procentai, metų pabaigoje pusantro procento. 600 eurų mėnesinė įmoka, berods, 100 tūkstančių eurų paskola. Mes kalbam apie didesnes nei 100-o eurų sutaupomas sumas“, – priduria T. Povilauskas.
Nors algos 2025-aisiais turėtų kilti sparčiau nei kainos, realus atlyginimas šiemet didės lėčiau nei pernai, nes šiemet prekių ir paslaugų infliacija bus greitesnė.
„Jau pavasarį metinė infliacija turėtų siekti apie 3 procentus, iš dalies, nes nuo metų pradžios padidėjo daugelis akcizų, bet taip ir dėl sparčiai didėjančio minimalaus atlyginimo, atlyginimų apskritai, nemažai paslaugų kainų taip pat yra indeksuojamos ir didinamos metų pradžioje“, – aiškina „Swedbank“ ekonomistas.
„Matome ir maisto kainų švelnų didėjimą. Tai manome, kad ta vidutinė infliacija šiemet bus 3,3 procento“, – kalba SEB ekonomistas.
Ekonomistai įvardija vieną veiksnį, dėl kurio šiemet gali tekti perrašyti ekonomines prognozes. Esą jei Donaldas Trumpas nuspręs apmokestinti visas iš Europos į JAV eksportuojamas prekes, gali nukentėti ir Lietuvos eksportuotojai.
Daugiau sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
