europos centrinis bankas

Lietuvos gyventojams tenka ruoštis naujai brangimo bangai: Europos Centrinis Bankas (ECB) vėl kelia palūkanų normas, kuras išlieka arti rekordinių aukštumų, o artėjantis šildymo sezonas žada gerokai didesnes sąskaitas. Ekonomistas vertina, kiek dar kils būsto paskolų įmokos, kada sulauksime infliacijos piko ir kaip kintančios energijos bei žaliavų kainos atsilieps mūsų piniginėms. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.

Šiandien Europos Centrinis bankas (ECB) bazines palūkanų normas, nuo kurių priklauso ir „Euribor“, padidino iki 2,5 procento. Kokios priežastys lemia šį sprendimą ir kodėl rinkos mano, kad čia dar ne pabaiga? ECB turi tik vieną tikslą – kainų stabilumą, kurį apsibrėžia kaip vidutinio laikotarpio infliaciją, artimą 2 procentams. Rugpjūtį infliacija euro zonoje padidėjo iki 3,3 proc. – aukščiausio lygio per pastaruosius trejus metus.

Kaip ir buvo prognozuota, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nusprendė padidinti tris pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais. Dėl to skolintis taps brangiau. Konfliktas Artimuosiuose Rytuose toliau sukelia infliacinį spaudimą, o infliacija ilgą laiką turėtų išlikti gerokai virš tikslinio lygio, nurodoma ECB pranešime.

Plačiai manoma, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) po trečiadienį prasidėsiančio dviejų dienų posėdžio padidins pagrindinę palūkanų normą, kad sumažintų infliaciją nepakenkdamas ekonomikos augimui. Didesnės skolinimosi išlaidos stabdo tiek įmonių, tiek gyventojų išlaidas, tačiau taupantieji galėtų pasinaudoti didesne savo lėšų grąža, ypač jei jie turi obligacijų.

Manoma, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) šią savaitę vėl padidins bazines palūkanų normas, nes atsinaujinę karo veiksmai Artimuosiuose Rytuose didina energijos kainas ir kelia pavojų, kad infliacija dar labiau išaugs. Pastarosiomis dienomis fiksuojami vieni smarkiausių per pastarąsias savaites susirėmimų JAV ir Irano kare, dėl kurių smarkiai šoktelėjo naftos kainos ir sumažėjo viltys, kad energijos tiekimas per Hormuzo sąsiaurį artimiausiu metu normalizuosis.

Atsižvelgiant į stiprėjantį infliacijos spaudimą regione Europos Centrinio Banko (ECB) rugsėjo 10-ąją, tikėtina, padidins palūkanų normas, jos turėtų didėti ir vėliau, teigia Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus. „Visi šiuo metu prieinami duomenys leidžia man manyti, kad labai tikėtina, jog kelsime palūkanas, ir kad šio rugsėjo kėlimo nepakaks“, – antradienį publikuotame interviu leidiniui „Econostream“ sakė ECB valdybos narys G. Šimkus.

JAV technologijų bendrovių akcijų vertės kritimas yra tikėtinas ir jis galėtų išprovokuoti finansinę krizę Europoje, įspėjo Europos Centrinio Banko (ECB) analitikai. Pasak jų, dirbtinio intelekto bumas, dėl kurio Volstrito įmonių vertės pakilo iki rekordinio lygio, daro euro zoną pažeidžiamą, skelbia „Reuters“. Europiečiai yra investavę 440 mlrd. eurų į JAV technologijų sektoriaus akcijas, kurios daugiausia laikomos investiciniuose fonduose.

Lietuvoje dar didėja gyventojų įmokos už būstą. Europos Centrinis Bankas padidino palūkanas 25 baziniais punktais, o tai reiškia papildomus gyventojų išleistus šimtus eurų kasmet. Pasak ekonomistų, taip ECB bando kovoti su aukšta infliacija, kurią kelia karas Irane. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. 173 kvadratinių metrų naujas namas, sostinėje Pilaitės mikrorajone kainuoja 650 tūkst. eurų, kvadrato kaina siekia maždaug 3750 eurų.

Nors Europos Centrinis Bankas (ECB) šį kartą palūkanų normų nekeitė, ekonomistai ramybės nežada. Rinkose jau praktiškai skaičiuojama, kada sulauksime kito palūkanų normų didinimo. O kartu daugėja klausimų, ar euro zonos ekonomika apskritai pajėgs tai atlaikyti. Kritikai vis garsiau kalba, kad palūkanų kėlimas nebesprendžia pagrindinės problemos – infliaciją šiandien kursto ne perteklinis vartojimas, o brangstanti energetika ir pasiūlos trūkumas.

Europos Centriniam Bankui (ECB) darkart nepakeitus bazinių palūkanų normų, ECB valdančiosios tarybos narys, Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus negali pasakyti, kada ECB nuspręs palūkanas koreguoti. „Kada tas sprendimas bus – niekas nežino“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus. Pasak jo, esant įtemptai euro zonos ekonominei padėčiai, prognozuoti būsimus ECB judesius nuo neutralios 2 proc. palūkanų normų ribos sunku. „Gyvename pakankamai audringais laikais.

Vienas didžiausių Lietuvos komercinių bankų „Swedbank“, anksčiau prognozavęs, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet sumažins bazines palūkanų normas, dabar mano, kad artimiausius dvejus metus jos nebus keičiamos. „Europos Centrinis Bankas neturės pakankamai priežasčių mažinti palūkanų normas ir prognozuojame, kad artimiausius dvejus metus tos palūkanų normos išliks nepasikeitusios“, – antradienį ekonominių prognozių pristatyme sakė banko analitikas Nerijus Mačiulis.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pirmadienį ir antradienį dalyvaus dviejų tarybų posėdžiuose Briuselyje, kuriuose turėtų paaiškėti, ar buvęs finansų ministras Rimantas Šadžius bus paskirtas Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininko pavaduotoju, pranešė Finansų ministerija. „Neabejoju, kad ilgametė Rimanto Šadžiaus patirtis padėtų vienai svarbiausių ES finansų institucijų efektyviai valdyti eurą, formuoti ir vykdyti ES ekonominę ir pinigų politiką.

Investuotojams laukiant Europos Centrinio Banko (ECB) posėdžio, Vokietijos vyriausybės dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumas paskutinės šiemet nesutrumpintos prekybos savaitės pradžioje laikosi maždaug 2,84 proc. lygyje, svyruodamas arti aukščiausios per devynis mėnesius kartelės, rodo portalo „Trading Economics“ skelbiami duomenys. Rinkose plačiai manoma, kad ECB šią savaitę vyksiančiame posėdyje ketvirtą kartą iš eilės nepakeis palūkanų normų.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pasiūlė supaprastinti regione veikiančioms kredito įstaigoms taikomas taisykles, kad padėtų joms konkuruoti tarptautiniu mastu, tačiau pabrėžė, jog šis žingsnis nesusilpnins krizėms užkirsti kelią skirtų apsaugos priemonių.

Europos Centrinis Bankas (ECB) jau 3 kartą iš eilės paliko palūkanų normas nepakitusias – infliacija suvaldyta, o ilgą laiką sunkumų patyrusi euro zonos ekonomika šiuo metu atrodo stabilesnė. Nuo kitų metų gyventojai galės atsiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas ir visiškai nutraukti kaupimą II pakopoje. Vis dėlto specialistai ragina išlikti budriems ir gerai apgalvoti, kam bus skirti šie pinigai.

Popierinius pinigus papildys nauji virtualūs. Į išmanųjį telefoną, ar kitą įrenginį, kuris virs pinigine, atkeliaus skaitmeniniai eurai. O jais bus galima naudotis ir be interneto ryšio. Dalis rinkos ekspertų džiaugiasi tokia naujove, kuri ne tik leis dar labiau supaprastinti atsiskaitymus, bet ir atribos Europą nuo amerikietiškų paslaugų. Kiti mano, kad Europos Centrinis Bankas vėjais paleis milijonus eurų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Namų ūkiams euro zonoje bankų išduotų paskolų suma birželį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, padidėjo 2,2 proc. iki 7,016 trln. eurų, parodė Europos Centrinio Banko (ECB) paskelbti duomenys. Prieaugis buvo didžiausias nuo 2023 metų gegužės ir didesnis už rinkoje prognozuotus vidutiniškai 1,9 procento. Pasak euro zonos centrinio banko, šis augimas atspindi tolesnį kredito paklausos atsigavimą, kurį palaiko ECB pastaruoju metu priimti sprendimai sušvelninti savo pinigų politiką.

Europos Centrinis Bankas (ECB) artimiausiu metu neturėtų skubėti vėl mažinti bazines palūkanas, penktadienį paskelbtame interviu pareiškė ECB vykdomosios valdybos narė Isabel Schnabel. „Esame geroje padėtyje“, – sakė ji naujienų tarnybai „Econostream Media“, nurodydama gerus gamybos ir augimo duomenis visoje euro zonoje, taip pat bankų pranešimus, kad dabartinės palūkanų normos neatbaido skolininkų.

Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu įsitvirtina ties aukščiausia nuo 2021-ųjų lapkričio 1,16 dolerio už eurą žyma, investuotojams vertinant Europos Centrinio Banko ir JAV Federalinių Rezervų politikos kryptis.

Europos Centrinis Bankas (ECB) praėjusią savaitę skyrė 490 tūkst. eurų administracinę  baudą Lietuvos SEB bankui.   „SEB ėmėsi veiksmų ištaisyti trūkumus“, – savo svetainėje nurodo bankas.  „ECB teigimu, kai kurie SEB bankuose Baltijos šalyse naudojami vidaus reitingais grindžiami metodai, susiję su konservatyvumo maržos (angl. „Margin of Conservatism“ – MoC) skaičiavimu, neatitiko ECB reikalavimų, o trūkumai nebuvo laiku pašalinti“, – rašoma Lietuvos SEB pranešime.

Europos Centrinis Bankas (ECB) skyrė Šiaurės šalių finansų grupės SEB bankams Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje administracines baudas. ECB vertinimais, tam tikri SEB vidinio įmonių kreditavimo patikimumo modelio komponentai neatitiko reguliavimo reikalavimų, o trūkumai nebuvo laiku ištaisyti. SEB pranešė, jog atsižvelgė į ECB pastabas ir ėmėsi taisomųjų priemonių. SEB skirta administracinė bauda Estijoje siekia 410 tūkst. eurų.

Europos Centrinis Bankas (ECB) jau trečią kartą šiais metais ketvirtadaliu procento mažina bazines palūkanų normas – iki 2,25 procentų. Tad gyventojams, kurie turi pasiėmę vidutinę, 100 tūkstančių eurų būsto paskolą, mėnesinė įmoka sumažėja 20 eurų, o per metus asmuo sutaupys maždaug apie 250 eurų. Kai kurie gyventojai, turintys didesnes paskolas, džiūgauja, kad per metus sutaupys tūkstančius eurų.  24-erių vilnietis Simonas pernai birželį nusipirko būstą Šiaurės miestelyje.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, septintą kartą nuo pinigų politikos švelninimo ciklo pradžios pernai birželį bazines palūkanas apkarpė ketvirčiu procentinio punkto. Pagrindinė iš trijų ECB nustatomų bazinių palūkanų normų – naudojimosi indėlių galimybe palūkanų norma – sumažinta iki 2,25 procento. Kartu tiek pat mažėja refinansavimo palūkanų norma – iki 2,4 proc., taip pat riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – iki 2,65 procento. Sprendimas pateisino analitikų prognozes.

Italijos bankininkystės milžinas „UniCredit“ penktadienį pranešė gavęs Europos Centrinio Banko leidimą įsigyti iki 29,9 proc. antro pagal dydį Vokietijos banko „Commerzbank“ akcijų, o tai atveria visiško perėmimo galimybes. Praėjusiais metais „UniCredit“ padidino turimą „Commerzbank“ akcijų paketą iki maždaug 28 proc. ir pareiškė neatmetantis visų akcijų įsigijimo galimybės.

Europos Centrinis Bankas (ECB) dar 25 baziniais punktais sumažino palūkanų normas: dėl to gyventojams sėkmingai toliau mažėja įmokos už būsto paskolas. Ekonomistai skaičiuoja, kad vidutinė mėnesinė įmoka už 100 tūkstančių eurų paskolą mažėja 35 eurais. Mažėjančios palūkanos taip pat išjudino būsto rinką, daugiau gyventojų šiemet ryžtasi įsigyti butą ar namą.

Mokantiems paskolas, ar planuojantiems skolintis – geros žinios. Europos centrinis bankas dar ketvirtadaliu procento mažina bazines palūkanų normas, o tai jau vasarą iki maždaug 2 procentų turėtų numušti „Euribor“. Vidutinis namų ūkis su 100 tūkstančių eurų paskola dėl to sutaupys dar 600 eurų per metus, arba 50 eurų per mėnesį. Ar ši suma didelė – tautiečiai vertina skirtingai. Mat kai kas už 50 eurų nusiperka maisto savaitei, o kai kam tokie pinigai – katino ašaros.

Europos Centrinis Bankas (ECB) toliau mažina bazines palūkanas. Dėl to mažės paskolų palūkanos ir Lietuvos bankuose. Tačiau lietuviai skundžiasi, kad būsto paskolos tebėra pernelyg brangios ir laukia, kad palūkanos nuskristų dar labiau.  Beveik 50 kvadratinių metrų dviejų kambarių butas Vilniaus Žirmūnų mikrorajone, kai darbininkai atliks apdailą ir pastatys baldus, kainuos apie 200 tūkst. eurų.

Kriptovaliutų turinčių euro zonai priklausančių šalių gyventojų skaičius per pastaruosius dvejus metus daugiau nei padvigubėjo, o dauguma jų kriptovaliutas naudoja investavimui, rodo Europos Centrinio Banko ketvirtadienį paskelbti atsiskaitymo įpročių euro zonoje tyrimų rezultatai. 9 proc. apklaustųjų teigė turintys kriptovaliutų, tokių kaip bitkoinas ar eteris, tuo tarpu 2022-aisiais ši dalis siekė tik 4 procentus.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, ketvirtą kartą šiais metais, apkarpė skolinimosi išlaidas euro zonoje – tiek pat kiek ir per ankstesnius kartus birželį, rugsėjį ir spalį. Pagrindinė iš trijų ECB nustatomų bazinių palūkanų normų – naudojimosi indėlių galimybe palūkanų norma – sumažinta 0,25 procentinio punkto iki 3,0 procento. Kartu tiek pat mažėja refinansavimo palūkanų norma – nuo 3,4 proc. iki 3,15 proc., o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – nuo 3,65 proc.

Europos centrinis bankas turėtų atidžiai stebėti sparčiai stiprėjančias valiutas, tokias, kaip Kinijos juanis, trečiadienį kalbėdama Vašingtone vykusiame renginyje pasakė banko vadovė Christine Lagarde. „Valiutos vaidmens niekada negalima priimti kaip savaime suprantamo dalyko“, – per pertrauką tarp kasmetinių Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko Vašingtone organizuojamų renginių surengto pokalbio su Atlanto taryba metu pasakė Europos centrinio banko vadovė.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį prognozuotai, trečiąkart šiais metais apkarpė skolinimosi euro zonoje išlaidas. Pagrindinė iš trijų jo nustatomų bazinių palūkanų normų – naudojimosi indėlių galimybe palūkanų norma – sumažinta 0,25 procentinio punkto iki 3,25 procento. Kartu tiek pat mažėja refinansavimo palūkanų norma - nuo 3,65 iki 3,4 proc., o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – nuo 3,9 proc. iki 3,65 procento. Pakeitimai įsigalios spalio 23-ąją.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienio sprendimas sumažinti bazinių paskolų palūkanų normą 25 punktais ekonomistai teigia – tokio sprendimo tikėjosi visi. Specialistai taip pat sutaria – galima tikėtis bent dar vieno sumažinimo. „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikisi, kad toks sumažinimas Baltijos šalyse prisidės prie ekonomikos augimo, kadangi pingančios kintamųjų palūkanų paskolos išjudins rinką.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį prognozuotai, antrąkart šiais metais apkarpius skolinimosi euro zonoje išlaidas, Lietuvos banko (LB) vadovas ir ECB valdančiosios tarybos narys Gediminas Šimkus sako, jog mažėjanti infliacija reiškia, kad pinigų politikos švelninimas numatomas ir ateityje.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį antrą kartą šiais metais sumažinus paskolų palūkanas, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus teigia, kad didžioji dalis paskolų turėtojų už jas jau moka mažiau.

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi tarptautinė energijos prekybos ir turto valdymo bendrovė „Centrica Energy“ iš Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ supirks pernai Lietuvoje jos pastatytuose dviejuose vėjo ir viename saulės parke pagamintą elektrą.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde ketvirtadienį pareiškė, kad jos pirmtako Mario Draghi parengta ataskaita, kurioje raginama imtis didelių reformų ES ekonomikai skatinti, yra „griežta“, bet „teisinga“. „Tai įspūdinga ataskaita, nes joje pateikiama diagnozė, kuri yra griežta, bet, mūsų nuomone, teisinga“, – sakė Ch.

Lietuviai savo finansinę padėtį Europos Sąjungoje vertina optimistiškiausiai. Pasak ekonomistų, Lietuva kol kas puikiai įveikia visas ekonomines negandas: gyventojų perkamoji galia sėkmingai auga, dėl to žmonės šalyje net nustoja taupyti: vėl sėkmingai leidžia pinigus, skolinasi nežiūrėdami didžiulių palūkanų ir pradeda galvoti apie vis stambesnius pirkinius. Lietuviai savo finansinę padėtį ir jos perspektyvas vertina labai gerai.

Europos Centriniam Bankui (ECB) šią savaitę sumažinus bazines palūkanų normas, ekonomistai teigia, kad tai padrąsinantis signalas rinkai, kurio buvo tikėtasi jau kurį laiką. Taip pat, anot jų, šiais metais galima tikėtis dar bent vieno palūkanų normų sumažinimo. „Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebi, kad ECB retorika išlieka atsargi dėl vis dar per aukštų infliacijos rodiklių. Visgi, jos manymu, toks mažinimas atgaivins vartojimą, investicijų ir eksporto rinkas.

Geopolitinė įtampa ir neapibrėžtumas dėl politikos tokiais metais, kai visame pasaulyje vyksta daugybė rinkimų, kelia grėsmę euro zonos finansiniam stabilumui, ketvirtadienį įspėjo Europos centrinis bankas (ECB). Savo pusmečio finansinio stabilumo apžvalgoje ECB pažymėjo, kad nuo paskutinio vertinimo sąlygos pagerėjo.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, per penktąjį iš eilės pinigų politikos svarstymo posėdį, nusprendė bazinių palūkanų nekeisti. Sprendimas atitiko daugumos ekonomistų ir analitikų prognozes. Refinansavimo palūkanų norma palikta aukščiausiame nuo 2001-ųjų lygyje – 4,5 procento. Indėlių palūkanų norma lieka 4,0 proc., o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – 4,75 proc. dydžio.

Europos centrinis bankas (ECB) dar nėra „pakankamai įsitikinęs“ pažanga mažinant infliaciją, ketvirtadienį pareiškė šios institucijos vadovė Christine Lagarde. Toks jos komentaras nuskambėjo po to, kai ECB Valdančioji taryba nusprendė nekeisti pagrindinių palūkanų normų. „Darome pažangą siekdami infliacijos tikslo... bet nesame pakankamai įsitikinę“, – spaudos konferencijoje sakė Ch.

Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba ketvirtadienį nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5, 4,75 ir 4 proc.. Kaip nurodoma banko pranešime, nuo praėjusio Valdančiosios tarybos posėdžio sausio mėn. infliacija dar sumažėjo.

Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį pranešė, kad dėl palūkanų normų pakėlimų serijos 2023 m. pirmą kartą per beveik du dešimtmečius patyrė nuostolių, o greito grįžimo į pelningumo trajektoriją nesitikima. Ši Frankfurte įsikūrusi institucija pernai neteko 1,3 mlrd. eurų. Praradimai būtų buvę kur kas didesni, jei ECB nebūtų panaudojęs praeityje atidėtų 6,6 mlrd. eurų, skirtų padengti nuostolius.

Europos centrinio banko (ECB) stebėtojų tarybos pirmininkė perspėja euro zonos bankus nestabilioje aplinkoje neprarasti budrumo. Bankų „kapitalizacija yra geresnė, jie yra atsparesni nei pirmosiomis bankų sąjungos dienomis prieš dešimtį metų“, – pirmadienį Briuselyje iš anksto paskelbtoje kalboje teigė Claudia Buch. „Tačiau pernelyg nusiraminti negalima“, – sakė ji.

Kada būsto paskolas turintys lietuviai galės pagaliau mokėti žmoniškesnes palūkanas? Ar aukštomis palūkanomis paprasti žmonės dabar sumoka už vyriausybių ekonominės politikos klaidas? Apie tai laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjo banko „Citadelė“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Kas šiemet laukia būsto paskolas turinčių žmonių? Kada mažės įmokos? Kalbant apie bazines palūkanas euro zonoje, situacija yra tokia, kad rinka mato 82 proc.

Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį nusprendė nekeisti nė vienos iš trijų pagrindinių palūkanų normų. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5, 4,75 ir 4 proc. Kaip nurodoma banko pranešime, gaunama informacija iš esmės patvirtino jo ankstesnį vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyvos vertinimą.

Europos Centrinio Banko reguliariai atliekamų sociologinių tyrimų antradienį paskelbtais naujausiais duomenimis, euro zonos vartotojų lūkesčiai dėl infliacijos 20 valstybių bloke per artimiausius 12 mėnesių lapkritį sumenko iki 3,2 proc. nuo 4,0 proc. spalį. Naujasis rodiklis – kukliausias nuo 2022-ųjų vasario. Lūkesčiai dėl metų infliacijos po trejų metų aptirpo nuo 2,5 proc. iki 2,2 proc., pasiekdami taip pat žemiausią nuo 2022-ųjų pradžios lygį.

Europos Centrinis Bankas (ECB) į tiesiogiai prižiūrimų bankų sąrašą įtraukė ir Lietuvoje registruotą įmonę „Revolut Holdings Europe“ bei jo valdomą šalyje registruotą banką „Revolut Bank“.  Pastarasis tapo trečiu didžiausiu banku Lietuvoje, užimančiu 19,3 proc. rinkos pagal turtą.

Europos centriniam bankui (ECB) dar kartą nepadidinus bazinių palūkanų normų, ekonomistai vis garsiau kalba apie mažėjančią naštą būsto paskolų turėtojams. Pasak ekonomistų, palūkanos turėtų pradėti mažėti jau pavasarį. O jei taip nutiktų, kitąmet Lietuvos gyventojai, kurie turi 100 tūkstančių eurų būsto paskolas, mokėtų maždaug 100 eurų mažesnes mėnesines įmokas. Tiesa, Lietuvos bankas skuba gesinti šias optimistines prognozes: esą palūkanų normos pradės mažėti dar negreit.