Turintiems būsto paskolas mažės įmokos: skaičiuojama, kas ir kiek sutaupys

Ar ši suma didelė – tautiečiai vertina skirtingai. Mat kai kas už 50 eurų nusiperka maisto savaitei, o kai kam tokie pinigai – katino ašaros. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Remigijaus Žemaitaičio noras tapti Seimo vicepirmininku – ant plauko: „Yra rimtas pažeidimas“

Pagaliau atėjo Naujieji žalios medinės gyvatės metai: lietuviai senovėje taip pat švęsdavo panašiu metu

Škotijoje – žadą atimanti fakelų eisena ir laivo deginimas: atidavė pagarbą protėviams vikingams

Europos centrinis bankas (ECB) patvirtino, kad tarpbankinės rinkos palūkanų normos mažės toliau, mat jos apačion ritasi kartu su bazinėmis palūkanų normomis. Jas ECB penktą posėdį iš eilės sumažino 0,25 procento – nuo 3 iki 2,75 procentų. 

Tai reiškia, kad iki vasaros sumažės ir „Euribor“, o tai palengvins naštą turintiems paskolas. Turintiems 100 tūkstančių eurų paskolą įmoka sumažės 50 eurų per mėnesį, o tai yra 600 eurų per metus. Daug ar mažai – TV3 žinios paklausė tautiečių: 

„Jei negalvotum, finansiškai tai nesijaustų, išleistum. Bet jeigu paplanavęs atsidėtum, gali kažkur ir atsidėti, ir išvažiuoti atostogų.“ 

„Skaniau valgysim, į filmą nueisim, gal kokią knygą nusipirksim.“ 

„Ne kažką, mažoka. Bent jau 100 eurų pasijaustų.“ 

„Tai labai nedaug, 50 eurų. Nueisi į parduotuvę ir juos paliksi.“ 

„Su 50 eurų galima savaitei maisto užsipirkti.“ 

Ar palūkanų normos mažės dar – neaišku

Beje, bendrai nuo 4 procentų „Euribor“ piko, vidutiniška 100 tūkstančių eurų paskolos mėnesinė įmoka iki šiandien sumažėjo 150 eurų. Tad vasarą ši suma sieks 200 eurų. 

„Nuo to momento, kai „Euribor“ pasiekė piką, tarpbankinės palūkanų normos sumažėjo 1,5 procento. Tai jei žiūrėtume į standartinę būsto paskolą, toks namų ūkis per metus dėl mažesnių palūkanų normų sutaupo apie 1,5 tūkstančio eurų“, – skaičiavo „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. 

O ar ECB mažins bazinę palūkanų normą žemiau 2 procentų – neaišku. 

„Dalis kolegų iš komercinių bankų prognozuoja, kad dar mažės vėliau metų antroj pusėj iki 1,5 procento. Aš sakyčiau, kad vėliau debatai bus sudėtingesni, nes 2 procentai laikomi neutralia riba, kai nei skatinama, nei slopinama ekonomika“, – sakė Laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius. 

„Mūsų vertinimu, dabar pagrindinė euro zonos problema yra ne infliacija, o pramonės nuosmukis, šiek tiek ir didėjantis nedarbo lygis“, – kalbėjo N. Mačiulis. 

Tai, pasak ekonomisto, pakankama priežastis mažinti palūkanų normas žemiau neutralia laikomos 2 procentų ribos. 

Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.