Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.
Europos Centrinis Bankas vėl kelia būsto paskolų palūkanas. Kiek tikėtina jos dar gali augti?
Nuo metų pradžios palūkanų normos jau pakilo puse procentinio punkto. Rinkos tikisi, kad jos bus padidintos dar bent puse punkto – iš esmės padidėjimas siekia nuo 2 iki 3 procentų. Žiūrint į vidutinę 150 tūkst. eurų būsto paskolą, tai reiškia apie 1 tūkst. 500 eurų papildomų išlaidų per metus.
Kodėl ECB kelia palūkanas?
Ar galima manyti, kad paskolų palūkanos kils tik šiemet, ar augimas tęsis ir toliau?
Niekas to tiksliai nežino. Pagrindinė priežastis, kodėl ECB kelia palūkanų normas – kova su infliacija. Tačiau ši infliacija labai specifinė, susijusi su energijos ištekliais: dėl uždaryto Hormuzo sąsiaurio pabrango nafta, kuras ir dujos. Daugeliui gyventojų kyla klausimas, kam to reikia, juk didesnės palūkanos nesumažins naftos ar dujų kainų. Visgi ECB taip signalizuoja kovojantis su infliacijos lūkesčiais ir kelia pinigų kainą.
Infliacija Lietuvoje siekia apie 6 proc. Ar tai jau viršūnė, ar kainos kils toliau?
Eurozonoje infliacija artėja prie 3,5 proc. ir ten jau pasiekė piko ribą. Lietuvoje ji dvigubai didesnė. Tam įtakos turėjo tam tikri mokesčių pakeitimai bei gyventojų išlaidos iš pensijų fondų atsiimtomis lėšomis. Tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais metinė infliacija Lietuvoje laikysis virš 6 proc. Prie dabartinių žaliavų ir energijos kainų ji neturėtų pasiekti dviženklės kartelės.
Kuro ir dujų kainų rekordai
Kuro kainos vėl gąsdina vartotojus. Kiek dar gali brangti benzinas ir dyzelinas?
Dyzelino kaina yra arti rekordinių aukštumų, nors naftos kaina siekia apie 100 JAV dolerių už barelį. Pagrindinė problema – nepakankami naftos perdirbimo pajėgumai pasaulyje ir apribotas kuro eksportas iš kai kurių didelių valstybių. Dėl to išaugo perdirbimo maržos. Šiuo metu prielaidų tolimesniam brangimui nėra, tačiau viskas priklausys nuo įvykių Vidurio Rytuose.
Kaip keisis dujų kainos vartotojams?
Gamtinės dujos kainuoja 80 eurų už megavatvalandę – dvigubai daugiau nei prieš metus. Nuo liepos 1 d. dujų ir elektros kainos jau padidėjo maždaug dešimtadaliu. Jei tokios tendencijos išsilaikys, kainos gali vėl kilti nuo sausio 1 d. Dujų brangimas atsiliepia ne tik šildymui, bet ir netiesiogiai – per elektros kainas bei maisto gamybos sąnaudas. Kol kas turime unikalią situaciją, kur Lietuvoje, bent jau dabar maisto produktai yra 2 proc. pigesni nei prieš metus. Retai būna tokie metai, kuomet maisto produktai nebrangsta, bet čia turbūt jau tų gerų metų pabaiga yra.
Artėjantis šildymo sezonas kirs per pinigines
Prekybininkai įspėja apie maisto brangimą. Kurių produktų kainos kils labiausiai?
Iki šiol maisto kainų augimą prilaikė pigesnės žaliavos. Tačiau ši gera tendencija baigiasi: grūdai, kviečiai, kukurūzai ir rapsai pastaraisiais mėnesiais pabrango maždaug penktadaliu dėl brangusio transportavimo, sausrų ir gaisrų. Tokio šoko kaip 2022 metais, kai maistas brango 20–30 proc., nesitikima. Prognozuojame, kad kitais metais maisto kainos augs maždaug 3–4 proc.
Šildymo sezonas prasidės jau už kelių savaičių. Kiek brangiau mokėsime už šilumą?
Kadangi pabrango ir biokuras, ir gamtinės dujos, šiluma šiemet bus gerokai brangesnė nei praėjusį sezoną. Tikslius skaičius netrukus pristatys savivaldybės. Gera žinia ta, kad dėl „El Nino“ reiškinio prognozuojama šiltesnė žiema, todėl namų šildymui gali prireikti mažiau energijos išteklių.
Ar tai reiškia, kad metų pabaiga ir kitų metų pradžia Lietuvos gyventojams bus itin sunki?
Vertinant bendras gyventojų išlaidas ir vartojimą, vidutiniam lietuviui situacija nėra kritinė. Tačiau tam tikroms visuomenės grupėms ši infliacija – antra didžiausia Europos Sąjungoje – stipriai sumažino perkamąją galią. Infliacijos piko dar nepasiekėme, artimiausiais mėnesiais ji dar gali šiek tiek ūgtelėti.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Placiau YOUTUBE
