Didesnės skolinimosi išlaidos stabdo tiek įmonių, tiek gyventojų išlaidas, tačiau taupantieji galėtų pasinaudoti didesne savo lėšų grąža, ypač jei jie turi obligacijų.
Brangesnės paskolos
Dauguma analitikų teigia, kad ECB palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe bus beveik neabejotinai padidinta ketvirtadaliu procentinio punkto iki 2,5 proc., nes bankas siekia užkirsti kelią tam, kad dėl karo su Iranu išaugusios energijos kainos nesukeltų plačiai paplitusios infliacijos.
JAV centrinis bankas (FED) taip pat patiria rinkos spaudimą pradėti griežtinti savo pinigų politiką siekiant sumažinti infliaciją iki tikslinės 2 proc. ribos, nes pastaruoju metu sparčiai kyla JAV vyriausybės obligacijų pajamingumas. Tuo metu prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) tvirtina, kad normas reikėtų sumažinti.
ECB indėlių norma mokama komerciniams bankams už tai, kad šie ECB laiko savo perteklines lėšas. FED pagrindinė norma, vadinamoji federalinių lėšų norma, nustato palūkanų normą, kurią didieji bankai taiko skolindami savo perteklines atsargas arba skolindamiesi.
Abiem atvejais tai reiškia didesnes palūkanų normas visoje finansų sistemoje, nes bankai reikalaus didesnio pelno už visų rūšių paskolas, palyginti su šiomis nerizikingomis orientacinėmis normomis.
Būsto paskolos, vartojimo kreditai ir kitos paskolos tampa brangesnės, o tai verčia vartotojus riboti išlaidas, o įmones – persvarstyti investicijų planus. Dėl to dažnai sulėtėja ekonominė veikla, o tai sumažina infliacinį spaudimą, plintantį visoje ekonomikoje, tačiau ne tą, kurį sukelia išoriniai sukrėtimai, pavyzdžiui, energijos kainų kilimas dėl karo su Iranu.
Sumažėjusi perkamoji galia
„Žmonės, derėdamiesi dėl naujos paskolos ar refinansuodami esamas, pastebės, kad būsto paskolų palūkanų normos kyla, todėl jie praranda dalį savo perkamosios galios“, – sakė „Pictet Wealth Management“ strategijos ir makroekonominių tyrimų vadovas Frederikas Ducrozet (Frederikas Dukrozė).
„ECB bijo domino efekto, kai infliacija įsitvirtina visoje Europoje vidaus rinkose, pavyzdžiui, per derybas dėl atlyginimų“, – sakė jis.
Tačiau prevencinis palūkanų normų didinimas „kelia vis didesnę riziką euro zonos ekonomikai“, teigė „ABN AMRO Investment Solutions“ investicijų direktorius Christophe'as Boucheras.
Taupymas tampa patrauklesnis
Dėl aukštesnių palūkanų normų vyriausybėms dažnai brangiau kainuoja lėšų pritraukimas parduodant obligacijas, o tai yra aktualus klausimas, nes keliose Europos šalyse skolos ir deficito lygis išlieka aukštas.
Ilgalaikių vyriausybių skolos vertybinių popierių pajamingumas JAV, Prancūzijoje ir Japonijoje pakilo iki lygio, kurio nebuvo matyta nuo 2008 metų pasaulinės finansų krizės.
Aukštesnės palūkanų normos taip pat gali būti naudingos draudimo bendrovėms ir kitiems subjektams, kurie savo lėšas laiko terminuotuose indėliuose, kuriuose dažnai yra įmonių ir vyriausybių obligacijų.
Bankai mato, kaip gerėja jų grynosios palūkanų maržos, nes palūkanos, kurias jie uždirba iš naujai suteiktų kreditų, kaupiasi greičiau nei palūkanos, kurias jie moka už klientų indėlius, pavyzdžiui, taupomąsias sąskaitas.
Ir, žinoma, bankai gauna daugiau iš ECB, kai pasinaudoja indėlių galimybe.
