„Visi šiuo metu prieinami duomenys leidžia man manyti, kad labai tikėtina, jog kelsime palūkanas, ir kad šio rugsėjo kėlimo nepakaks“, – antradienį publikuotame interviu leidiniui „Econostream“ sakė ECB valdybos narys G. Šimkus.
„Apskritai infliacinė aplinka sustiprėjo, todėl argumentai už kėlimą yra gana aiškūs. Mano nuomone, tai leidžia aiškiai suprasti, kad rugsėjį turėtume didinti palūkanas“, – pridūrė jis.
G. Šimkus: griežtinti pinigų politiką lems daug veiksnių
G. Šimkaus teigimu, poreikį papildomai griežtinti pinigų politiką lems daug veiksnių.
„Augant gamtinių dujų ateities sandorių kainoms, naftos kainoms išliekant panašaus lygio kaip birželį, atsižvelgiant į karo Ukrainoje poveikį kviečių ir grūdų eksportui iš Rusijos bei Ukrainos, bendrai kylančias žemės ūkio produktų (kviečių, kukurūzų) kainas ir Europos ekonomikai rodant stiprėjimo bei didesnio atsparumo ženklus, tai turėtų lemti prognozes, kad palūkanų normų kreivė šiek tiek kils aukštyn siekiant išlaikyti vidutinės trukmės infliaciją ties 2 proc. riba“, – aiškino centrinio banko vadovas.
Vis dėlto jis atmetė idėją, kad ECB kitą savaitę padidins palūkanas 50 bazinių punktų.
Kaip rašė BNS, karui Artimuosiuose Rytuose stūmus infliaciją į viršų birželį ECB pirmą kartą nuo 2023 metų padidino bazines palūkanų normas. Liepos pabaigoje bankas jų nepakeitė.
Tuomet G. Šimkus irgi teigė manantis, kad rugsėjį palūkanos turėtų būti padidintos.
