europos centrinis bankas

Pirmadienį Europos centrinis bankas (ECB) pranešė, kad praėjusią savaitę įsigijo trigubai daugiau euro zonos vyriausybių obligacijų, praneša AFP. Praėjusią savaitę ECB įsigijo euro zonos vyriausybių obligacijų už 3,76 mlrd. eurų, o ankstesnės savaitės suma siekė 1,10 mlrd. eurų. Tačiau ši suma toli gražu nesiekia praėjusios vasaros rodiklių, kai per vieną rugpjūčio savaitę ECB įsigijo obligacijų už 22 mlrd. eurų.

Nesitikėkite, jog Europą kamuojančios ekonominės problemos greitu metu bus efektyviai išspręstos. Bent jau ekonomikos ekspertai tuo tikrai netiki. „CNNMoney“ pakalbino dvidešimt iškiliausių pasaulio ekonomistų, kurie pateikė savo vertinimus apie Europos ekonominės padėties perspektyvas. Pusė apklaustų ekspertų teigė, jog Europos ekonominė būklė galėtų pasiekti augimo stadiją ne anksčiau kaip 2013 metais.

Rizikos, gresiančios Europos finansų sistemai, stiprėja, ketvirtadienį pareiškė Europos sisteminės rizikos taryba (ESRB). Organizacija, įsteigta tam, kad įspėtų apie gresiančius sunkumus, pranešė, kad euro zonos skolų rinkų sunkumai ir nepasitikėjimas Europos bankais stiprino rizikas, gresiančias regionui. „Priklausomybė nuo centrinių bankų išaugo ir daugėja požymių, kad įtempta finansinė situacija turi įtakos realiajai ekonomikai“, - sakoma ESRB pareiškime.

Europos Sąjungos šalys nusprendė atriekti 150 milijardų eurų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF). Šie pinigai bus skirti valstybėms, kurios šiuo metu ieško būdų išlipti iš gilių skolų. Britai programoje dalyvauti atsisakė, nors iš jų buvo tikimasi apie 50 milijardų eurų indėlio. Sutelkti biudžeto išteklius ir paremti TVF nusprendė eurozonai priklausančios valstybės, tarp jų – Vokietija bei sunkius laikus išgyvenančios Italija ir Ispanija bei kelios Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės.

Turiu jums gerų ir blogų naujienų, rašo BBC ekonomikos redaktorius Robertas Pestonas. Jeigu 2012 metais mums pavyks išvengti didelio banko arba euro zonos valstybės bankroto, tuomet ekonomika turėtų po truputėlį kopti į viršų. Ši žinia skamba visai gerai. Bloga naujiena yra ta, kad 2012 metais prasiskolinusioms valstybėms ir nusilpusiems bankams bus itin sunku susimokėti savo skolas. Ekonominio klestėjimo metais buvo švaistomasi paskolomis, daugelio jų mokėjimo terminas subręs kitais metais.

Dėl Graikijos ir Italijos problemų aukso kaina iki metų pabaigos pakils iki 1 tūkst. 850 JAV dolerių už unciją, o 2012 metais viršys 2 tūkst. dolerių už unciją ribą, prognozuoja investicinis bankas ANZ. Banko analitikai atmetė pesimistines kai kurių rinkos dalyvių prognozes - jų nuomone, aukso kaina turėtų sumažėti iki 1 tūkst.-1,2 tūkst. dolerių už unciją.

Žmonės dažnai teiraujasi, kokia valiuta jiems verčiau taupyti ir laikyti savo santaupas – litais, eurais, doleriais, o gal svarais sterlingų. Užduodami šį klausimą, žmonės greičiausiai galvoja, kad valiutų kursas yra objektyvus dydis, nulemtas rinkos, ir kad būtent rinkos veikimą aiškinantys ekonomistai gali į jį atsakyti. Ir iš tikro, juk pinigai yra rinkos produktas, pinigus žmonės atrado mainydamiesi.

Europos centriniam bankui sumažinus bazinę palūkanų normą iki itin žemos, analitikai didelio poveikio nei Lietuvoje, nei euro zonoje nesitiki. Esą pigių paskolų era – jau praeityje, praneša LTV „Šiandien“. Mažėjančias palūkanų normas Lietuvos specialistai vadina trumpalaikiu džiaugsmu. Vienos mažiausių istorijoje bazinės palūkanos, prognozuojama, išsilaikys iki 2013 metų vidurio. Dabar jos yra 1,25 proc., gruodį, spėjama, jos gali būti dar sumažintos iki 1 proc.

Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį netikėtai sumažino bazinę palūkanų normą nuo 1,50 iki 1,25 proc., informuoja BBC. Kadangi mažos bazinės palūkanos skatina skolinimąsi, tokiu būdui tikimasi  paskatinti ekonomikos atsigavimą. Dauguma analitikų prognozavo, kad galiojanti 1,50 proc. bazinė palūkanų norma nebus keičiama. Papildyta 17.15 val.

Bankai, tarp jų - „BNP Paribas“ ir ING, - skuba išparduoti euro zonos obligacijas už milijardus eurų, taip siekdami sumažinti priklausomybę nuo valiutų bloko probleminių šalių. Tarptautinių finansų institutas, atstovaujantis 450 finansinių kompanijų, pusė kurių - iš Europos, parašė laiške Didžiojo dvidešimtuko (G20) lyderiams viršūnių susitikimo Kanuose išvakarėse, kad valstybinių obligacijų išpardavimą paskatino sugriežtinti reikalavimai dėl kapitalo ir bankų likvidumo.

Nuo lapkričio 1 dienos Europos centrinio banko (ECB) vadovo pareigas iš Jeano-Claude‘o Trichet perima italas Mario Draghis. Italijos centrinio banko vadovo paskyrimas naujuoju ECB vadovu šių metų birželį nustebino ne vieną ekspertą, kadangi daugelis tikėjosi, kad naujuoju vadovu taps Vokietijos atstovas, rašo portalas „Euinside“. Tačiau atsistatydinus Vokietijos centrinio banko vadovui Axeliui Weberiui, M. Draghis liko vienintelis potencialus kandidatas pakeisti J. C. Trichet.

Pirmadienį paliekantis savo postą Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Jeanas Claude'as Trichet per interviu BBC pareiškė, kad euro zonos kreipimasis paramos į Kiniją – „absoliučiai normalus dalykas“, praneša BBC. Pasak J. C. Trichet, tai nereiškia, kad euro zonos šalys ketina Kinijos „nusižeminusios prašyti“. Kiek anksčiau Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) vadovas Klausas Reglingas per savo vizitą Kinijoje mėgino įtiktini Kiniją skirti 100 mlrd. dolerių fondui.

Europos centrinis bankas (ECB) pasirengęs toliau naudoti nestandartines priemones, kad rinkos deramai funkcionuotų, tačiau vyriausybės užduotis - kovoti su krizės priežastimis, pareiškė būsimas ECB vadovas Marijus Dragis (Mario Draghi) trečiadienį dieną. ES šaltiniai antradienį pranešė, kad M. Dragis, minėdamas „nestandartines priemones“, turėjo galvoje ECB planus supirkinėti euro zonos probleminių šalių obligacijas antrinėje rinkoje.

Laikas parodė, kad, nepaisant kai kurias šalis smaugiančių skolų, euras yra „didelė sėkmė“, penktadienį pažymėjo kadenciją baigiantis Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Jean Claude Trichet, informuoja AP. Jis Varšuvoje susitiko su Lenkijos centrinio banko vadovu Marekas Belka, kuris savo ruožtu patikino, kad Lenkija tebenori įsivesti eurą.

Europos Komisija (EK), Europos centrinis bankas (ECB) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) - vadinamoji kreditorių „trijulė“ - skirs Graikijai eilinę finansinės paramos dalį - 8 mlrd. eurų. Kaip teigiama „trijulės“ pareiškime, tikimasi, kad lėšas šalis gaus jau lapkričio pradžioje. Tuo pačiu kreditoriai skelbia, kad Graikijos ekonomikos recesija bus sunkesnė nei buvo prognozuota anksčiau. „Recesija bus gilesnė.

Didėja spaudimas Europos centriniam bankui (ECB) mažinti palūkanų normas, nes atsiranda vis daugiau ženklų, liudijančių, kad euro zoną gali ištikti recesija, informuoja „Associated Press“. Ekonomistai mano, kad sparčiai blogėjant ekonomikos perspektyvai ECB palūkanų normas gali sumažinti jau lapkritį. ECB šiemet jau du kartus padidino bazinę palūkanų normą iki 1,5 proc.

Pagrindiniai pasaulio centriniai bankai teiks trijų mėnesių paskolas doleriais euro zonos bankams ir taip sieks padidinti dolerio likvidumą. Rinkos šią naujieną sutiko itin džiugiai. Apie tai pranešęs Europos centrinis bankas (ECB) pažymėjo, kad dėl šio tikslo bendradarbiaus su JAV, Didžiosios Britanijos, Japonijos ir Šveicarijos centriniais bankais. Bankai numato teikti paskolas su fiksuotomis palūkanų normomis spalio 12, lapkričio 9 ir gruodžio 7 dienomis.

Graikijos, Prancūzijos ir Vokietijos šalių lyderiai teigia, kad Graikija yra būtina euro zonos dalis, informuoja BBC. Tokie komentarai paskelbti po Prancūzijos prezidentoNicolas Sarkozy, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Graikijos premjero George Papandreou telefoninio pokalbio. G. Papandrėjus pakartojo, kad šalis yra pasiryžusi įgyvendinti visas taupymo priemones, dėl kurių susitarė mainais už paskolą.

Ar mes atsidūrėme ant didžiulio finansinio žlugimo slenksčio Europoje? Gandai apie artėjantį Graikijos bankrotą sklando visur, o šalies vyriausybės atstovai atvirai prisipažįsta, kad valstybė jau beveik nebeturi pinigų, rašo portalas yolohub.com. Jei nebus suteikta dar viena finansinė parama, beveik neabejojama, kad Graikija netrukus nesugebės vykdyti savo skolos įsipareigojimų.

Pirmadienį pasaulio centrinių bankų atstovai pareiškė, kad nors pasaulio ekonomikos augimas lėtėja, jie nemano, kad jai gresia nauja krizė, tačiau yra pasirengę padėti bankams, jeigu to prireiks, praneša „Associated Press“. „Mes matome, kad pasaulio ekonomikos augimas lėtėja, tačiau tikrai nemanome, kad gresia nauja recesija“, – centrinių bankų atstovų susitikimo metu sakė Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Jeanas Claude'as Trichet.

Ketvirtadienį Europos Komisija griežtai pareiškė, kad nė viena euro zonos valstybė narė negali pasitraukti iš bendros valiutos bloko. Tokį pareiškimą išprovokavo Vokietijos ir Nyderlandų oficialūs siūlymai apsvarstyti tokią galimybę.

Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį paliko galioti 1,5 proc. bazinę palūkanų normą, informuoja BBC. Palūkanų norma nebuvo pakeista antrą mėnesį iš eilės. Liepą bankas padidino bazinę palūkanų normą nuo 1,25 proc. iki 1,5 proc., nes taip stengėsi pažaboti augančią infliaciją. ECB taip pat sumažino šių metų euro zonos ekonomikos augimo prognozę nuo 1,7 proc. iki 1,6 proc., o kitų metų - nuo 1,9 proc. iki 1,3 proc.

Italijos Senatas, nepaisydamas masinių gatvės protestų, trečiadienį vėlai vakare pritarė vyriausybinių griežto taupymo priemonių paketui, skirtam sumažinti valstybės biudžeto deficitą. Vyriausybė tikisi per trejus metus sumažinti valstybės skolą 54 mlrd. eurų (186,5 mlrd. Lt), praneša vietos radijas. Nepaisant masinių protestų šalies miestų gatvėse savaitės pradžioje, 165 senatoriai balsavo "už" ir 141 - "prieš", trys susilaikė.

Vadinamoji Europos centrinio banko (ECB) šešėlinė taryba teigia, kad bankas turėtų atšaukti šių metų palūkanų normų didinimus ir taip apsaugoti euro zonos ekonomiką nuo recesijos. Anot tarybos, susitraukęs Europos pramonės sektorius ir smukęs vartotojų bei verslininkų pasitikėjimas rodo, kad didelis ekonomikos augimo sulėtėjimas antrąjį metų ketvirtį gali tęstis ir trečiąjį. ECB šešėlinę tarybą sudaro 15 ekonomistų ir vertybinių popierių vadybininkų grupė.

Dėl netikėto Europos ekonomikos augimo sulėtėjimo ir antros recesijos rizikos Europos centrinis bankas (ECB) gali būti priverstas šiemet nebedidinti bazinės palūkanų normos. Per antrąjį šių metų pusmetį euro zonos ekonomika ūgtelėjo vos 0,2 proc.

Jokiai euro zonos valstybei narei nebus leista pasitraukti iš vieningosios valiutos sąjungos, teigė Europos centrinio banko Valdančiosios tarybos narys Yvesas Merschas, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Kinijos žiniasklaidoje pasirodžiusiame interviu Y. Merschas yra pasakęs, kad bet kokiai euro zonos valstybei pasitraukti iš bendros valiutos bloko, neturint jokios kitos veikiančios valiutos, kuria būtų galima pasikliauti, būtų nerealu ir tai prilygtų finansinei savižudybei.

Europos Komisijos, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pritarė antrosios finansinės paramos Portugalijai dalies - 11,5 mlrd. eurų - skyrimui, teigiama bendrajame jų pareiškime. „Lėšos gali būti skirtos jau rugsėjį“, - pastebima pareiškime. Šiam nutarimui dar turi pritarti Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir ES šalių ministrai. Portugalijai buvo skirta 78 mlrd. eurų parama iš ES ir TVF šių metų gegužės viduryje.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas gina institucijos sprendimą padėti stabilizuoti Italijos ir Ispanijos obligacijas. Tačiau jis leido suprasti, kad ECB nelaiko savęs ilgalaikiu pagrindiniu euro zonos gaisrų gesintoju, praneša naujienų agentūra AP.

JAV Prezidentas Barackas Obama penktadienį, rugpjūčio 5-ąją paskelbė, kad „buvo audringi metai“, pradedant Arabų revoliucija, žemės drebėjimu Japonijoje ir baigiant krize Europoje bei partinių kovomis Vašingtone. Daugelis populiarių pasaulio lyderių, įvardytų žemiau, jau laikomi „atpirkimo ožiais“, rašo foreignpolicy.com.

Didžiausių pasaulio ekonomikų finansų ministrai surengė virtinę skubių derybų telefonu dėl to, kaip įveikti didžiulę finansų krizę, kuri gresia Europai ir visam pasauliui. Jie ketino pateikti suderintų siūlymų iki to, kai šiandien bus atidarytos rinkos. Kol kas oficialiai nepraneša, kas konkrečiai dalyvavo derybose ir kokių priemonių bus imtasis.

Ketvirtadienį Europos akcijų rinka dienos prekyboje nusmuko iki žemiausio lygio per 11 mėnesių, kai kalnakasybos akcijos smarkiai atpigo dėl krintančių vario ir kitų metalų kainų. Investuotojai baiminasi, kad metalų paklausa sumažės dėl silpnų ekonominių duomenų. Europos akcijų indeksas „FTSEurofirst 300“ ketvirtadienį sumažėjo 0,94 proc. iki 1018,01 punkto.

Po Graikijos parlamento sprendimo pritarti taupymo priemonių paketui euro kursas JAV dolerio atžvilgiu ketvirtadienį pasiekė aukščiausią lygį per tris savaites. Ketvirtadienį Graikijos parlamentas ruošiasi antrajam balsavimui dėl taupymo programos, kuris yra susijęs su trečiadienį patvirtinto griežtų taupymo priemonių paketo įgyvendinimu.

Europos centrinis bankas (ECB) pasirengęs padidinti bazinę palūkanų normą, jeigu kiltų tokia būtinybė, trečiadienį pranešė Europos centrinio banko (ECB) valdybos narys Jurgenas Štarkas (Juergen Stark). Atsakydamas į Graikijos laikraščio „Kathimerini“ žurnalistų klausimą, ar ECB pasirengęs vėl didinti bazinę palūkanų normą, prieš tai balandį ją pakėlęs iki 1,25 proc.

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas padidinti euro zonos palūkanų normą būsto paskolas eurais paėmusių ir kintamąsias palūkanas pasirinkusių lietuvių mėnesio išlaidas netrukus gali padidinti keliomis dešimtimis litų. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai pataria jau dabar įvertinti šių pokyčių reikšmę namų ūkio biudžetui ir paskolos įmokų kitimui pradėti ruoštis iš anksto. Bazinė euro zonos palūkanų norma padidinta nuo rekordiškai žemos 1 proc. iki 1,25 proc. ribos.

Atlyginimams daugelyje šalies sektorių vis dar nejudant iš mirties taško arba kylant labai minimaliai, tačiau nuolat augant maisto, kuro ir šildymo kainoms, gyventojams teks susitaikyti ir dar su viena „dovana“ – pradedančiomis didėti paskolų palūkanomis. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2010-ųjų trečio ketvirčio pabaigoje paskolas turėjo pasiėmę beveik 716 tūkst. šalies gyventojų.

Kaip tikėtasi, Europos centrinis bankas (ECB) padidino euro zonos palūkanų normą nuo rekordiškai žemo 1 proc. iki 1,25 proc.Palūkanų norma buvo rekordiškai žema dvejus metus dėl ekonominės krizės ir nuosmukio, todėl šio žingsnio buvo jau ilgai laukta. Europos Komisija neseniai atnaujino infliacijos euro zonoje prognozę iki 2,2 proc., tai viršija ECB nustatytą rodiklį.

Teigiama, kad didžiausiems aukso turėtojams – centriniams bankams, tarptautinėms organizacijoms ir šalių vyriausybėms – priklauso beveik 16,5 proc. viso pasaulio aukso. Iš viso tai sudaro beveik 30 tūkst. tonų aukso. Pasaulio aukso taryba yra pagrindinis aukso pramonės rinkos plėtros organas, kuris kiekvieną mėnesį teikia atskaitą apie pasaulinius aukso rezervus. Pasaulinėms aukso kainoms mušant rekordus, siūlome pasižiūrėti, kas šiuo metu turi daugiausiai šio tauriojo metalo atsargų.

Vasario pabaigoje vykusio G-20 šalių susitikimo dalyviai laužė galvas, kaip stabdyti kainų didėjimą, tapusį pasauliniu reiškiniu. Kylančios kainos visuomet sukelia stiprią žmonių ir politikų reakciją. Politikai dažnai tiesiog atsiliepia į  žmonių susirūpinimą ir nepraleidžia progos rasti kaltų bei juos pasmerkti. Taip pat dažnai kaltų ieškoma visai ne ten, kur reiktų. G-20 susitikime dėl konkrečių priemonių sutarta nebuvo.

Axelis Weberis – pagrindinis kandidatas į Europos centrinio banko prezidento postą – nusprendė trauktis iš kovos. Euro zona sunerimo. Vokietijos centrinio banko valdybos pirmininkui A. Weberiui nusprendus trauktis iš pareigų ir kartu nekandidatuoti į Europos centrinio banko (ECB) prezidento postą, euro zona sunerimo ir prakalbo apie gilėjančią euro krizę. Dabartinio ECB vadovo Jeano Claude'o Tricheto kadencija baigiasi spalį ir daugelis prognozavo, kad į jo vietą stos vokietis.

Praėję metai su savimi nenusinešė Europos valstybių finansinių problemų. Jas turėsime spręsti dar ir šiemet. Į pagalbą Europai atskubėjo Azijos valstybės. Kai kuriomis vadinamosiomis PIIGS valstybėmis finansų rinkų žaidėjai pasitiki labiau nei anksčiau. Štai Italija pasiskolino kelis milijardus eurų. Įdomus faktas, kad Italijos vyriausybės vertybinių popierių (VVP) paklausa buvo beveik pusantro karto didesnė nei pasiūla. Tiesa, „kreditoriai“ reikalauja ir didesnių palūkanų.

Europos Centrinis bankas pirmadienį paskelbė, kad mažėja apyvartoje esančių padirbtų euro banknotų skaičius. Skelbiama, kad šiemet per pirmąjį pusmetį konfiskuota 13 proc. mažiau padirbtų euro banknotų nei pernai per tą patį laikotarpį. Iš viso šiemet konfiskuota padirbtų banknotų už 387 tūkst. eurų.

Ispanijos bankai iš Europos centrinio banko (ECB) birželį pasiskolino rekordinę sumą, praneša CNBC.com. Ispanijos centrinio banko duomenimis, šalies bankai iš ECB birželį pasiskolino 136,49 mlrd. eurų, tai yra daugiau nei gegužę, kuomet pasiskolino 105,6 mlrd. eurų. Atėmus sumą, kurią bankai grąžino ECB, pasiskolinimas siekė 126,3 mlrd. ir sudarė ketvirtadalį visos sumos, kurią tą mėnesį išskolino ECB.  Gegužę šis rodiklis buvo 85,6 mlrd. eurų.

Dar per anksti teigti, kad finansų krizė baigėsi, o valstybių biudžetų apkarpymai nesukliudys ekonomikos augimui, Europos centrinio banko (ECB) prezidentą Jeaną-Claude'ą Trichet'ą cituoja CNBC.com. „Pastarųjų kelių mėnesių įvykiai aiškiai parodė, kad dar per anksti skelbti krizės pabaigą“, - ECB prezidentas sakė konferencijoje Frakfurte. J.-C. Trichetas pripažino, jog Centrinis bankas kategoriškai nesutinka su požiūriu, kad viešųjų išlaidų karpymai trukdys ekonomikos atsigavimui.

CNBC duomenimis, Europos Centrinis Bankas 3 mėnesiams paskolino 131,9 mlrd. eurų su 1 proc. palūkanomis 171 iš visų Europos bankų, kurie rytoj, liepos 1 d., turės grąžinti prieš 12 mėnesių paimtą paskolą - 442 mlrd. eurų - didžiausią iš visų ECB išduotų paskolų, skirtą užkirsti kelią finansinei krizei. Paskolų suma atskleidžia Europos bankų situaciją, nes buvo prognozuojama, kad skolinsis tik bankai, turintys likvidumo problemų.

Europos Centrinis bankas (ECB) padidino spaudimą vyriausybėms laikytis griežtesnių biudžeto planavimo taisyklių, praneša CNBC. ECB prezidentas Jeanas-Claude'as Trichetas pareiškė, kad vyriausybės privalo sustiprinti vartotojų ir investuotojų pasitikėjimą imdamosi tvirtos fiskalinės politikos ir įrodyti, kad euro zonos ekonomikos atsigavimas tebesitęsia. ECB ragina pradėti naują skatinimo ir sankcijų sistemą ir taip užtikrinti fiskalinių taisyklių laikymąsi 16 euro zonos valstybių.

Europos centrinis bankas (ECB) perspėjo, kad dėl finansų krizės per ateinančius 18 mėnesių euro zonos bankai gali susidurti su antra paskolų nuostolių banga kuri gali siekti 195 mlrd. eurų, praneša naujienų agentūra CNBC. Pasak ECB, euro zonos bankų paskolų nuostoliai šiemet gali sudaryti 90 mlrd. eurų, o ateinančiais metais nuostoliai gali siekti 105 mlrd. eurų. Tai buvo pirmoji ECB ateinančių metų prognozė.

Europos Centrinio banko prezidentas Jean-Claude Trichetas pareiškė, kad šį savaitgalį priimtas sprendimas dėl pagalbos Graikijai teikimo detalių yra teigiamas, tačiau visos suinteresuotos šalys privalo vykdyti savo įsipareigojimus. Kalbėdamas ECB konferencijoje prezidentas teigė, kad ECB aktyviai dalyvavo priimant sprendimą kartu su Europos komisija ir Tarptautiniu Valiutos fondu.

Europos Sąjungoje (ES) įsibėgėja diskusijos ar europinė Tarptautinio valiutos fondo versija galėtų tapti vaistu nuo viešųjų finansų „ligų“, su kuriomis šiuo metu susiduria Graikija ir kitos ES šalys? Vyrauja nuomonė, kad Europos valiutos fondas (EVF) galėtų tapti papildoma apsaugos priemone, tačiau jis nepadės išvengti krizių ir atstoti finansinės disciplinos priemonių.

Tarptautinis valiutos fondas ar kokia kita institucija negali prisiimti euro zonos vyriausybių atsakomybės sprendžiant ekonomikos problemas, teigia Europos Centrinio banko prezidentas Jeanas-Claude'as Trichetas. ECB prezidentas kalbėjo, kad 16 euro zonos šalių turėtų prisiimti atsakomybę, numatytą Mastrichto sutartyje, kuri apima stabilumo ir augimo tikslus. Pasak J.C. Tricheto, bet kas, kas rodo atsakomybės vengimą, nežada nieko gero.