europos centrinis bankas

Europos centrinio banko prezidentas Jeanas-Claudas Trichet paragino Graikiją nutraukti bendravimą su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir, siekiant sumažinti rekordinį biudžeto deficitą, bendradarbiauti su Europos sąjungininkais. Protestuotojams apgulus Graikijos finansų ministeriją, siekiant atšaukti mokesčių didinimą ir išlaidų karpymą, kuriais būtų galima sutaupyti 4,8 mlrd. eurų, šalies vyriausybė pareiškė, kad Europos paramos nebuvimas gali perduoti šalį į TVF rankas.

Europos centrinio banko prezidentas Jeanas-Claudeas Trichet stengiasi įtikinti investuotojus, kad euro regionas neturėtų būti baudžiamas dėl Graikijos biudžeto problemų. Graikijai bandant sukontroliuoti rekordinį biudžeto deficitą ir pristabdyti obligacijų nuosmukį, J.C. Trichet teigia, kad euro zonos ekonomika yra stabili ir jos deficitas šiemet turėtų būti mažesnis nei nei JAV ar Japonijos.

Europos centrinis bankas (ECB) devintą mėnesį iš eilės išlaiko rekordinę žemą 1 proc. palūkanų normą ir yra mažiausios per visą 1999 metais įkurto banko istoriją. ECB prezidentas Jeanas Claudas Trichetas spaudos konferencijoje sakė, kad euro zonos ekonomika ir toliau atsigavinės netolygiai, o atsigavimo kelyje bus daug kliūčių. "Ekonominis aktyvumas euro zonoje praėjusių metų pabaigoje ir toliau augo. Valdančioji taryba prognozuoja, kad euro zonos ekonomika šiais metais augs nuosaikiai.

Augantys įsiskolinimai – pagrindinė Europos valstybių problema, penktadienį pareiškė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Jeanas Claude`as Trichet, įspėdamas, kad Graikijai reikės itin smarkiai pasistengti, kad sutvarkytų šalies biudžeto reikalus. Prancūzijos radijo stočiai „France Inter Radio“ J. C. Trichet sakė, kad nors Europa ir išsikapstė iš recesijos, atsigavimas bus „chaotiškas“ ir nepastovus.

Ketvirtadienį finansų rinkos dalyviai sulaukė nemažai svarbių naujienų. Prekyba pagrindinėmis valiutų poromis buvo permaininga. Aiškiausią kryptį rodė svaro kursas. B.Britanijos valiuta prieš JAV dolerį ir eurą stiprėja jau kelinta diena paeiliui. JAV akcijų rinkos indeksai Dow Jones ir S&P 500 atitinkamai kilo 0.28 proc. ir 0.24 proc. Naftos barelio kaina smuko žemiau 79 JAV dolerių.

Trečiadienį pasaulinėje valiutų rinkoje labai ženklių permainų nebuvo. Kiek stipriau prieš JAV dolerį pabrango svaras ir Kanados doleris. Šiandien skelbiama aibė svarbių makroekonominių naujienų, todėl tikėtina, kad pagrindinių valiutų kursai gali parodyti didesnius pokyčius. JAV akcijų rinkos indeksai Dow Jones ir S&P 500 atitinkamai paaugo 0.50 proc. ir 0.83 proc. Naftos kaina pakilo nuo šiųmetinių žemumų, tačiau grįžti virš 80 JAV dolerių už barelį nepajėgė.

Pirmadienį pasaulinės valiutų rinkos dalyviai nesulaukė makroekonominių naujienų, tačiau prekyba vyko intensyviai. JAV doleris ko gero vis dar veikiamas praėjusio penktadienio naujienų pigo pagrindinių valiutų atžvilgiu. Sustiprėti JAV doleriui pavyko tik prieš Kanados valiutą, tačiau banko UBS analitikai šį JAV dolerio sustiprėjimą vertiną kaip palankią progą įsigyti Kanados dolerių.

Praėjęs penktadienis pasaulinėje valiutų rinkoje buvo nerami diena. Sulaukti JAV darbo vietų skaičiaus pokyčių duomenys patvirtino savo svarbą ir įtaką finansų rinkai. Prekyba buvo labai permaininga. Visgi vėliau JAV doleris turėjo pripažinti kitų valiutų pranašumą. Paskelbtas gruodžio mėn. JAV darbo vietų skaičiaus pokytis (-85 tūkst.) nuvylė rinkos dalyvius, kurių didesnė dauguma prognozavo darbo vietų skaičiaus augimą.

Europos Sąjunga nepadės Graikijai išbristi iš skolų, - teigia Europos centrinio banko vykdomosios valdybos narys Jürgen Stark. J. Stark teigė, kad rinkos klaidina pačios save manydamos, kad kitos valstybės narės atvers savo pinigines siekdamos išgelbėti Graikiją. J. Stark nuomone, pastariausiais metais Graikija nekontroliavo viešųjų finansų ir nesistengė pagerinti šalies konkurencingumo.

Nedarbo lygis Europoje artimiausius kelis mėnesius greičiausiai ir toliau augs, kas turės įtakos vartotojų pasitikėjimui. Tai Italijos dienraščiui „La Nazione“ duotame interviu sakė Europos centrinio banko Valdančiosios tarybos narys Lorenzo Binis Smaghis. „Finansų sektoriui blogiausi laikai jau praeity, tačiau dabar dėmesio centre išlieka reali ekonomika, – sakė L. B. Smaghis. – Krizės pėdsakai liks ilgam.

Lapkričio mėnesį Europoje užfiksuotas trečias iš eilės paskolų ūkiui ir kompanijoms mažėjimas. Paskolų mažėjimą lėmė nuosmukio sukeltas paskolų paklausos kritimas ir griežtesnė bankų skolinimo politika. Europos centrinis bankas pranešė, kad paskolos privačiam sektoriui lapkričio mėn. smuko 0,7 proc. lyginant su pernai metais ir 0,8 proc. lyginant su spalio mėn.

Europos centrinio banko išplatintoje apžvalgoje perspėjama, kad euro zonos bankų ateinančiais metais laukia nuostoliai, sieksiantys 187 mlrd. eurų. Ši prognozė yra 65 mlrd. eurų didesnė už ECB šių metų birželį išleistą prognozę. Finansų krizės laikotarpiui tarp 2007 ir 2010 m. ECB prognozuoja bendrus nuostolius, sieksiančius 553 mlrd. eurų. Iš šių 198 mlrd. eurų - susiję su vertybinių popierių nurašymu, likę 355 mlrd. eurų - su nuostoliais iš kreditų.

Ketvirtadienį pasaulinės finansų rinkos dalyviai sulaukė nemažai naujienų tiek iš Europos, tiek iš Amerikos. Tačiau itin ženklių permainų valiutų kursai nerodė. Rinka buvo linkusi konsoliduotis, tačiau šiandien letargą gali nutraukti skelbiamos svarbios naujienos iš JAV. Europos akcijų rinkos indeksas FTSEurofirst 300 pakilo 1 proc. ir nutraukė trijų dienų kritimo periodą. JAV pagrindiniai biržos indeksai Dow Jones ir S&P500 atitinkamai paaugo 0.67 proc. ir 0,58 proc.

Baltijos šalys rizikuoja būti įtrauktos naujos krizės, kurią paskatins augančios skolos, jei valstybės nesugebės taikyti tinkamų taupymo priemonių. Tokią nuomonę reiškia Europos centrinis bankas (ECB), praneša naujienų agentūra „Bloomberg“, skelbianti, jog gavo konfidencialų tai išdėstantį dokumentą, datuotą lapkričio 17 diena ir parengtą Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos bei finansų komitetui.

Dėl papildomų paskolų, susijusių su globaline ekonomine krize, išdavimo Europos Centrinis Bankas uždirbo papildomą 1 mlrd. eurų pelno. Net 300 mln. eurų buvo uždirbti nuo birželio mėnesio, kai ECB, siekdamas padidinti likvidumą eurozonoje, suteikė vienerių metų trukmės paskolų už 442 mlrd. eurų. Pelnas, kaip skelbia „Financial Times“, galėjo būti dar didesnis, jei ne 1 proc. palūkanų norma, kuri yra mažiausia per pastaruosius 11 metų.

Per pastaruosius 15 mėnesių Europos Sąjungoje (ES) darbo neteko daugiau kaip 5 mln. žmonių. Tačiau krintančios kainos gali padidinti vartotojų perkamąją galią. Birželį nedarbas 16 euro zonos šalių buvo didžiausias per 10 metų - 9,4 procento. Tačiau dėl priemonių, kurių ėmėsi kai kurios su ekonomikos krize kovojančios vyriausybės, jis padidėjo mažiau negu tikėtasi. Kita vertus, liepą infliacija euro zonoje gerokai sumažėjo - vartojimo kainų metinis kritimas buvo 0,6 procento.

Į Briuselį susirinkę Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį sprendė eilę klausimų susijusių su Bendrijos ekonomika, klimato kaita bei ateities institucijų reformą. Tačiau ne visais klausimais pavyko rasti bendrus sutarimus. Klimato kaitos klausimai atidėti Buvo tikimasi, kad ši Europos Vadovų Taryba priims bendrą sprendimą, kuriuo  ragins visas valstybes, išskyrus skurdžiausias, prisidėti prie tarptautinio klimato kaitos finansavimo besivystančiuose šalyse.

Liepos mėnesį dauguma pasaulio šalių ir toliau kentėjo dėl augančios infliacijos bei daugiau ar mažiau stengėsi imtis veiksmų pristabdyti jos augimą. Tuo tarpu pagrindinės pasaulio akcijų rinkos šį mėnesį daugiau raudonavo nei žaliavo, teigiama Hansabanko parengtoje investavimo apžvalgoje. Didžiausias kritimas buvo pastebėtas Rusijos akcijų rinkose, kuriam daugiausiai įtakos turėjo valdžios pasisakymai bei grasinimai. Įsisenėjo naftos koncerno TNK-BP persekiojimas.

Pastaruoju metu bankai pradėjo aktyviau konkuruoti dėl klientų ir bando juos prisivilioti iš konkurentų, siūlo mažesnes banko maržas ir kitas kuo palankesnes sąlygas. Esant tokiai situacijai, bankai turės susitaikyti su mažesniais pelnais. Teigiama konkurencijos pusė Didieji Lietuvos komerciniai bankai teigia, kad konkurencija didėja labiau dėl mažųjų bankų siekio prisitraukti klientus nei dėl didžiųjų bankų veiksmų.

Bankų nuostoliai dėl negrąžinamų būsto paskolų auga, o nekilnojamojo turto krizė pasaulyje vis dar tęsiasi. Ekspertai ženklaus pagerėjimo kol kas nežada nei Lietuvai, nei pasauliui. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas Dominique‘as Straussas-Kahnas vakar pareiškė, kad pasaulinės ekonomikos prieaugis šiais metais gali būti mažesnis, nei prognozavo TVF, o Europos bankai esą gali pranešti apie dar didesnius nuostolius, susijusius su krize hipotekos sektoriuje.