europos centrinis bankas

Europos Sąjungos finansų ministrai penktadienį svarsto, ar dar kartą sustabdyti finansinę pagalbą Graikijai, šaliai nevykdant visų įsipareigojimų pertvarkyti savo ekonomiką. Graikijai sunkiai sekasi laiku įgyvendinti ekonomines reformas, kurių kreditoriai reikalauja mainais į tolesnes finansinės pagalbos išmokas. Vis dėlto Atėnai tikisi iki metų pabaigos pradėti derybas dėl švelnesnių skolos išmokėjimo sąlygų. Kad gautų naujausią 2,8 mlrd.

Fiskalinės sąjungos idėja būtų prasminga, jei atsakomybės principas vienodai galiotų visiems, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, penktadienį dalyvausiantis Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (Ecofin) posėdyje, kur bus tariamasi dėl naujų priemonių euro zonos finansiniam stabilumui užtikrinti.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį vykusiame kovo mėnesio posėdyje sumažino pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą nuo 0,05 proc. iki nulio. Taip pat apkarpyta palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe – nuo 0,3 proc. iki 0,25 proc., tuo tarpu palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, sumažinta nuo minus 0,3 proc. iki minus 0,4 procento. ECB taip pat pranešė, jog nuo balandžio mėnesio turto pirkimo programa bus padidinta nuo 60 mlrd. eurų iki 80 mlrd.

Praėjusią savaitę teigiamas nuotaikas finansų rinkose nulėmė geros žinios iš JAV ir investuotojų palankiai įvertintos Kinijos valdžios prognozės dėl 2016 m. ekonomikos augimo. Šią savaitę finansų rinkų dalyviai, ypač euro zonoje, lauks Europos centrinio banko (ECB) tarybos susitikimo, kurio metu bus paskelbti sprendimai dėl palūkanų normų keitimo.

Dėl smukimo pasaulio akcijų rinkose padidėjus saugesniu laikomo turto paklausai, euro kursas trečiadienį antrą dieną iš eilės kopia aukštyn JAV dolerio atžvilgiu. Euro kursas, antradienio vakare Niujorke siekęs 1,0892 JAV dolerio, trečiadienį Azijoje ūgtelėjo iki 1,0911 JAV dolerio. Antradienį euro kursas JAV valiutos atžvilgiu paūgėjo 0,5 procento.

Paskutinius penkerius metus Graikija nesitraukia iš pirmųjų Europos laikraščių puslapių. Viena iš pačių kukliausių euro zonos ekonomikų atsidūrė vos ne didžiausia skolininke. Ir štai naujoji Graikijos valdžia atėjo į valdžią su šūkiu „užteks maitinti ES!“ ir pareikalavo savo kreditorių nurašyti skolą – arba, bent jau peržiūrėti sąlygas, rašoma „Euronews“. Kuo tai baigėsi jau žinome – šiandien Graikijoje neatsidarė nė vienas bankas, o šalis faktiškai jau vadinama nemokia.

Graikija žino, kad jos negalima išmesti iš euro zonos, tad naudoja aštrią ir jos šaliai pavojingą derybų taktiką, teigia „Nordea“ banko ekonomistas. Pasak Žygimanto Maurico, vienas realiausių scenarijų, kad šalies skolas tiesiog teks padengti Europos Sąjungos valstybėms. „Manau, kad Graikija liks, nes ji yra ES, NATO narė ir ji gali elgtis chamiškai. Manau, kad visos šalys turės vienaip ar kitaip susimesti Graikijos skoloms, tik kai kurios šalys gali priešintis“, - BNS sakė Ž.Mauricas.

Europos centrinio banko vadovo Mario Draghi (Marijaus Dragio) spaudos konferenciją banko būstinėje trečiadienį trumpam nutraukė jauna moteris, užsipuolusi M.Draghį raginimu „užbaigti ECB diktatūrą“. Trečią dešimtį einanti moteris vilkėjo sportinius marškinėlius su tokiu pačiu užrašu. Apsaugos darbuotojai ją greitai išvedė iš salės ir spaudos konferencija vyko toliau.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nors pirmadienį Europos centrinio banko (ECB) pradėtą ekonomikos skatinimo programą kritikai vertina neigiamai, nes ji gali sukelti ekonomikos krizę, Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas įsitikinęs, kad ji atneš teigiamų rezultatų, nes tokia programa jau ne kartą pritaikytą Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Šiandieną nedarbas JAV siekia 5,5 proc. Reikia prisiminti, kad Europoje – apie 10 proc.

Šią savaitę rinkos dalyviai laukia Europos centrinio banko (ECB) susirinkimo, kuriame, tikimasi, bus paskelbta daugiau detalių apie obligacijų supirkimo programą. Tuo tarpu JAV laukiama darbo rinkos duomenų. Tikimasi sužinoti daugiau detalių Europoje svarbiausia diena bus ketvirtadienis, kuomet vyks ECB susirinkimas. Manoma, kad bus paviešinta daugiau techninių detalių, kaip bus įgyvendinama sausio mėnesio susirinkime patvirtinta obligacijų supirkimo programa.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį oficialiai paspaudė pinigų spausdinimo mašinos įjungimo mygtuką. Plačiai diskutuota ir po slankstelį išnarstyta programa reiškia, kad per artimiausius pusantrų metų, iki 2016 metų rugsėjo, ECB kas mėnesį supirks po 60 mlrd. eurų vertės skirtingų valstybių ir įmonių skolos vertybinių popierių. Tokiu būdu ECB didins savo balansą bei į rinką išleis naujai sukurtą pinigų masę.

Sausio 19–20 d. Lietuvos banke lankysis Europos Centrinio Banko (ECB) Priežiūros valdybos pirmininkė Danielė Nui (Danièle Nouy). Į Lietuvą pirmą kartą atvykstančią Europos bankų priežiūros sistemos vadovę priims Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Susitikime, kuriuo simboliškai pažymimas Lietuvos prisijungimas prie ECB Bendro priežiūros mechanizmo, numatoma aptarti būsimą Lietuvos banko ir ECB bendradarbiavimą vykdant bankų priežiūrą.

Jurgita Čeponytė, LRT Radijas, LRT.lt Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnyba prognozuoja, kad euro zonos ekonomikoje prasideda defliacija – bendro kainų lygio mažėjimas. Antradienį paskelbtoje negalutinėje gruodžio mėnesio infliacijos ataskaitoje užfiksuotas kiek didesnis kainų kritimas, nei spėjo ekspertai. Baiminamasi, kad, užsitęsus šiai padėčiai, Europoje mažės ne tik kainos, bet ir atlyginimai, lėtės ekonomika.

Žinių radijas Lietuva, įžengdama į euro zoną, jau pranoksta visas didžiąsias Europos šalis, - rašo vienas didžiausių ir įtakingiausių Italijos dienraščių "La Repubblica".   Anot dienraščio Lietuvos valstybės skola yra mažesnė nei Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos. Šalies BVP sparčiai auga, o biudžeto deficitas kontroliuojamas.

Alvyda Bajarūnaitė, Artūras Matusas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Europos Centrinis Bankas (ECB) pradeda vadovauti euro zonos bankų sąjungai. Istorinis finansų sistemos pertvarkymas pradėtas tam, kad visame regione būtų užtikrintas vienodas priežiūros standartas. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvoje ECB prižiūrės tris didžiausius čia veikiančius bankus.

Trys didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai – AB SEB bankas, „Swedbank“, AB, ir AB DNB bankas – turi itin solidžią kapitalo atsargą ir pakankamai konservatyviai vertina riziką. Tai paaiškėjo po to, kai Europos Centrinis Bankas (ECB), bendradarbiaudamas su Lietuvos banku, patikrino minėtų komercinių bankų turto kokybę ir atliko testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

Ketvirtadienį Valdovų rūmuose pristatoma Europos centrinio banko parengta euro paroda. Artėjant dienai, kai litą oficialiai pakeis bendroji Europos Sąjungos valiuta euras, parodoje pristatomas naujasis 5 eurų banknotas ir pagerintos jo apsaugos priemonės. Bus rodomas filmas apie eurų banknotų antrosios serijos išleidimą, palyginti pateiktas tikrų ir padirbtų eurų banknotų rinkinys.

 Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Europoje atsinaujino būgštavimai dėl euro zonos krizės. Juos paskatino naujos finansų bėdos Graikijoje ir Ispanijoje bei atgijęs nepasitikėjimas, ar Europos Centrinis Bankas įvykdys pažadą išsaugoti eurą visomis priemonėmis.

Karolis Kaupinis, LRT Televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Tikėjimą, kad klestėjimas sugrįš, Europos Centrinio Banko pirmininkas Mario Draghi laiko vienu svarbiausių sprendinių lėtai atsigaunančiai Europos ekonomikai.

Edgaras Savickas, LRT.lt Pastarajame Europos Centrinio Banko (ECB) susirinkime paskelbtą kiekybinio skatinimo programą rinkos ir analitikai įvertino palankiai. Tačiau tikroji šio plano vertė nėra tokia jau akivaizdi. Jei ECB pavyktų pinigų kiekį padidinti keliais šimtais milijardų eurų, valiuta nuvertėtų, o tai turėtų paskatinti eksportą. To pasiekus būtų galima tikėtis spartesnio ekonomikos atsigavimo.

Europos ekonomikai trypčiojant vietoje, ECB (Europos centrinis bankas) jau ėmėsi rimtesnių priemonių jai gaivinti. Domėjomės, kokią įtaką jos turės ir Lietuvos ekonomikai. Siekdamas išjudinti infliaciją, ECB praėjusią savaitę paskelbė nusprendęs 0,15 proc. sumažinti bazinę palūkanų normą iki 0,05 proc. Taip pat paskelbta, kad nuo spalio bus pradėta supirkinėti nefinansinio sektoriaus aktyvus, taip siekiant suteikti verslui lengvesnį priėjimą prie pinigų.

Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi įdarbino visą „užantyje“ laikytą arsenalą – tai rodo, kad ECB šįkart nusiteikęs itin aktyviai. ECB ketvirtadienį žengė netikėtą žingsnį ir dar kartą sumažino palūkanų normas – bazinės palūkanos nuo 0,15 proc. sumažintos iki 0,05 proc. Komercinių bankų indėlių palūkanos atitinkamai sumažėjo nuo -0,10 proc. iki -0,20 procento.

Eurą įsivedusi Lietuva turės ir toliau vykdyti Mastrichto kriterijus, teigia Europos centrinio banko pirmininkas. Pasak Lietuvos banko vadovo, ECB Lietuvai ir kitoms šalims siunčia žinią, kad struktūrinės reformos turi būti tęsiamos.

Pasaulio ekonomikos atsigavimas gali būti „ne toks stiprus kaip tikėtasi“ ir reikia padaryti daugiau, kad būtų paskatinta tarptautinė pinigų pasiūla, sekmadienį perspėjo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard). „Matome pasaulinio aktyvumo didėjimą, bet impulsas galėtų būti ne toks stiprus kaip tikėtasi, nes potencialus augimas yra silpnesnis, ... (o) investavimas lieka blankus“, – sakė Ch.Lagarde per konferenciją Pietų Prancūzijos Provanso Ekso mieste.

Šia tema buvo ilgokai spekuliuojama užkulisiuose ir štai – įvyko. ECB pirmą kartą istorijoje ir pirmasis iš didžiųjų centrinių bankų ryžosi žengti į neigiamų palūkanų zoną. Indėlių ECB įndėlių palūkanų norma nustatyta -0,1 proc. Tokiu būdu, kaip skelbia ECB, siekiama stabdyti infliacijos kritimą į ekonomikos sveikatai pavojingą lygį ir skatinti bankus pinigus laikyti ne centriniame banke.

Edgaras Savickas, LRT.lt Gegužę nuo 0,7 iki 0,5 proc. sumažėjusi infliacija euro zonoje turėtų tapti paskutiniu lašu, priversiančiu Europos Centrinį Banką pagaliau imtis iki šiol neregėtų priemonių. Didžioji dauguma finansų analitikų sutaria, kad ketvirtadienį Frankfurte susitiksianti ECB valdančioji taryba paskelbs apie dar labiau sumažintą bazinę palūkanų normą ir neigiamas palūkanas už komercinių bankų lėšų saugojimą.

Praėjusią savaitę Europos Centrinis Bankas (ECB) finansų rinkų nenustebino – bazinės palūkanos liko nepakeistos, nepasiūlyta ir jokių naujų pinigų politikos instrumentų. Tačiau nepaisant gausėjančių euro zonos ekonomikos atsigavimo ženklų, tikėtina, kad jau birželio 5 dieną ECB sumažins bazines palūkanas arba imsis kitų ekonomiką skatinančių priemonių.

Šiuo metu ekonomistų akys nukreiptos į euro zonos infliacijos rodiklius – jei jie ir toliau mažės, Europos Centrinis Bankas (ECB) imsis naujų priemonių infliacijos skatinimui. Tokie ketinimai gali skambėti makabriškai, nes būtų siekiama didesnio kainų augimo, kuris mažintų gyventojų perkamąją galią. Tuo tarpu dėl defliacijos – kainų mažėjimo – net nedidėjant pajamoms gyventojai galėtų įsigyti daugiau prekių ir paslaugų.

Euro zonoje investuotojų akys kryps į ketvirtadienį vyksiantį Europos centrinio banko (ECB) susirinkimą. Nors dauguma analitikų nesitiki bazinės palūkanų normos pokyčių, ECB yra kaip reikiant įspaustas į kampą dėl itin sumažėjusios infliacijos. JAV laukiama ISM gamintojų pasitikėjimo indekso naujausių duomenų. Šį pirmadienį paskelbtas preliminarus kovo mėnesio euro zonos metinis infliacijos rodiklis siekė 0,5 proc. (vasario mėnesį jis buvo 0,7 proc.

Lietuvai tapus euro zonos nare, Europos centriniame banke (ECB) keistųsi valdybos balsų paskirstymo struktūra, naujienų agentūros „Reuters“ teigimu, daugiau galios suteikiant didesnių Europos ekonomikų atstovams. Svoris pagal dydį Teigiama, kad ECB valdybos balsavimo procesas vyks pakaitomis – euru disponuojančiu valstybių centrinių bankų atstovai keistųsi kiekvienu balsavimu.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Po praėjusią savaitę vėl rekordiškai nurėžtos bazinės palūkanų normos, svarstoma, ar dabar Europos centrinis bankas jau imsis tarpbankinių indėlių palūkanų. Jeigu jų normą nustatytų neigiamą, pinigų laikymas centrinio banko sąskaitoje komerciniams bankams kainuotų. Ekspertai Lietuvoje sako, kad jeigu taip atsitiktų, tai dar nereikštų, kad už savų pinigų laikymą bankuose tektų mokėti gyventojams.

Irma Janauskaitė, Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Finansų rinkų atstovų teigimu, turintieji būsto paskolas dar gali būti ramūs, nes bazinės palūkanų normos, nuo kurių ir priklauso mėnesinės įmokos bankui dydis, apie porą metų išliks žemos. Prognozuojama, kad dabartinės vos 0,5 proc. bazinės palūkanos eurais 2015 m. pabaigoje dar nebus perkopusios 1 proc. Tačiau kada jos vėl pasieks prieškrizinį lygį, spėjama skirtingai.

Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs Europos centrinio banko (ECB) valdybos narys Jorg Asmussen skyrė daug dėmesio Lietuvos vykdytai ir vykdomai ekonominei politikai. Tačiau įžvalgų apie galimą ECB politikos kryptį pašykštėjo – paklaustas apie ECB vaidmenį užtikrinant ekonomikos augimą ir užimtumą atsakė, kad jau dabar vykdoma pinigų politika yra labai ekspansyvi ir kažin ar galima padaryti daug daugiau.

ECB pažadas „daryti viską ko reikės“, dabar atsidūrė teisme, o tai gali iš naujo įžiebti paniką rinkose. Vokietijos centrinis bankas bus pagrindinis dalyvis Vokietijos konstitucinio teismo svarstyme dėl Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir ECB obligacijų pirkimo programos.

Geluonį iš euro zonos krizės pavyko ištraukti Europos centrinio banko (ECB) dėka, tačiau vis dar nenutyla diskusijos, ką veikia nacionalinės vyriausybės su joms suteiktu šansu. Pavyzdžiui, Italija – gimtoji ECB vadovo Mario Draghi šalis – po neaiškių rinkimų suformavo gremėzdišką vyriausybę. Šalies skola yra lygi jos BVP, taigi būtent į ją žvelgiamą kaip tą, kuriai labiausiai reikia agresyvių struktūrinių reformų, rašoma CNBC.

Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Mario Draghi pirmadienį pareiškė, kad yra pasirengęs ir toliau mažinti palūkanų normas, praneša „Reuters“. Anot M. Draghi, bankas yra pasiruošęs imtis visų būtinų priemonių, kurios bus reikalingos siekiant sustabdyti recesiją euro zonoje.

2012 m. iš apyvartos išimta 184 000 padirbtų eurų monetų, tai yra 17 proc. daugiau nei 2011 m., kai jų buvo išimta 157 000. Šiuo metu apyvartoje cirkuliuoja 16,5 mlrd. autentiškų eurų monetų, taigi kiekvienam šimtui tūkstančių autentiškų monetų tenka viena padirbta moneta. Vis dar dažniausiai padirbinėjamos 2 eurų nominalo monetos – beveik du trečdaliai surastų padirbtų monetų yra būtent šio nominalo.

Kuriai šaliai priklauso euro likimas? Kuri iš 17 šalių taps „ašine šalimi“, aplink kurią suksis euro zonos likimas? Prieš porą metų buvo galima pamanyti, kad šia valstybe buvo Graikija, teigia BBC ekonomikos redaktorė Stephanie Flanders. Politikai buvo įsitikinę, kad Graikijos išėjimas iš euro taptų visos zonos pabaiga. Išsaugoti eurą reiškė išlaikyti Graikiją sąjungoje. Tačiau taip nebemąstoma.

Prieš savaitę vykusios Europos Vadovų Tarybos išvados patvirtina Europos Sąjungos ryžtą įveikti ekonomines ir finansines problemas, pasiekti  ekonomikos augimą, užkirsti kelią įsiskolinimų didėjimui bei spręsti užimtumo problemą ypač akcentuojant jaunų žmonių įsidarbinimo galimybes. Ekonomikos augimui skatinti per ateinančius trejus metus numatoma suformuoti per 120 mlrd. eurų finansinių priemonių paketą.

Italijos finansų ministras Vittorious Grillis mano, kad Graikijai prireiks daugiau laiko įgyvendinti reformas ir sustiprinti savo ekonomikos būklę, tačiau iš euro zonos ji nepasitrauks. „Ji tikrai gali ir bus išsaugota. Akivaizdu, kad restruktūrizacijos procesas yra dar sudėtingesnis nei mūsų, tačiau alternatyvų nėra. Tikrai prireiks daugiau laiko, bet Graikija bus išsaugota“, – Italijos žiniasklaidai sakė V. Grilli.

Rinkų dalyviai šią savaitę be didelių lūkesčių stebėjo Europos centrinio banko (ECB) susirinkimą. Kaip ir tikėtasi, buvo susilaikyta nuo tolesnio pinigų politikos švelninimo, palikta galioti sena bazinė palūkanų norma, kuri šiuo metu yra 0,75 proc. Visiems buvo įdomu sužinoti, kada ECB gali pradėti supirkinėti euro zonos šalių obligacijas. ECB vadovas patikino, jog yra pasiruošta anksčiau minėtai obligacijų pirkimo programai.

Euro zona grįžta į recesiją, pareiškė ekonomistai, gavę oficialius duomenis, kurie vaizduoja bliūkštančią ekonomiką. Tačiau kai kurių požymių nuosmukis fiksuojamas jau ne vienerius metus, rašo „The New York Times“. Išskyrus Vokietiją, nė viena iš didžiausių Europos ekonomikų nepasiekė lygio, kuriame buvo 2008 metų pradžioje.

Pasibaigus ECB tarybos susitikimui tapo šiek tiek aiškiau, kokiomis priemonėmis Mario Draghi rems į bėdą papuolusias euro zonos nares. Prieš keletą dienų ECB prezidentas pareiškė, kad imsis visų būtinų priemonių, kad išgebėtų monetarinę sąjungą, tačiau po vakarykščio susitikimo vis dar liko neatsakytų klausimų, rašo BBC. M. Draghi patvirtino banko planus supirkinėti valstybių narių obligacijas antrinėje rinkoje. Vis dėlto ECB iškėlė tris sąlygas.

Į Atėnus vėl atvyko skolintojų trejeto – Europos Sąjungos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo – inspektoriai, turintys įvertinti, ar Graikija pasiekė nors kiek pažangos. Tačiau, kaip pranešama, Graikiją nuo bankroto gelbėjantys kreditoriai jau sotūs, Vokietijos aukšto rango pareigūnai vienas po kito kalba apie galimą jos pasitraukimą iš euro zonos. Skelbimų, kad verslas parduodamas, Graikijoje daugybė.

Šiandien Europos Sąjungos vykdoma politika yra ižūli, kadangi nėra orientuota į ekonominės krizės mažinimą ir beveik priėjo savo galą, praneša Bloomberg. Praeitą savaitę investuojai per mažiau nei vieną dieną nusprendė, kad pasiūlyto paramos paketo Ispanijos bankams neužteks. Šią savaitę geros žinios iš Graikijos (kairieji, kurie labiau siekė konfrontuoti nei bendradarbiauti su Briuseliu, pralaimėjo visuotiniuose parlamento rinkimuose) buvo sumenkintos dar greičiau.

Reaguodamas į euro zonos patiriamą finansų krizę, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) parengė ir atsakingosioms institucijoms pateikė planą, kuris padėtų iš euro zonos išeinančioms šalims sukurti stabilius ir stiprius pinigus. LLRI pasiūlymu taip pat gali pasinaudoti pati euro zona, norėdama sustiprinti eurą ir atstatyti žmonių pasitikėjimą vieninga valiuta.

Kokia centrinių bankų ateitis? Ji bus užimta, nes dabar iš bankų tikimasi tiek monetarinio, tiek finansinio stabilumo užtikrinimo, rašo „Financial Times“. Ji bus kontroversiška, nes jų sprendimai turi didelę įtaką pajamų pasiskirstymui, žmonių prieigai prie finansų, finansinės sistemos veiklai bei valstybių mokumui. Prieš krizę atrodė, kad iškilus moderniems sofistikuotiems finansams, centrinių bankų, kaip finansinio stabilumo sergėtojų, vaidmuo tapo nereikalingu.

Kovo mėnesį turėjo išaiškėti – žlugs euras ar ne. Pasaulis įtikėjo, kad jei Graikija susitars su skolininkais, krizės šešėlyje skendinčią Europą pasieks pirmieji atsigavimo spinduliai. Graikijos skolų sandoris pavyko ir kai kurie pradėjo skelbti krizės pabaigą. Tačiau kiti tikina, kad tai tik ekonominių sunkumų pradžia. Optimistiškai vertinti situaciją yra linkę politikai. Jie tikina, kad krizės įkarštis jau praėjęs ir ekonomika krypsta į gera.

Euro zonos bankai prašys du kartus padidinti paramą, kurią skiria Europos centrinis bankas (ECB). Apie tai rašo „The Financial Times“,remdamasis bankų atstovais. aip rašo laikraštis, jei ECB sutiks su bankų prašymais, 2012 m. vasarį parama finansinėms įstaigoms gali padidėti iki trilijono eurų. Kai kurie stambiausių Europos bankų vadovai, nepanorę skelbti savo pavardžių, pranešė laikraščiui apie savo ketinimus prašyti ECB netgi ne padvigubinti, o patrigubinti finansinę paramą.