europos centrinis bankas

Jau kelias savaites visuomenei ramybės neduodantis visuotinio NT mokesčio projektas galiausiai baigiasi kivirčais valdančiojoje koalicijoje – nesutaria ne tik valdančiosios koalicijos partijos, bet ir ministrė Aušrinė Armonaitė bei premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, tokius nesutarimus lemia noras įtikti savo elektoratui, o ne pragmatiški nesutarimai.

Euro zonos ekonomika liepą-rugsėįį patyrė nedidelį nuosmukį per metų ketvirtį ir kukliai paaugo per metus, nukentėjusi nuo agresyvios ir skausmingos Europos Centrinio Banko palūkanų kėlimo kampanijos, tempiama žemyn Vokietijos ūkio silpnumo, skelbia agentūra AFP.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą po 15-kos mėnesių nepadidinus bazinių palūkanų normos, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad kalbėti apie jų mažinimą dar anksti.  Jo teigimu, per metus stebėti rinkos vertinimų, tarp jų ir ECB projekcijų, pokyčiai rodo išliekantį didelį ekonominį neapibrėžtumą, be to, išlieka aukšti infliacijos rodikliai.  „Todėl kalbėti apie palūkanų normų mažinimą, manau, kad šiuo metu tikrai yra per anksti.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą po 15-kos mėnesių nepadidinus bazinių palūkanų normos, kai kurie Lietuvos ekonomistai sako, kad ši kova su infliacija baigiasi – ECB jau kitų metų viduryje turėtų pradėti mažinti palūkanas, o tokią taktiką galėtų keisti nebent dideli netikėtumai. Visgi kai kurie ekspertai ECB žingsnį vertina atsargiau.

Europos Centrinis Bankas dabar labiau priartėjo prie skaitmeninio euro sukūrimo, pritardamas kitam šio projekto etapui, nors vis dar kyla abejonių dėl galimų naudų ir rizikų. ECB valdančioji taryba trečiadienį pritarė, kad nuo ateinančio mėnesio būtų pradėtas dvejų metų „parengiamasis etapas“, sakoma banko pranešime, kuriame kartu pabrėžiama, jog galutinis sprendimas dėl virtualios valiutos įvedimo kol kas nepriimtas.

Tūkstančius eurų iš dažnos šeimos biudžeto siurbiančios išbrangusios būsto paskolos dar ilgai tuštins Lietuvos gyventojų kišenes. Europos centrinio banko (ECB) atstovai perspėja, kad nemažins palūkanų normų ištisus mėnesius. Esą tik įsibėgėjus kitiems metams, kai bus aiškios atlyginimų augimo tendencijos, taps aišku, kada palūkanos leis žmonėms kiek lengviau atsikvėpti.

Aukštos palūkanos mažina infliaciją ar tik šeria komercinius bankus milijoniniais pelnais? Europos Centriniam Bankui palūkanas padidinus iki 4 procentų, dėl jų poveikio jau nesutaria ir Lietuvos bankas bei premjerės patarėjas, buvęs to paties banko ekonomistas Raimondas Kuodis. Jis skeptiškai vertina tai, kad Lietuvos banko vadovas nesipriešino dar vienam palūkanų pakėlimui. Vos 5 procentai iš kelių šimtų tūkstančių būsto paskolų turėtojų Lietuvoje yra užfiksavę palūkanas.

Europos Centrinis Bankas toliau spaudžia palūkanų akceleratorių. Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma (EURIBOR) jau siekia 4 procentus, tad paskolos brangsta toliau. Didesnių paskolų turėtojų piniginės toliau plonėja, nebepadeda net ir algų augimas. Lietuvius į neviltį varo keliais šimtais eurų per mėnesį daug kam brangstančios paskolos: „Turiu paskolą, palūkanos trigubai išaugo.

Jei kažkas ir pinga, tai tikrai ne paskolos. Europos Centrinis Bankas (ECB) vėl pakėlė bazinę palūkanų normą – jau devintą kartą. „Euriboras“ beveik pasiekė 4 procentus, o tai reiškia, kad vidutinė būsto paskola per metus šeimai pabrango 4000-iais eurų.  Panevėžiečio Kęstučio šeima būstą su paskola pirko dar prieš aštuonerius metus.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį aštuntą kartą iš eilės kilstelėjo bazines palūkanas, nepaisant to, kad euro zona smunka į recesiją. Tačiau būtent nelanksti ECB politika atvedė ne tik Lietuvą, bet ir visą likusį pasaulį į ekonominę krizę, įsitikinęs verslininkas Robertas Dargis. Jo nuomone, šis sunkmetis nebus toks stiprus kaip 2009-aisiais, bet valstybės turėtų glaudžiau dirbti su ECB, kad išvengtų skaudžiausių krizės padarinių.

Lietuva – antra šalis euro zonoje pagal aukščiausias būsto paskolų palūkanas, mus lenkia tik Latvija. O už savo būsto paskolas vis daugiau mokantys lietuviai jau privalo ruoštis ir kad pinigines artimiausiu metu teks tuštinti dar labiau, mat Europos centrinis bankas liepą vėl kels bazinę palūkanų normą.

Europos Centrinis Bankas (ECB), atsižvelgdamas į išaugusį infliacijos lygį ir tebesitęsiantį vartotojų kainų augimo lemiamą spaudimą ekonomikai, ketvirtadienį padidino pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais. Remiantis banko sprendimu, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didinamos atitinkamai iki 3,75, 4 ir 3,25 procento. Pokyčiai įsigalios nuo 2023 metų gegužės 10 dienos, praneša ECB.

Europos Centrinis Bankas (ECB), manoma, ketvirtadienį vėl padidins palūkanų normas, siekdamas suvaržyti išaugusią infliacija, tačiau kukliau, nes skolinimosi kaštai didėja, o nerimas dėl bankų sektoriaus vėl atsinaujino. Euro zonos centrinis bankas nuo praėjusių metų didino bazines palūkanų normas beprecedenčiu tempu, kovodamas su didėjančiomis energijos ir maisto sąnaudomis, ir beveik neabejojama, kad šiandien žengs šį žingsnį septintą kartą iš eilės.

Euro zonos bankai pirmąjį šių metų ketvirtį griežtino skolinimo kriterijus sparčiausiu tempu nuo 2011 metų valstybės skolos krizės, o paskolų paklausa smarkiai sumažėjo, rodo antradienį paskelbti Europos Centrinio Banko (ECB) atlikto tyrimo rezultatai.  Gauti duomenys pabrėžia agresyvaus pinigų politikos griežtinimo bei pastarojo meto suirutės bankų sektoriuje poveikį ir gali paskatinti ECB ketvirtadienį pasirinkti didinti bazines palūkanų normas kiek kukliau.

Aukštas infliacijos lygis euro zonoje artimiausiais mėnesiais turėtų atsitraukti, penktadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde, kartu perspėjusi, kad nuo prognozės neatsiejamas ir „didelis neapibrėžtumas“. „Tikimės, kad euro zonoje infliacija ir toliau mažės“, – sakoma Ch. Lagarde pareiškime, padarytame vykstant Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pavasario susitikimams Vašingtone, kuris buvo paskelbtas ECB svetainėje.

Ketvirtadienį posėdžiavusi Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba pranešė apie dar vieną bazinių palūkanų normų didinimą 50 bazinių punktų. Spėlionės, kiek dar jos didės ateityje ir ar centrinis bankas nepersistengs „vėsindamas“ ekonomiką, jau pakeliui. Tačiau atsakymo į klausimą, kokios palūkanų normos yra tinkamos, neturi nei pinigų politikos formuotojai, nei ekspertai.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nenukrypo nuo plano dėl palūkanų normų didinimo – bazinė palūkanų norma pakelta dar puse procentinio punkto. Taip padaryta nepaisant neramios savaitės bankams JAV ir Europoje. Kaip tai paveiks Lietuvos ekonomiką ir gyventojų pinigines? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį padidino savo prognozę dėl euro zonos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo šiemet iki 1 proc. dėl mažėjančių energijos kainų ir didesnio „atsparumo sudėtingai tarptautinei aplinkai“. Kiek anksčiau šiais metais bankas prognozavo 0,5 proc. augimą. „ECB ekspertai numato, kad ir 2024, ir 2025 metais augimas toliau didės – iki 1,6 proc.

Europos Centrinis Bankas (ECB) kitais metais testuos euro zonos skolintojų gebėjimą apsisaugoti nuo kibernetinių išpuolių, atsižvelgdamas į tai, kad nuo pandemijos ir Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios mėginimų įsilaužti į kompiuterines sistemas rizika išaugo.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį dar kartą padidinus bazines palūkanų normas 50 bazinių punktų, ekspertai pastebi, kad ECB kiekybinį skatinimą keičia griežtinimas. Anot jų, tai gali sulėtinti Lietuvos ir Europos ekonomikos augimą. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad centrinių bankų veiksmai keliant palūkanas veikia Lietuvos įmones, kurios šiuo metu skolinasi brangiausiai nuo pat tokios statistikos stebėjimo pradžios.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį visas tris pagrindines palūkanų normas padidino 50 bazinių punktų bei pranešė, jog ateityje laukia ne mažiau nei vienas toks pat žingsnis. Pasak banko pranešimo spaudai, Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų.

Europos Centrinis Bankas (ECB), prognozuojama, ketvirtadienį tęs kovą su infliacija didindamas bazines palūkanų normas, nepaisydamas daugėjančių ženklų, kad euro zona galbūt jau atlaikė didžiausią ekonominį smūgį. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, euro zonoje smarkiai išaugo energijos ir maisto kainos, taigi ECB pradėjo agresyviausią pinigų politikos griežtinimo ciklą savo istorijoje.

Euro zonos ekonomika šiais metais bus „daug tvirtesnė“, nei buvo baiminamasi iš pradžių, ketvirtadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde, augant viltims, kad šalys gali išvengti skausmingos recesijos.  Ekonominės „naujienos per pastarąsias kelias savaites buvo daug pozityvesnės“, pareiškė Ch. Lagarde Pasaulio ekonomikos forume Davose.

Lietuvos gyventojams būstui bankai skolina brangiausiai visoje euro zonoje. Tokius duomenis skelbia Europos Centrinis Bankas. Komercinių bankų asociacija aiškina, neva Lietuva čia niekuo neišsiskiria, esą vakarų valstybių gyventojai tiesiog ilgesniam laikotarpiui fiksuoja palūkanas dėl to jos mažesnės nei Lietuvoje. Tiesa, dalis ekonomistų mano, kad Lietuvos bankai tiesiog naudojasi proga pasipelnyti ir priduria, kad Lietuvoje šiame sektoriuje trūksta konkurencijos.

Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Valdis Dombrovskis pareiškė, kad tuo metu, kai Europos Centrinis Bankas įgyvendina infliacijos mažinimo priemones, Europos Sąjungos valstybės narės privalo  pradėti mažinti biudžeto deficitus bei pereiti prie griežtesnės fiskalinės politikos, nes svarbu, kad fiskalinė ir monetarinė politikos viena kitai neprieštarautų.

Būsto įperkamumas Lietuvoje nusirito į rekordines žemumas, o siekis pasiskolinti pinigų naujo namo įsigijimui kai kuriems gyventojams gali tapti rimtu iššūkiu. Dalis bankų atstovų užsimena, kad situacija dėl paskolų suteikimo keičiasi, o ekonomistai tikina, kad palūkanų normų didėjimas anaiptol dar nepasiekė piko, todėl gyventojai už būstą mokės daugiau.

Europos Centriniam Bankui (ECB) „pavyks“ sumažinti rekordinę infliaciją, penktadienį sakydama šventinį sveikinimą pareiškė banko vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard), euro zonai rengiantis tolesniam palūkanų normų kėlimui 2023 metais. Euro zonoje vartotojų kainų augimas šiemet pasiekė rekordines aukštumas, kai Rusijai įsiveržus į Ukrainą ėmė brangti energija ir maisto produktai. Lapkritį infliacija euro zonoje sulėtėjo pirmą kartą per pusantrų metų, bet siekdama maždaug 10 proc.

Euro zonos ekonomika šį ir ateinantį ketvirtį gali trauktis dėl aukštų energijos kainų, tačiau 2023 metais ji vis tiek turėtų pasiekti silpną augimą, ketvirtadienį pareiškė Europos Centrinis Bankas (ECB). 2023 metais ekonomikos augimas pasieks 0,5 proc., prognozuoja bankas, sumažinęs ankstesnę 0,9 proc. augimo prognozę. Tuo tarpu 2024-aisiais, banko skaičiavimais, turėtų būti pasiektas didesnis – 1,9 proc. – augimas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį greičiausiai paseks JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) pavyzdžiu ir pasirinks mažesnį palūkanų normų kėlimą, mano analitikai, esant požymių, kad įkaitusi infliacija pagaliau mažėja. ECB pastaruoju metu palūkanų normas didino tempu, kurį banko vadovė Christine Lagarde yra pavadinusi „sparčiausiu“, siekdamas sumažinti rekordinę infliaciją, kurią lėmė Rusijos karo Ukrainoje išaugintos maisto ir energijos kainos.

Lietuvos centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus prognozuoja, kad po trijų savaičių Europos Centrinis Bankas (ECB), tikėtina, dar 50 arba 75 punktais padidins bazines palūkanų normas. „Akivaizdu, kad padidinti 50 bazinių punktų yra būtina“, – portalui „Bloomberg“ šią savaitę sakė G. Šimkus. „Kadangi vis dar matome labai stiprų infliacijos spaudimą, turime jį kuo greičiau nuslopinti, kad infliacijos lūkesčiai nesumažėtų. Tad 75 punktų padidėjimas taip pat įmanomas“, – pridūrė jis.

Lietuvos gyventojai už būsto paskolas euro zonoje bankams moka didžiausias palūkanas. Tai lemia ne Europos Centrinio Banko neseniai didintos palūkanų normos, bet marža, kurią nustato patys Lietuvos bankai. Ekspertai sako, kad mūsų šalyje bankų godumo nėra kaip suvaldyti. Esą maržos mažėtų, jei piliečiai mažiau skolintųsi arba didėtų bankų konkurencija.

Kai žmonėms šiuo metu labiausiai rūpi, kaip susimokėti elektros ir šildymo sąskaitas, Europos Centrinis Bankas gyventojams paruošė dovanėlę – jau kelintą kartą kelia paskolų palūkanas ir nežada sustoti. Negana to, visiems aiškina esą didindami palūkanas jie žmones gelbsti, nes vaduoja nuo išaugusių kainų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Naujausias Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas trečią kartą šiemet pagrindines palūkanų normas padidinti dar 75 baziniais punktais yra „griežtėjanti reakcija į vis platėjančius infliacinius procesus“ euro zonoje, sako Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus.  „Infliacija yra tiesiog per didelė“, – penktadienį žurnalistams sakė LB valdybos pirmininkas.  G. Šimkaus nuomone, gruodį ECB toliau turėtų didinti palūkanas. „Šiuo metu pinigų politika vis dar yra skatinamoji.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį paskelbė dar vieną ženklų palūkanų normų didinimą, siekdamas kovoti su rekordiškai aukšta infliacija bei nepaisydamas stiprėjančio nerimo, jog euro zona artėja prie skausmingos recesijos.

Dar vienas piniginių tuštėjimo metas – Europos Centrinis bankas vėl didins paskolų palūkanas. O tai reiškia, kad palūkanos greičiausiai pasieks du procentus, tokį skaičių jau perkopė ir palūkanas lemiantis „Euriboras“. Ekonomistai gerų žinių neturi – esą kitąmet palūkanos gali didėti net ir iki keturių procentų, o tai daliai žmonių būsto paskolas pabrangintų tūkstančiais eurų per metus. Išsigandę tautiečiai jau ima mažiau būsto paskolų.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde sukritikavo kelių Europos valstybių monetarinę politiką, pavadindama ją neproduktyvia kovojant su aukšta infliacija. Europos Sąjungos valstybės narės, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją, pristatė keletą programų, numatančių subsidijas po Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai išaugusioms sąnaudoms energijos ištekliams padengti. Ch.

Infliacijai laikantis skausmingose aukštumose, centriniai bankai pasileido į palūkanų didinimo lenktynes. Nors esama ekonominė aplinka reikalauja griežtesnės pinigų politikos, jos rizikos taip pat akivaizdžios − beatodairiškas palūkanų didinimo tempas grasina pagilinti recesiją ir gali destabilizuoti finansų sistemą. Europos centrinis bankas (ECB) per paskutinius kelis susirinkimus padidino palūkanas nuo neigiamų -0,5 proc. iki 0,75 proc.

Infliacijai euro zonoje dėl kylančių energijos kainų pasiekus rekordinį lygį, Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde antradienį pripažino, jog šiuo metu yra sunku prognozuoti, ar infliacija jau pasiekė piką. Vis didėjant įtampai dėl karo Ukrainoje ir Rusijai ribojant dujų tiekimą, infliacija 19 šalių vienijančiame bendros valiutos bloke rugsėjį įsibėgėjo iki 10 procentų. Sakydama kalbą Kipre surengtame renginyje, Ch.

Daug uždirbančios ir itin pelningos įmonės galėtų mokėti daugiau mokesčių, kad finansuotų paramą skurdžiausiems visuomenės gyventojams, susiduriantiems su rekordine infliacija, pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as. Vartotojų kainos kyla visoje euro zonoje ir kitose šalyse, skatinamos didelių energijos sąnaudų, kai Rusijai iš esmės sustabdė dujų tiekimą į Europą, po Maskvos invazijos į Ukrainą.

Itin sparčiai augusios būsto kainos dar labiau sumažino lietuvių galimybes įsigyti būstą, rodo naujausias „Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas. Tačiau pastaraisiais mėnesiais ėmė ryškėti ir pirmieji rinkos vėsimo ženklai – sumažėjo būsto sandorių skaičius, sparčiai krito susidomėjimas dar nepastatytais būstais, rašoma pranešime spaudai.  „Swedbank“ ekonomistų vertinimu, prastėjantys lūkesčiai, kylančios palūkanos bei kiti veiksniai gali sustiprinti neigiamas būsto rinkos tendencijas.

Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba ketvirtadienio posėdyje visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidino 75 baziniais punktais, skelbiama banko pranešime spaudai. Remiantis pranešimu, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didėja atitinkamai iki 1,25, 1,50 ir 0,75 proc., o pokyčiai įsigalios nuo 2022 metų rugsėjo 14 dienos.

Pasaulio ekonomika susiduria su nerimą keliančiu augimo lėtėjimu, bet svarbiausias politikos formuotojų prioritetas yra suvaldyti sparčiai kylančią infliaciją, pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vyriausiasis ekonomistas. Infliacijai didžiuosiuose ūkiuose artėjant prie 10 proc. ribos, centriniai bankai turi laikytis savo kurso ir toliau didinti palūkanų normas, kol infliacija ims trauktis, interviu naujienų agentūrai AFP pareiškė Pierre'as-Olivier'as Gourinchas.

Siekdamas pažaboti sparčiai kylančią infliaciją, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį turėtų padidinti bazines palūkanų normas. Iki šiol skelbta, kad palūkanų norma ketinama didinti 0,25 procentinio punkto, tačiau naujienų agentūros „Bloomberg“ ir „Reuters“ remdamosi šaltiniais antradienį pranešė, jog ji gali būti didinama 0,5 punkto.

Vokietijos centrinio banko (Bundesbanko) vadovas penktadienį pareiškė, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) turėtų imtis „ryžtingų veiksmų“, siekdamas pažaboti sparčiai augančias kainas, ir paskelbė gerokai didesnes infliacijos prognozes didžiausiai ES ekonomikai. „Euro zonoje infliacijos lygis savaime nesumažės“, – sakoma Joachimo Nagelio pranešime. „Pinigų politika privalo ryžtingais veiksmais sumažinti infliaciją“, – pridūrė jis.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį paskelbė, kad liepos 21 dieną suplanuotame posėdyje pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį padidins bazines palūkanų normas. Euro zoną spaudžiant rekordiškai aukštai infliacijai, palūkanų normos, numatoma, kils 25 baziniais punktais. Pasak banko, palūkanų normos toliau bus didinamos rugsėjo mėnesio posėdyje, o tikslus tokio žingsnio dydis priklausys nuo ekonomikos perspektyvų.

Rusijos karas Ukrainoje ir jį sekusios sankcijos sutrikdė pasaulines tiekimo ir gamybos grandines. Situaciją stebintys ekonomistai Europai prognozuoja recesiją ir ekonomikos kritimą, tačiau guodžia, kad ryžtingai pasikeitus Europos Centrinio Banko politikai, gali susidaryti prielaidos naujam augimo ciklui. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ekonomistai Rimantas Rudzkis ir Marius Dubnikovas. Pone Rudzki, ar į Europą ateina recesija? R. Rudzkis: Taip.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį sumažino euro zonos augimo prognozę 2022 metams iki 3,7 proc., palyginti su anksčiau prognozuotais 4,2 proc., atsižvelgdamas į Rusijos invazijos į Ukrainą poveikį euro zonos ekonomikai. Bankas skaičiuoja, kad 2023 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) sieks 2,8 proc., palyginti su anksčiau skaičiuotais 2,9 procento.  2024 metų prognozė išliko nepakitusi – 1,6 procento.

Europos Centrinio Banko (ECB) nuomone, Rusijos valstybinio banko „Sberbank“ padaliniui Europoje gresia bankrotas dėl sankcijų, skirtų nubausti Maskvą dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu. „Sberbank Europe AG“, kurio būstinė yra Austrijoje, o filialai veikia Kroatijoje ir Slovėnijoje, „susidūrė su indėlių atsiėmimo banga dėl geopolitinės įtampos įtakos reputacijai“, pažymėjo ECB.

Šiuo metu prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje auga sparčiausiai per daugelį metų. Tuo pačiu ir gyventojų ar verslo pinigai bene greičiausiai praranda savo vertę, nes už tą pačią eurų sumą vis mažiau ko galima nusipirkti.  Vienas iš būdų infliacijai suvaldyti – palūkanų normos didinimas. Tačiau Europos Centrinis Bankas (ECB), kitaip nei kai kurių kitų šalių centriniai bankai, šios priemonės nesiima.