Lietuvius į neviltį varo keliais šimtais eurų per mėnesį daug kam brangstančios paskolos:
„Turiu paskolą, palūkanos trigubai išaugo. Sunki situacija, ypač auginant vaiką, būnant priežiūros atostogose ir norint dar daugiau vaikų, nežinau, labai blogai.“
„Kitos šalys apsaugo savo piliečius, o Lietuvos valdžia nebando kontroliuoti bankus ir paskolas.“
„Kurie ėmė paskolas, nesitikėjo tokių dalykų, tiek prognozuoti žmogus negalėjo, labai neigiamai.“
„Nervinamės, kad labai išaugs paskolos procentai. Konkrečiai dabar.“
„Sūnus butą su paskola pasiėmęs, jaučiasi, atlyginimai tiek nekyla.“
Europos Centrinis Bankas dar kartą pakėlė bazines palūkanų normas, šįkart 25 baziniais punktais. Tad pusės metų EURIBOR jau siekia 4 proc. Daug ekspertų vylėsi pauzės palūkanų kėlimo maratone, kuris tęsiasi jau pusantrų metų, ir tokio Europos Centrinio Banko sprendimo nesitikėjo.
„Didžiųjų euro zonos narių ekonominė padėtis siunčia ne optimistinius signalus, rinkos dalyviai abejojo, kad rugsėjį bus pakeltos palūkanų normos“, – teigia ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Europos Centrinis Bankas toliau keldamas palūkanas, anot ekonomistų, mėgina suvaldyti euro zonoje esančią infliaciją, kuri šiemet gali siekti beveik 6 procentus. Sudėjus banko maržą ir EURIBOR, būsto palūkanos Lietuvoje irgi siekia apie 6 proc. Tad, pasak ekonomistų, net atlyginimo augimas dažnam lietuviui nebekompensuoja palūkanų didėjimo, ypač tam, kuris turi apie šimto tūkstančių ar didesnę paskolą.
„Jei vienišas žmogus be šeimos turi 100 tūkst. eurų paskolą, tai 2022 m. ir dabar skirtumas yra 4000 Eur per metus, 360 Eur per mėnesį. Algos pakilimas nebuvo pilnai kompensuojantis paskolos pakilimą“, – sako finansų ekspertas Marius Dubnikovas.
Pasak ekonomisto, euro zona ir Lietuva skiriasi ir mūsų šaliai Europos Centrinio Banko sprendimai kelti palūkanas, kad mažėtų infliacija, neturi beveik jokios įtakos. Infliaciją artimiausiu metu Lietuvoje ir vėl esą gali padidinti energijos kainos, kurios artėjant žiemai linkusios ūgtelėti.
„Pačiai infliacijai didžiausią poveikį daro energetika. Jei dujų kaina biržoje 36 Eur/MWh, tai lygiai prieš 12 mėn. biržoje kaina buvo 7 kartais didesnė, ne procentais, o kartais. Šie dydžiai ateina į ekonomiką“, – pabrėžia M. Dubnikovas.
Na, o nekilnojamojo turto vystytojus Europos Centrinio Banko sprendimas dar kilstelėti palūkanas aukštyn liūdina. Išbrangus paskoloms, pirkėjams dingo noras pirkti butus ir namus, tad statybos yra sustojusios ir vystytojai laukia geresnių laikų.
„45 proc. plėtotojų nurodo, kad griežtesnės finansavimo sąlygos, auganti finansavimo kaina yra vieni iš ribojančių plėtrą veiksnių“, – teigia nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.
Matydami, kad Europos Centriniam Bankui vis dar sunkiai sekasi pažaboti euro zonoje infliaciją, ekonomistai ir artimiausiais mėnesiais prognozuoja tolimesnį palūkanų augimą, o mažėjimo tikisi nebent po metų.
„Priklausys nuo tolimesnių makroekonominių tendencijų, infliacijos, visa tai paaiškės ateityje. Rinkos lūkesčiai rodo, kad jei aukščiausias taškas dar nepasiektas, tai jis jau čia pat“, – tvirtina I. Genytė-Pikčienė.
Finansų ministerija prognozuoja, kad šalies komerciniai bankai šiemet susižers apie 1 mlrd. eurų pelno, kurio didelę dalį sudarys viršpelnis vien dėl išaugusių palūkanų. Įvedę bankų solidarumo mokestį, valdantieji tikisi bent 250 mln. eurų šio viršpelnio papildyti biudžetą.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
Dešimtmečiais tik blogėja o jūs ir toliau juos renkate.
Sveikinimai
