palūkanų norma

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį vėl nepakeitė skolinimosi kainų, tačiau įspėjo, kad infliacija artimiausiu metu gali vėl padidėti, ir tai rinkose turėtų prislopinti viltis dėl palūkanų normų sumažinimo 2024 metų pradžioje. Tai buvo antras kartas iš eilės, kai euro zonos centrinis bankas nepakeitė palūkanų normų po to, kai ne kartą jas didino siekdamas pažaboti sparčiai kylančias kainas.

Šiuo metu palūkanų normos būsto paskolai yra per du kartus didesnės, nei buvo pernai. Mėnesinė įmoka vidutinei paskolai išaugo 216 eurų ir šiuo metu siekia 662 eurus. Jei niekas nesikeistų, asmuo per visą paskolos laikotarpį palūkanoms išleistų daugiau, nei kainavo pats nekilnojamasis turtas (NT). Bankų atstovų teigimu, tikėtina, kad, jei prieš metus galėjote pasiskolinti tam tikrą sumą, šiuo metu, išaugus palūkanoms, jos gauti jau nebegalėtumėte.

Europos Centrinis Bankas toliau spaudžia palūkanų akceleratorių. Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma (EURIBOR) jau siekia 4 procentus, tad paskolos brangsta toliau. Didesnių paskolų turėtojų piniginės toliau plonėja, nebepadeda net ir algų augimas. Lietuvius į neviltį varo keliais šimtais eurų per mėnesį daug kam brangstančios paskolos: „Turiu paskolą, palūkanos trigubai išaugo.

Norvegijos centrinis bankas ketvirtadienį pranešė, jog didina bazinę palūkanų normą ketvirčiu procentinio punkto, siekdamas pažaboti didelę infliaciją. Norma didinama iki 4 proc. – aukščiausio nuo 2008 metų lygio. Pasak centrinio banko, infliacija, kuri liepą pasiekė 5,4 proc., „kiek sumažėjo, bet tebėra didelė ir gerokai viršija tikslinį“ 2 proc. lygį. „Kad infliacija vėl pasiektų tikslinį lygį, reikia šiek tiek didesnės palūkanų normos“, – teigiama centrinio banko paskelbtame pranešime.

Europos Centrinis Bankas praėjusią savaitę pasielgė taip, kaip ir buvo pranašauta –  devintą kartą iš eilės kilstelėjo bazines palūkanų normas. Kaip tai paveiks nekilnojamojo turto rinką ir kada galime tikėtis bendro kainų lygio mažėjimo naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalba nekilnojamo turto analitikas Arnoldas Antanavičius.

Jei kažkas ir pinga, tai tikrai ne paskolos. Europos Centrinis Bankas (ECB) vėl pakėlė bazinę palūkanų normą – jau devintą kartą. „Euriboras“ beveik pasiekė 4 procentus, o tai reiškia, kad vidutinė būsto paskola per metus šeimai pabrango 4000-iais eurų.  Panevėžiečio Kęstučio šeima būstą su paskola pirko dar prieš aštuonerius metus.

Rekordiškai išaugus paskolų palūkanoms, vis daugiau lietuvių susiduria su sunkumais laiku jas mokėti. Tačiau yra galimybių pakeisti paskolos sutarties sąlygas ir kas mėnesį už ją atiduoti mažesnę sumą pinigų. Gyventojai gali pasiimti naują kreditą ten, kur paskolos grąžinimo sąlygos yra geresnės nei ten, kur paskolą jie išmoka dabar. Jie gali keisti grąžinimo terminą, sumažinti palūkanų normą ar net bendrą paskolos kainą ir nemažai sutaupyti.

Lietuva išgyvena dvigubą naštą – ir vis dar bene didžiausią Europoje infliaciją, ir toliau didinamas palūkanų normas. Ir nors Tarptautinis valiutos fondas (toliau – TVF) žada, kad ekonomika šiemet turėtų nustoti trauktis, mūsų verslo atstovai šiuo klausimu laikosi kitos nuomonės. Apie visa tai laidoje „Dienos komentaras“ pasakojo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Europos Centrinis Bankas (ECB), atsižvelgdamas į išaugusį infliacijos lygį ir tebesitęsiantį vartotojų kainų augimo lemiamą spaudimą ekonomikai, ketvirtadienį padidino pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais. Remiantis banko sprendimu, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didinamos atitinkamai iki 3,75, 4 ir 3,25 procento. Pokyčiai įsigalios nuo 2023 metų gegužės 10 dienos, praneša ECB.