Kaimyninėse Estijoje ir Latvijoje veikiantis „Swedbank“, išaugus palūkanoms, šių šalių gyventojams tiesia pagalbos ranką ir dvejus metus ruošiasi netaikyti banko maržos, tačiau Lietuvoje tokios pagalbos klientams didieji komerciniai bankai nesiūlo. Politikai pripažįsta, kad tokį viršpelnius uždirbančių bankų gobšumą diktuoja konkurencijos nebuvimas.
Į butą netoli Vilniaus centro 36-erių Lukas įsikėlė prieš metus. Buto kaina siekė 135 tūkst. Dalį pinigų vyras turėjo, tad iš banko teko skolintis 97 tūkst. kintamosiomis palūkanomis. Pasiėmus paskolą maksimaliam laikui – 30-čiai metų – paskolos įmoka iš pradžių siekė pusketvirto šimto eurų. Tačiau pernai liepą, kai ECB ėmė kelti bazinę palūkanų normą, įmoka smarkiai išaugo.
„Po 6 mėn. po paskolos paėmimo įmoka buvo perskaičiuota ir buvo 481 euras – 33 proc. pabrango. Aš tikėjausi, kad pabrangs, tik nesitikėjau, kad taip daug, tai pabrango žymiai, jaučiasi“, – sako vilnietis Lukas.
Tad vaikinas pradėjo gyventi taupiau.
„Taupymas, tai tiesiog pigesnis maistas ir mažiau valgyt. Dar vienas dalykas, kas padeda taupyt, kad mečiau rūkyt, nevartoju alkoholio ir nesilinksminu, su katinuku gyvenu ramiai“, – kalba Lukas.
Tačiau artimiausiu metu, kai ECB ir vėl kels bazinę palūkanų normą, Lukui teks mokėti dar brangiau. Mat dabar euriboras siekia 3,6 proc. Prognozuojamas jo pikas šią vasarą – 4,1 proc.
Lietuvoje dažniausiai imamos įvairiausios paskolos, tarp kurių ir paskolos būstui, yra kintamosiomis palūkanomis. Pernai tokių paskolų dalis siekė 88 proc. Jos susideda iš ECB nustatytos bazinės palūkanų normos – euribor ir banko maržos. Tad pakilus euriborui, smarkiai išauga ir paskolos įmoka.
Tad šių metų kovą Lietuvoje būsto paskolų palūkanos buvo vienos didžiausių euro zonoje ir siekia net 5,07 proc. Mus lenkia tik Latvija.
„Ir aš manau, kad tai dar nėra pabaiga, kadangi ECB dar maždaug 50 bazinių punktų pakels bazines palūkanas, tai reiškia, kad finale – maždaug liepos mėnesį – naujų būsto paskolų palūkanos sieks maždaug 5,5 proc.“, – teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Pagrindinė priežastis – kad Lietuvoje praktiškai visos būsto paskolos yra susietos trumpalaikėmis palūkanų normomis – 3, 6 arba 12 mėn. euriboru. Kai kuriose kitose Vakarų valstybėse – pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje, ten turi 5 ar 10 metų fiksuotas palūkanas, net ir kylant trumpalaikėms palūkanoms, gyventojai kol kas dar nepajautė didesnės naštos“, – aiškina „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tačiau bankai, jei norėtų palengvinti gyventojams finansinę naštą, galėtų sumažinti maržas, ar tarkime kurį laiką jų netaikyti. Taip padarė „Swedbank“ Latvijoje ir Estijoje. Ir šeimoms leis per metus sutaupyti bent po kelis tūkst. eurų. O štai Lietuvos didieji komerciniai bankai to daryti nesiruošia.
„Swedbank“ į klausimą, kodėl lietuviams netaikys tokios pat praktikos – kaip estams ir latviams – atsakė raštu.
„Kiekvienoje iš Baltijos šalių nuolatos įgyvendinamos skirtingos kampanijos, atsižvelgiant į konkrečios šalies konkurencinę aplinką, vartotojų lūkesčius, sezoniškumą ir kitus veiksnius. Šiuo metu Lietuvoje tvariems klientų pasirinkimams skatinti turime kitų pasiūlymų, pavyzdžiui, speciali finansavimo produktų kainodara, nuolaidos sutarties sudarymo mokesčiui, įvairūs partnerių pasiūlymai“, – teigia „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius.
Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžia ir kitą priežastį, dėl kurios pagal būsto paskolų palūkanų normos dydį euro zonoje Lietuva pirmauja.
„Be kita ko, dėl mažos konkurencijos bankai naudojasi tuo, kad rinka yra iš esmės visa rinka prisotinta kelių dalyvių“, – tvirtina I. Šimonytė.
„Turint galvoje, kad nėra konkurencijos ir jūs negalit nueiti nei į lenkų, nei į Latvijos, Estijos bankus, yra piktnaudžiaujama susiklosčiusia rinkoje padėtimi ir diktuojamos sąlygos. Nustatomos tokios palūkanos, kurias tu arba imi, arba eik lauk ir negausi paskolos, neįsigysi būsto“, – kalba Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad natūralu, jog situacija susireguliuotų ir bankai mažintų maržas bei siūlytų palankesnes ir prieinamesnes palūkanas tik tuo atveju, jei mažės poreikis paskoloms. Esą dabar to daryti jiems tiesiog nėra prasmės.
„Jei mažės poreikis paskoloms, gyventojai vėliau priims sprendimus dėl didesnių pirkinių nusipirkimo, tai galbūt ir bankams atsiras paskata skatinti kreditų ėmimą. O tada, be abejonės, reikia kalbėti apie sąlygų gerinimą, bet tai reguliuojasi konkurencijos, savireguliacijos būdu“, – aiškina Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė.
„Bankai nebus linkę mažinti maržos, nes maržos sumažinimas reikštų, kad finansuotojai pradeda rimčiau konkuruoti dėl klientų, bet, turint omeny, kad matome recesijos požymius jau ir Lietuvoje, bankai nebus linkę mažinti maržų, kadangi bankai linkę apsaugoti paskolų kokybę, tam, kad nekiltų blogų paskolų dalis. Ir bankai kaip tik bus linkę didinti paskolų galutines palūkanas“, – tikina A. Izgorodinas.
Anot Izgorodino, ECB bazines palūkanų normas turėtų imti mažinti sausį, tuomet palaipsniui ims mažėti ir būsto paskolų mėnesinės įmokos.
