bankai

Daliai žmonių skundžiantis, kad patekę į sukčių pinkles jie negali greitai susisiekti su savo banku, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) atstovė tokiais atvejais ragina nenutraukti skambučio ir palaukti, kol atsilieps banko darbuotojas, nes tai šiuo metu yra greičiausias būdas pranešti apie sukčiavimo atvejį. „Visų rinkos dalyvių rekomendacijos, kai supratote, kad patekote į sukčių pinkles, yra lygiai tokios pačios – skambinti į savo banką ir pranešti apie susiklosčiusią situaciją.

Gyventojai nuolat sulaukia raginimų taupyti ir atsidėti pinigų juodai dienai. Visgi taupymas grynaisiais gali sukelti rūpesčių. Pasirodo, norint juos įnešti į banką gali tekti pagrįsti jų kilmę. Vienas vyras socialiniame tinkle pasidalijo savo patirtimi, kaip ilgus metus taupė grynuosius pinigus, o dabar turi sukaupęs net 7 tūkst. eurų. Jis sakė, kad dažniausiai pinigus gaudavo įvairiomis progomis – gimtadienių ar Kalėdų metu, taip pat kitomis šventėmis.

Lietuvoje veikiantys bankai pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 591 mln. eurų bendro pelno – 10 proc. daugiau negu tuo pat metu pernai (537 mln. eurų). Pelningai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 5. Pastarieji bendrai patyrė 4,2 mln. eurų nuostolių, pranešė Lietuvos bankas (LB). Didžiausias pelnas – „Revolut“ Anot pranešimo, labiausiai bendrą pelną augino „Revolut“ grupė – pirmąjį pusmetį ji uždirbo 146,7 mln. eurų – 42,5 proc. daugiau.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentu išrinktas buvęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, pastaruosius trejus su puse metų vadovavęs Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Baltijos–Šiaurės šalių biurui.  Jis pareigas pradės eiti spalio 1 dieną, pranešė asociacija. Lietuvos bankų asociacijos prezidentu tapo Vitas Vasiliauskas V. Vasiliauskas pakeis nuo 2020-ųjų gruodžio asociacijai vadovaujančią ir kadenciją baigiančią Eivilę Čipkutę.

Kiekvieną dieną gyventojai Lietuvoje atlieka tūkstančius bankinių pavedimų. Vis dėlto ne visi žino, kad net nekaltas skolos grąžinimas draugui vėliau gali tapti rūpesčiu. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad neaiškios kilmės pavedimu gauti pinigai gali būti apmokestinami. Įsivaizduokite, kad draugas jums buvo skolingas už kelionę ir pervedė skolą tiesiai į jūsų banko sąskaitą. Iš pirmo žvilgsnio tai įprastas veiksmas, ypač jei mokėjimo paskirtyje buvo įvardyta „skola“ ir pan.

Pastaruoju metu pastebimos suaktyvėjusios sukčių pastangos „Google“ platformoje – jie vis dažniau reklamuoja netikras nuorodas, vedančias į suklastotus interneto banko puslapius, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Įsigiję bankų ar kitų žinomų įstaigų pavadinimus kaip reklaminius raktažodžius, sukčiai savo nuorodas gali iškelti paieškos rezultatų viršuje.

Šiais laikais bankų paslaugomis naudojasi kone kiekvienas. Vis dėlto neretai pasitaiko ir tokių gyventojų, kurie banko paslaugomis naudotis nustoja, tačiau sąskaitų neuždaro, sutarčių nenutraukia ir todėl toliau už jas moka. Finansų ekspertai įspėja, kad kol kliento sąskaitos sutartis galioja ir sąskaita nėra uždaryta, bankas toliau užsiima jos tvarkymu, saugojimu ir kitomis funkcijomis.

Rusai nuo metų pradžios iš bankų sąskaitų išsiėmė daugiau nei apie 21,3 mlrd. eurų, baimindamiesi indėlių konfiskavimo. Vien per šią vasarą buvo išsiimta apie 15 mlrd. eurų – tokį jų elgesį paskatino pasirodžiusios kalbos apie Rusijos karo Ukrainoje finansavimo problemas ir gandai, kad Kremlius gali „pasiskolinti“ iš gyventojų indėlių, kitaip tariant – nacionalizuoti valstybės reikmėms.

Finansų ministras Taurimas Valys antradienį susitiks su Lietuvos bankų asociacijos atstovais aptarti sektoriui svarbių klausimų. Kaip BNS pranešė ministerija, T. Valys su sektoriaus atstovais diskutuos investicijų, finansų rinkų bei kitais bankams aktualiais klausimais. Asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė teigė, kad susitikimas pirmiausia bus skirtas susipažinimui su neseniai paskirtu ministru, tačiau taip pat bus aptarti ministerijos jau ruošiami bei dar planuojami teisės aktų pakeitimai.

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) sveikina Lietuvos banko (LB) ir šalyje veikiančių komercinių bankų planą pradėti teikti fizines paslaugas dar dešimtyje savivaldybių, kuriose šiuo metu nėra nė vieno šių finansinių įstaigų skyriaus. „Savivaldybės ir LSA ne kartą prašė spręsti komercinių bankų paslaugų fizinio prieinamumo regionų gyventojams problemą, nes regionuose gyvena daug senyvo amžiaus žmonių, neturinčių skaitmeninių įgūdžių.

Artėjant savivaldybių rinkimams Lietuvos bankas prisiminė savivaldybes, kuriose nėra nė vieno banko skyriaus. Tokių Lietuvoje – šeštadalis. Todėl centrinis bankas ragina komercinius bankus jose bent kelias dienas per savaitę teikti gyvas paslaugas gyventojams. Lietuvos banko atstovai taip pat užsimena besiderantys su komerciniais bankais dėl maždaug pusšimčio naujų bankomatų įrengimo. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Įgyvendindami Lietuvos banko siekį užtikrinti geresnį finansinių paslaugų prieinamumą regionuose, šalyje veikiantys komerciniai bankai yra pasirengę pagerinti fizinį paslaugų prieinamumą dešimtyje šalies savivaldybių, kuriose šiuo metu nėra nė vieno banko skyriaus. Apie tai Lietuvos bankas informavo susitikime su Lietuvos savivaldybių asociacija, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Banko „Swedbank“ Lietuvoje grynasis pelnas šiemet sausį-birželį siekė 192 mln. eurų – 16 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Banko pajamos siekė 371 mln. eurų – 9 proc. daugiau, grynosios palūkanų pajamos padidėjo 7 proc. iki 280 mln. eurų, tuo metu grynosios komisinių pajamos išaugo 15 proc. ir siekė 74 mln. eurų, pranešė bankas. Indėlių apimtis siekė 19 mlrd. eurų ir, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 13 proc.

Finansų ministerija siūlo nuo 0,65 proc. iki 1 proc. didinti mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų maksimalią įmoką Lietuvos bankui (LB) už jų priežiūrą.  Lietuvos banko įstatymo pataisomis ją siūloma didinti nekeičiant dabartinės formulės, bet nustatant laipsnišką didinimą – 2027–2028 metais ji siektų 300 tūkst. eurų (net ir viršijus šį dydį), o nuo 2029 metų – 400 tūkst. eurų.  Tuo metu minimali įmoka būtų 5 tūkst.

 Lietuvos bankai pirmąjį ketvirtį uždirbo 282 mln. eurų bendro pelno – 5,5 proc. daugiau negu pernai tuo pat metu, kai jis buvo 267 mln. eurų. Pelningai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 6. Pastarieji bendrai patyrė 2,8 mln. eurų nuostolį, skelbia Lietuvos bankas (LB). Bendrą pelno augimą toliau lėmė „Revolut“ grupės veikla ES šalyse – jos pelnas augo 44 proc. iki 21,3 mln. eurų.

Dirbtinis intelektas (DI) vis greičiau praranda technologinio stebuklo aureolę ir darbuotojams virsta darbo netekties nerimo šaltiniu. Ypač skausmingai viską, kas vyksta, priima „GenZ“ – karta, kuri dar tik žengia į darbo rinką ir kuriai tai padaryti darosi vis sunkiau. Masiniai atleidimai bankuose ir IT sferoje Britų bankas „Standard Chartered“ per ateinančius ketverius metus atleis daugiau nei 7 tūkstančius darbuotojų.

Augantis geopolitinis neapibrėžtumas ir euro zonoje įsibėgėjanti infliacija didina finansų rinkų nuogąstavimus dėl Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos griežtinimo. Pasak bendrovės nekilnojamojo turto (NT) projektų valdymo įmonės „EIKA Development“ plėtros direktoriaus Tomo Žiaugros, prognozuojamas palūkanų normų didinimas paveiks būsto rinką, o labiausiai paveiks ekonominės klasės pirkėjus.

Dalis Lietuvoje veikiančių bankų jau diegia arba ketina įdiegti šių metų pradžioje Estijos bendrovės „SK ID Solutions“ sukurtą saugesnį elektroninės tapatybės autentifikavimo būdą „Smart-ID+“, skirtą skaitmeninėms paslaugoms. Estijos kapitalo smulkaus kreditavimo bankas „Bigbank“ šią savaitę pranešė tapęs pirmuoju banku Lietuvoje ir Estijoje, keičiančiu seną „Smart-ID“ sistemą į naują.

Antradienį sutrikus Lietuvos bankų momentiniams mokėjimams centrinis šalies bankas skelbia, kad tai įvyko dėl sutrikimų Europos mokėjimų infrastruktūros teikėjo „EBA Clearing“ sistemoje. „Šiandien fiksuojami sutrikimai Europos mokėjimų infrastruktūros teikėjo „EBA Clearing“ sistemoje. Dėl to gali neveikti momentinių mokėjimų paslauga iš ir į „Swedbank“, SEB, „Luminor“ bankus“, – pranešė Lietuvos bankas. Įprasti bankiniai mokėjimai, kaip ir kitos paslaugos, veikia be sutrikimų, pabrėžė LB.

Lietuvos bankas (LB) siūlo griežtinti kovą su sukčiavimu ir net įpareigoti bankus kompensuoti gyventojų nuostolius.  Tad iki šiol sprendžiama esminė dilema: kas turėtų prisiimti atsakomybę, kai pinigai išviliojami apgaulės būdu? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja SEB banko stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė Vilija Nausėdaitė ir advokatų kontoros „Widen legal“ advokatė Julija Šlekonytė.

Kinijos žiniasklaidai skelbiant apie šalies sprendimą panaikinti pernai rugpjūtį įvestas sankcijas lietuviškiems „Mano“ bei „Urbo“ bankams, pastarasis teigia, kad ilgiau nei pusę metų galioję apribojimai esminės įtakos įstaigos veiklai neturėjo.

Neaudituotais duomenimis, šalies bankų pelnas pernai augo 42,9 mln. eurų arba 4,2 proc. iki 1,063 mlrd. eurų (2024 m. – 1,02 mlrd. eurų), skelbia Lietuvos bankas (LB). „2025 metais baigėsi ir laikotarpis, kai didžiausią įtaką bankų pelnui turėjo netipiniai palūkanų normų pokyčiai. Praėjusių metų pelną lėmė padidėjusi veiklos apimtis, ypač vieno banko ( „Revolut“ – ELTA) sparti plėtra“, – pranešime sako Lietuvos banko valdybos narė Julita Varanauskienė.

Nuo dirbtiniu intelektu atkurtų artimųjų balsų iki atvejų, kai žmonės patys parduoda savo būstą ir pinigus atiduoda sukčiams. Specialistai įspėja, kad sukčiai pasitelkia gerai apgalvotas psichologines manipuliacijas, todėl darosi vis sunkiau atpažinti sukčiavimo atvejus. Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Skambutis, kuris verčia veikti čia ir dabar, netikėtas laiškas ar viliojantis pasiūlymas greitai užsidirbti – tai dažniausios sukčių naudojamos gudrybės. Kaip atpažinti tokius atvejus? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Lietuvos bankai informuoja gyventojus apie pinigų pervedimų apribojimus Velykų laikotarpiu. SEB nurodo, kad balandžio 3–6 dienomis momentiniai mokėjimai ir pinigų pervedimai tarp sąskaitų SEB banke bus vykdomi kaip įprasta tvarka – lėšos į gavėjo sąskaitą bus įskaitytos nedelsiant. Tuo metu kitų tipų mokėjimai šiomis dienomis nebus atliekami. „Luminor“ bankas taip pat informuoja savo klientus apie mokėjimų apribojimus.

Pasaulyje daugėjant karų ir konfliktų, žmonės vis dažniau susimąsto, kas nutiktų su jų pinigais ekstremaliosios situacijos atveju, pvz., jei dingtų elektra, internetas ar šalyje būtų paskelbta mobilizacija. Ar tokiu atveju būtų įmanoma išsigryninti pinigų, atsiskaityti kortele ar naudotis elektronine bankininkyste? Daug kas baiminasi, kad tokiu atveju bankomatai neišduotų pakankamai grynųjų, o atsiskaitymai kortelėmis ar el.

Elektroninės atpažinties sprendimus kurianti bendrovė „SK ID Solutions“ pristato naują, tapatybės patvirtinimo programėlės „Smart-ID“ pagrindu paremtą sprendimą „Smart-ID+“, rašoma pranešime žiniasklaidai. Jungiantis prie e. paslaugų, naudotojams nebereikės įvesti asmens kodo ar sulyginti kontrolinių kodų.  Autentifikavimas tiesiogiai susiejamas su naudotojo įrenginiu – tiek operacijos inicijavimas, tiek jos patvirtinimas atliekami pačiame naudotojo telefone.

Daugelis jau įprato, kad pervesti pinigus ar už ką nors susimokėti internete galima akimirksniu. Tačiau dėl tokių operacijų vis dažniau gyventojai ir verslai nukenčia nuo sukčių. Taigi dabartinę tvarką ruošiamasi keisti. „Finansų įstaigos nuolat stiprina gynybos linijas, tačiau sukčiavimo mastui augant dabartinio reguliavimo nebepakanka. Siūlomais pakeitimais finansų rinkos dalyviams bus suteikta naujų galimybių ir priemonių kovojant su sukčiais.

Bankai Lietuvoje, antrąjį praėjusių metų pusmetį fiksavę didėjančią paskolų įmonėms ir būsto paskolų paklausą, tikisi, kad naujų paskolų paklausa ir toliau augs, tačiau stebimi disbalansai nekilnojamojo turto (NT) rinkoje, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) atlikta komercinių bankų apklausa. „Bankai situaciją rinkoje ir toliau vertina palankiai, stebi didėjančią kreditavimo paklausą ir iš esmės nekeičia skolinimo standartų bei sąlygų.

Augant sukčiavimo mastams, vis daugiau dėmesio skiriama bankų atsakomybei ir jų vaidmeniui užkardant neteisėtus pinigų pervedimus.  Finansų įstaigos sako, kad kasmet investuoja didelius pinigus į prevencines priemones ir dirbtinį intelektą. Tačiau ekspertai pripažįsta – net ir pažangiausios technologijos ne visada apsaugo, kai pats žmogus bendradarbiauja su sukčiais. Be to, į sukčių tinklą bandoma įtraukti ir lietuvius, kad šie gimtąja kalba apgaudinėtų tautiečius.

Daugelis jau įprato, kad alga, pensija, grąžinami ar pasiskolinti pinigai į sąskaitą banke patenka kone akimirksniu. Taip pat greitai užskaitomi ir pinigai ką nors perkant internetu. Tačiau gali būti, kad tokia pinigų pervedimo tvarka bus pakeista. Finansų ministerija jau rengia teisės aktų pakeitimus, kuriuos priėmus, pinigų pervedimai gali gerokai prailgti. Mat bankai ir kitos mokėjimų įstaigos būtų priverstos atidžiau juos tikrinti.

Premjerė Inga Ruginienė teigia, kad, siekdami užkirsti kelią dažniems sukčiavimo atvejams, bankai galėtų užlaikyti klientų atliekamus pavedimus ir neteisėtą veiklą patvirtinus lėšas grąžinti.  „Informavimas ir konsultavimas yra labai svarbu, tą reikia tęsti, bet reikia pripažinti, kad jau, matyt, tos žinutės (...) ne visada veikia.

Lietuvoje veikiantis bankas savo klientus informavo apie laikinus trikdžius. Kaip skelbia banko „Artea“ atstovai, dėl sistemos atnaujinimų laikinai gali sutrikti dalis paslaugų. „Nuolat tobuliname ir atnaujiname „Artea“ informacines sistemas, kad paslaugas jums teiktume patikimai ir saugiai“, – socialiniame tinkle rašo banko atstovai. Dėl planinių mokėjimo kortelių sistemos priežiūros darbų, pasak banko atstovų, 2026 m. sausio 28 d., nuo 9:30 iki 15:00 val.

Lietuvoje veikiančių bankų pelnas per devynis praėjusių metų mėnesius siekė 816 mln. eurų – 3,5 proc. daugiau nei tuo pačiu metu 2024-aisiais. Šį pokytį toliau lėmė „Revolut“ grupės veiklos ES šalyse plėtra – ji uždirbo 2,1 karto didesnį pelną, skelbia Lietuvos bankas (LB). „Pastaruoju metu bankų pelningumo rodikliai mažėja, tai rodo grįžimą prie labiau subalansuoto, ilgalaikėje perspektyvoje tvaraus pelningumo lygio“, – pranešime sakė LB valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.

Per kelerius metus Lietuvoje beveik perpus sumažėjo bankų skyrių. Gyventojai skundžiasi, kad atokesnėse vietovėse neturi, kaip išsigryninti pinigų, o norintys apsilankyti banke gyvai turi vykti ir keliasdešimt kilometrų į kitus miestus. Tuo metu bankai ginasi, kad skyrių skaičių mažino dėl pasikeitusių klientų įpročių – esą žmonės vis dažniau naudojasi paslaugomis internetu.

Per dešimtmetį Lietuvoje kone perpus sumažėjo bankų ir kitų kredito įstaigų skyrių. Miestelių gyventojai skundžiasi, kad norint patekti į banką, tenka važiuoti ir apie 50 kilometrų iki didesnio miesto. Komercinių bankų vadovams premjerė ir finansų ministras priekaištauja, kad bankai vis labiau tolsta nuo savo klientų. Tačiau bankų atstovai naujų skyrių atidaryti nesirengia ir siūlo nebent atsiųsti bankininką su kompiuteriu į savivaldybę. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pasiūlė supaprastinti regione veikiančioms kredito įstaigoms taikomas taisykles, kad padėtų joms konkuruoti tarptautiniu mastu, tačiau pabrėžė, jog šis žingsnis nesusilpnins krizėms užkirsti kelią skirtų apsaugos priemonių.

Paprastai kiekvienais metais Lietuvoje keliami bent minimalūs atlyginimai, išmokos, pašalpos, pensijos, kompensacijos. Tačiau kartu yra didinami, keičiami įvairūs mokesčiai. Dėl to dažnai savo įkainius kasmet peržiūri ir verslai, tarp jų – ir bankai. Tad naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokios paslaugos nuo 2026 m. brangs visuose didžiuosiuose Lietuvos bankuose ir kiek klientai turės mokėti.

Jau kitąmet įsigalios nauji pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pakeitimai, o dėl to dalis bankų savo klientams praneša, kad kai kurios paslaugos brangs. Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad kitąmet PVM taikymas finansų paslaugoms. Tad Lietuvoje veikiantys bankai turės iš naujo įvertinti, kurioms paslaugoms taikyti PVM.

Popierinius pinigus papildys nauji virtualūs. Į išmanųjį telefoną, ar kitą įrenginį, kuris virs pinigine, atkeliaus skaitmeniniai eurai. O jais bus galima naudotis ir be interneto ryšio. Dalis rinkos ekspertų džiaugiasi tokia naujove, kuri ne tik leis dar labiau supaprastinti atsiskaitymus, bet ir atribos Europą nuo amerikietiškų paslaugų. Kiti mano, kad Europos Centrinis Bankas vėjais paleis milijonus eurų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Sukčiai naujomis istorijomis apie antrą pensijų pakopą jau žvejoja patiklius Lietuvos gyventojus – ieško landų prie banko sąskaitų, pasakomis bando įtikinti pasitraukti iš kaupimo sistemos, organizuoja vaizdo konferencijas, ragina investuoti lėšas į netikras platformas, jau dabar ir kitąmet, vos atsiradus galimybei pasiimti pinigus, visus juos atiduoti.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Jau nuo kitų metų įsigalios nauji pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pakeitimai. Tad dalis bankų savo klientams praneša, kad kai kurie paslaugų įkainiai didės. Kitąmet PVM taikymas finansų paslaugoms. Tad Lietuvoje veikiantys bankai turės iš naujo įvertinti, kurioms paslaugoms taikyti PVM.

„Citadele“ bankas ir nacionalinis plėtros bankas ILTE pasirašė sutartį, pagal kurią verslui bus užtikrintas papildomas 125 mln. eurų paskolų portfelis. Kaip pirmadienį pranešė „Citadele“ bankas, paskolos bus garantuotos pagal valstybės finansuojamą priemonę „Portfelinės garantijos 3“, skirtą smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV). „Papildoma garantijos suma leis suteikti daugiau paskolų tiek didesniems, tiek ir mažiems verslams, kurie dažnai neturi pakankamo užstato.

Tarp lietuvių dažnai yra girdima frazė, kad „mūsų pinigai priklauso bankams“. Ir iš dalies tai yra tiesa – atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos Lietuvoje daugeliu atvejų privalo būti mokami pavedimu, o išsigryninti savo pinigų gyventojai laisvai negali – už tai reikia susimokėti. Be kita ko, ne visi moka ar gali pinigus išsigryninti, nes, pvz., arti nėra jokio bankomato.  „Aš savo juodu darbu užsidirbu tuos pinigus, bet net negaliu jų pačiupinėti. Viskas nuteka bankams.

Gyventojai dažnai piktinasi ir nesupranta, kodėl bankai limituoja jų galimybes, pvz., pervedant ar išsigryninant savo pačių pinigus. Nors įprastai per mėnesį galima išsigryninti tam tikrą sumą nemokamai, daliai žmonių to nepakanka. O viršijus limitus jau tenka primokėti papildomai. Tuo metu neturintiems jokio paslaugų plano jau reikia mokėti mokesčius bankui už kiekvieną išgrynintą eurą.

Euro zonoje ketvirtadienį įsigalioja mokėjimų sistemos pokytis, kai mokėjimo paslaugas teikiančios finansų įstaigos privalės patikrinti, ar pervedamos lėšos pasieks tikrąjį gavėją.  Kiekvieną kartą, kai asmuo norės atlikti pavedimą, mokėjimo paslaugas teikiančios įstaigos tikrins, ar nurodytas gavėjo vardas, pavardė ar įmonės pavadinimas sutampa su žmogaus ar įmonės, kuriai priklauso nurodytas sąskaitos numeris, duomenimis.

Nusprendę kitąmet padidinti pajamų mokesčius gyventojams, pabranginti centrinį šildymą ir pakeisti nekilnojamojo turto mokestį, dabar valdantieji jau grasina didesniais mokesčiais ir bankams. Tariasi, ką apmokestinti – bankų pelną ar taip pat bankams pelną nešančius gyventojų indėlius. Valdantieji taip pat tariasi kitąmet padvigubinti konservatorių sumažintą pirkimo grynaisiais pinigais ribą ir kaip įsteigti valstybinį banką, kuris atimtų dalį rinkos iš komercinių bankų.

Vyriausybę sunkiai lipdantys valdantieji nesutaria dėl naujo mokesčio komerciniams bankams. Vyriausybė naują mokestį bankams įsirašė į savo programą. Valstiečiai reikalauja šimtamilijoninius pelnus uždirbančius bankus labiau prisidėti prie šalies gynybos finansavimo, tačiau už šalies finansų stabilumą didžiausią atsakomybę prisiėmę socialdemokratai ieško priežasčių tokį mokestį atmesti. Apie galimą tokio mokesčio žalą investicijoms Lietuvoje kalba ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Sukčiai toliau švarina gyventojų bankų sąskaitas. Tačiau rudenį bankai griebsis papildomų saugumo priemonių, kurias pajus ir klientai, vykdydami įprastus mokėjimus. Vis dėlto, panašu, tai ne vienintelė naujovė – bankų klientai gali tikėtis ir kompensacijų, jei pateko į sukčių pinkles. Gudravimo būdų, kuriuos pasitelkia sukčiai, norėdami išvilioti pinigus iš gyventojų sąskaitų, yra ne vienas. Pervedus pinigus sukčiams, dažniausiai išsaugoti gyventojų santaupų nepavyksta.