Įsivaizduokite, kad draugas jums buvo skolingas už kelionę ir pervedė skolą tiesiai į jūsų banko sąskaitą. Iš pirmo žvilgsnio tai įprastas veiksmas, ypač jei mokėjimo paskirtyje buvo įvardyta „skola“ ir pan.
Visgi VMI įspėja, net mokėjimo paskirtyje nurodžius pavedimo priežastį gali būti pareikalauta įrodyti pinigų kilmę ir pateikti dokumentus.
Taigi ką svarbu žinoti bankinius pavedimus atliekantiems gyventojams?
Kada pervesti pinigai bus apmokestinami?
Anot VMI vadovo Martyno Endrijaičio, vien tai, kad į gyventojo banko sąskaitą buvo pervesti pinigai, savaime nereiškia, kad nuo jų turi būti mokamas gyventojų pajamų mokestis. Kiekvienu atveju svarbu, kokiu pagrindu pinigai gauti.
„Pavyzdžiui, kai vienas žmogus apmoka bendras kelionės, apgyvendinimo, bilietų ar kitas išlaidas, o kiti jam vėliau grąžina jiems tenkančią išlaidų dalį, toks išlaidų kompensavimas nelaikytinas gavėjo uždirbtomis pajamomis, jeigu galima pagrįsti tikrąją pinigų paskirtį.
Tais atvejais, kai gyventojas gauna pinigų, kuriais pagal susitarimą negali laisvai disponuoti, kai jam grąžinama skola ar pinigai skirti konkrečiam atsiskaitymui ir tai galima pagrįsti dokumentais, tokios sumos nelaikomos gyventojo pajamomis“, – paaiškino M. Endrijaitis.
Visgi, pasak jo, visisškai kita situacija – dovanos.
Iš sutuoktinio, tėvų, vaikų, senelių, vaikaičių, brolių ar seserų gautos dovanos yra neapmokestinamos nepriklausomai nuo jų vertės.
Tuo metu iš kitų gyventojų, pavyzdžiui, draugų, pusbrolių ar tetų, per kalendorinius metus gautų dovanų suma iki 2,5 tūkst. eurų yra neapmokestinama, o šią ribą viršijanti dalis jau priskiriama apmokestinamosioms pajamoms.
Todėl VMI atstovas pabrėžia, kad svarbiausia yra ne pavedimo pavadinimas ar pats pinigų pervedimo faktas, bet tikrasis sandorio ar atsiskaitymo turinys.
Paprašys pagrįsti kilmę ir pateikti įrodymus
M. Endrijaitis atkreipė dėmesį, kad VMI gali paprašyti gyventojo pagrįsti pinigų kilmę. Visgi konkrečios sumos, nuo kurios gali būti vykdomi tokie patikrinimai, nėra.
„Atlikdama mokestinį tyrimą ar kitus kontrolės veiksmus VMI turi teisę paprašyti gyventojo pateikti duomenis, dokumentus bei paaiškinimus apie pajamų gavimo ar turto įsigijimo šaltinius ir juos pagrįsti.
Tačiau nėra nustatytos konkrečios pinigų pervedimo sumos, nuo kurios kiekvienas draugo ar artimojo pavedimas automatiškai būtų tikrinamas arba laikomas pajamomis“, – pridūrė pašnekovas.
Visgi kai VMI paprašo pateikti įrodymus, vieno visiems atvejams tinkamo dokumentų sąrašo nėra – vertinama įrodymų visuma.
„Pavyzdžiui, bendrų kelionės išlaidų atveju tai galėtų būti bilietų ar viešbučio rezervacijos, sąskaitos, vieno asmens atlikto apmokėjimo banko išrašas ir kitų kelionės dalyvių pavedimai, atitinkantys jų išlaidų dalį. Nuomos atveju – nuomos sutartis, mokėjimo nuomotojui dokumentai ir kitų kartu gyvenančių asmenų pervedimai jų išlaidų daliai padengti.
Papildomai aplinkybes gali pagrįsti šalių susitarimai ar kita informacija, iš kurios aiškiai matyti, dėl ko pinigai buvo pervesti“, – aiškino VMI vadovas.
Pasak jo, svarbiausia, kad iš turimų dokumentų būtų galima nuosekliai nustatyti, kas, kam, kada, kokią sumą ir už ką mokėjo, ir kad gautos sumos atitiktų realiai patirtas ar kitų asmenų vardu apmokėtas išlaidas.
„Banko išrašas taip pat gali būti tinkamas įrodymas, jeigu iš jo galima nustatyti mokėjimo šalis, datą, sumą ir mokėjimo paskirtį“, – pridūrė jis.
Pataria kuo tiksliau nurodyti mokėjimo paskirtį
Pasak VMI vadovo, mokėjimo paskirtis yra naudinga ir gali padėti paaiškinti pavedimo aplinkybes, todėl rekomenduotina ją nurodyti kuo tiksliau.
„Tačiau vien įrašas mokėjimo paskirties laukelyje savaime nėra įrodymas, galutinai nulemiantis pinigų mokestinį vertinimą.
Pavyzdžiui, įrašas „už bilietus“ padeda suprasti pavedimo tikslą, tačiau, kilus klausimų, gali būti prašoma pateikti ir pačius bilietus, rezervaciją, sąskaitą, pirminį mokėjimą ar kitus dokumentus, leidžiančius susieti pavedimą su konkrečiomis išlaidomis“, – paaiškino jis.
Todėl, anot jo, praktikoje geriausia, kai mokėjimo paskirtis yra konkreti, o pats pavedimas sutampa su kitais turimais dokumentais.
Kuo aiškesnė mokėjimo istorija, tuo paprasčiau paaiškinti pinigų kilmę ir paskirtį.
Sprendimą galima apskųsti
Visgi pasitaiko atvejų, kai VMI priskaičiuoja mokesčus už neaiškios kilmės pinigus, tačiau gyventojas su tuo nesutinka.
Anot M. Endrijaičio, tokiu atveju reikia VMI pateikti paaiškinimą ir visus turimus dokumentus, pagrindžiančius tikrąją pinigų kilmę bei paskirtį – sutartis, banko sąskaitų išrašus, sąskaitas, bilietus, rezervacijas ar kitus įrodymus.
„Jeigu kalbama tik apie preliminarioje pajamų deklaracijoje ar VMI turimoje informacijoje nurodytus duomenis, gyventojas turėtų juos įvertinti ir, jei jie neatitinka faktinių aplinkybių, deklaraciją atitinkamai pakoreguoti bei prireikus pateikti paaiškinimus VMI“, – įvardijo jis.
Visgi jei VMI jau yra priėmusi formalų sprendimą, kuriuo gyventojui papildomai apskaičiuotas mokestis, gyventojas turi teisę tokį sprendimą apskųsti.
„AVMI priimtas sprendimas gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo jo įteikimo, skundą VMI pateikiant per sprendimą priėmusią AVMI. Kartu su skundu reikėtų pateikti visus dokumentus ir įrodymus, pagrindžiančius, kodėl konkrečios gautos sumos neturėtų būti laikomos apmokestinamosiomis pajamomis“, – patarė VMI vadovas.
Bankai gali sustabdyti mokėjimus
Lietuvos bankų asociacija (LBA) aiškina, kad patikima ir sklandžiai veikianti finansų sistema yra svarbi visiems. Bankai ir kredito unijos atlieka svarbų vaidmenį saugant klientus nuo finansinio sukčiavimo, pinigų plovimo, teroristų finansavimo bei užtikrinant tarptautinių sankcijų laikymąsi.
Anot LBA, pastaraisiais metais ši aplinka tapo gerokai sudėtingesnė. Tam įtakos turi didėjančios geopolitinės įtampos, plečiami sankcijų režimai ir vis sudėtingesnės sukčiavimo bei sankcijų apėjimo schemos. Dėl to finansų įstaigos nuolat stiprina mokėjimų stebėseną ir tam tikrais atvejais papildomai tikrina operacijas, kurios gali kelti riziką.
LBA nurodo, kad mokėjimai gali būti papildomai tikrinami arba laikinai sustabdomi įvairiose situacijose. Pavyzdžiui, kai operacija nėra būdinga kliento įprastai veiklai, yra susijusi su aukštos rizikos valstybėmis arba kai mokėjimo suma ar pobūdis atrodo neįprasti konkrečiam klientui.
Tokiais atvejais finansų įstaigos gali paprašyti papildomos informacijos ar dokumentų, kad įsitikintų operacijos teisėtumu ir įvertintų galimą riziką.
LBA taip pat akcentuoja, kad sprendimai dėl konkrečių mokėjimų nėra priimami automatiškai – kiekviena situacija vertinama individualiai, atsižvelgiant į visas aplinkybes. Anot asociacijos, galimi nepatogumai klientams yra susiję su būtinybe užtikrinti visos finansų sistemos saugumą.
