Be kita ko, ne visi moka ar gali pinigus išsigryninti, nes, pvz., arti nėra jokio bankomato.
„Aš savo juodu darbu užsidirbu tuos pinigus, bet net negaliu jų pačiupinėti. Viskas nuteka bankams. O jie su mano pinigais daro, ką nori. Be to, išsigryninsi pinigus ne visur.
O net ir už tai tenka mokėti bankams. Kur teisybė? Kodėl tai išvis legalu?“ – piktinosi alytiškis Gediminas.
Vis tik išimčių, kada alga gali būti mokama grynaisiais, yra. Tačiau toli gražu ne visi gali tuo pasinaudoti. Tad kiek išsigryninti pinigus kainuoja skirtinguose Lietuvos bankuose?
Pinigų pasiekiamumas turėtų būti nemokamas
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pabrėžia, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą.
Vis tik Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkės pareigas laikinai einančios Dalios Jakutavičės nuomone, darbo užmokestis yra darbuotojo nuosavybė, todėl žmogus turėtų turėti teisę pasirinkti, kokiu būdu jį gauti – pavedimu ar grynaisiais.
„Šiuo metu praktiškai visi yra priversti turėti sąskaitą banke, nors kai kuriems tai kelia papildomų išlaidų ar nepatogumų, ypač vyresniems ar mažesnių miestelių gyventojams.
Vis dėlto mokėjimas pavedimu turi svarbių privalumų – jis užtikrina skaidrumą, apsaugą nuo piktnaudžiavimo ir suteikia daugiau saugumo pačiam darbuotojui“, – kalbėjo D. Jakutavičė.
Kaip pavyzdį ji pateikė faktą, kad transporto sektoriuje ne kartą pasitaikė atvejų, kai darbdaviai sufabrikuodavo kasos išlaidų orderius, neva išmokėję atlyginimą grynaisiais, nors realiai pinigai darbuotojų nepasiekdavo.
Todėl, anot LPSK atstovės, svarbiausia yra užtikrinti pusiausvyrą: darbuotojas turėtų turėti pasirinkimą, tačiau valstybė kartu turėtų pasirūpinti, kad pavedimu gautus pinigus būtų galima laisvai ir be papildomų mokesčių išsigryninti.
„Kitaip sakant, jeigu atlyginimai privalo būti mokami per bankus, tuomet pinigų pasiekiamumas turi būti nemokamas, juk tai – darbuotojo uždirbti pinigai.
Iš darbuotojų vis dar girdime nusiskundimų, kad mažuose miesteliuose sunku išsigryninti atlyginimą, nes nėra bankomatų“, – problemas vardijo D. Jakutavičė.
Kas ir kada gali gauti algą grynaisiais pinigais?
Anot VDI, išimtis taikoma tik jūrininkams, taip pat prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, kurie turi teisę dirbti Lietuvoje, bet dėl objektyvių priežasčių neturi mokėjimo sąskaitos. Jie algą gali gauti grynaisiais.
Inspekcija pamini, kad darbo sutarties šalys galėtų susitarti dėl algos ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo grynaisiais pinigais tais atvejais, kai:
- darbuotojo darbo sutartyje yra nustatytas ne mažesnis negu 2 šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčiai (pagal naujausius Valstybinės duomenų agentūros duomenis);
- pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra.
Agentūros duomenimis, 2025 m. III ketv. vidutinė alga prieš mokesčius siekė 2 378 eurus.
Tai reiškia, kad, darbdaviui sutikus, bent 4 756 ar daugiau eurų prieš mokesčius uždirbantis darbuotojas algą gali gauti grynaisiais.
„Išimtis daugiau uždirbantiems taikoma siekiant mažinti šešėlinės ekonomikos riziką, užtikrinti atlyginimų skaidrumą ir užkirsti kelią „vokelių“ praktikoms.
Kai darbuotojo pajamos – gana didelės, yra mažesnė tikimybė, kad tai yra „vokelyje“ mokamas atlygis“, – paaiškino VDI.
Vis tik ji priduria, kad kolektyvinėse sutartyse (sudaromose nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu) galima nukrypti nuo šių taisyklių (išskyrus tam tikras išimtis), jeigu pasiekiama darbdavio ir darbuotojų interesų pusiausvyra.
Teritorinėse kolektyvinėse sutartyse ir šakos kolektyvinėse sutartyse leidžiama susitarti dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo grynaisiais pinigais, jeigu pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra.
„Taigi Darbo kodeksas nustato gana aiškias teisines sąlygas (išlygas), kurioms egzistuojant darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos galėtų būti mokamos grynaisiais pinigais, o ne pavedimu į darbuotojo sąskaitą.
Kitokie ribojimai galėtų būti nustatyti tik specialiuosiuose įstatymuose (lex specialis)“ – dėstė inspekcija.
Kiek kainuoja išsigryninti pinigus bankuose?
Banke „Swedbank“ turint planą „Patogu“ per mėnesį nemokamai galima išsigryninti iki 580 eurų (nuo lapkričio – iki 800 eurų).
Viršijant šį limitą ar neturint jokio plano jau yra taikomas mokestis, kuris priklauso nuo kortelės tipo ir pinigų išgryninimo vietos.
Taigi mokestis gali svyruoti nuo 0,5 iki 2 proc. nuo visos sumos (mažiausias mokestis bet kokiu atveju bus 50 centų arba 3 eurai).
Tuo metu SEB banke, priklausomai nuo plano, per mėnesį nemokamai išgryninti galima nuo 600 iki 2 000 eurų. Neturint plano ar viršijant limitus taikomas 2 proc. nuo sumos (mažiausiai – 1 euro) mokestis.
Vis tik tam tikrose prekybos vietose vieno apsipirkimo metu galima išsigryninti po 100 eurų nemokamai. O atsiimant pinigus „Perlo“ terminaluose tai kainuoja 0,8 proc. nuo sumos, bet ne mažiau kaip 1,5 euro.
„Citadele“ banke nemokamai per mėnesį galima išsigryninti nuo 750 iki 1 500 eurų, priklausomai nuo kortelės tipo.
Kitu atveju mokamas 2 proc. mokestis nuo išgryninamos sumos.
„Luminor“ banke per mėnesį išsiimti nemokamai galima nuo 800 iki 1 200 eurų, priklausomai nuo kortelės tipo.
Viršijus limitus klientai turi sumokėti 0,8 proc. mokestį nuo išgryninamos sumos, mažiausiai – 2,61 euro.
„Artea“ banke, priklausomai nuo turimo paslaugų plano, nemokamai per mėnesį galima išsigryninti nuo 200 iki 2 000 eurų.
Viršijus šias sumas arba plano neturint reikia mokėti 0,5 arba 2 proc. nuo išsiimamos sumos, mažiausiai – 0,50 arba 3 eurus.
Tuo metu „Urbo“ banke pinigų išsigryninimas kainuoja 0,6 proc. nuo išsiimamos sumos (mažiausias mokestis – 5 eurai).
Nemokamai per mėnesį klientai gali išsiimti 800 eurų.
