alga

Kitais metais viešojo sektoriaus darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis pasieks 1843 eurų – išaugs 45 eurais, numatyta naujoje Vyriausybės kolektyvinėje sutartyje su profesinėmis sąjungomis. Skaičiuojama, kad pareiginės algos dydžio kėlimas iš viso 2,5 proc. pareikalaus apie 100 mln. eurų papildomų lėšų. Pernai pasirašyta sutartimi šiems metams įtvirtintas bazinis pareiginės algos dydis siekia 1798 eurų – tuomet didintas 0,7 proc. arba 12,6 eurais.

Gimus vaikui šeimos biudžetas nebūtinai iš karto smarkiai sumažėja – dalį prarasto atlyginimo pakeičia išmokos. Tačiau tai nereiškia, kad moteris finansiškai nieko nepraranda. Kiek sumažėja jos darbo pajamos ir kodėl tai gali atsiliepti net po kelių dešimtmečių? Diskusiją apie vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus socialiniame tinkle „Facebook“ pakurstė ekonomistas Raimondas Kuodis. „Vyrų/moterų algų skirtumus reikia matuoti: a) tame pačiame sektoriuje, b) tose pačiose pareigose.

Tarkime, darbdavys nesumokėjo 1 500 eurų algos, todėl darbuotojas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Dabar siūloma kai kurias bylas nagrinėti ilgiau, o galutinius komisijos sprendimus skelbti internete. Ką tai reikštų algos neatgavusiam žmogui? Šiuo metu Darbo ginčų komisija (DGK) prašymą turi išnagrinėti per mėnesį. Išimtiniais atvejais šis terminas gali būti pratęstas dar mėnesiui, tad ginčas komisijoje gali trukti ne ilgiau kaip 2 mėnesius.

Sprendimą keisti darbą gali paskatinti įvairios priežastys – nepalankios darbo sąlygos, per didelis krūvis ar prastas santykis su tiesioginiu vadovu. Vis dėlto tyrimai rodo, jog viena dažniausių priežasčių, dėl kurių darbuotojai nusprendžia išeiti, yra būtent vadovavimas.

Iškilo klausimų, kaip ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus žmona Aistė Sinkevičienė tapo Kauno rajono Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vadove be jokio konkurso ir už kokius darbus gauna atlyginimą socialdemokratų savivaldybei pavaldžiame Raudondvario dvare. Laidos „Be tabu“ komanda bandė gauti atsakymus į visuomenei rūpimus klausimus. Dirbti savivaldybėje premjero žmona A. Sinkevičienė pradėjo 2013 metais. Ji buvo įdarbinta mero Valerijaus Makūno padėjėja.

Kai darbuotojas atleidžiamas ne dėl savo kaltės, jam sumokama išeitinė, o kartais ir ilgalaikio darbo išmoka. Tačiau kartais darbuotojai iš darbo išeiti nusprendžia ir savo noru, pavyzdžiui, sulaukia senatvės pensijos amžiaus bei nori pasidžiaugti užtarnautu poilsiu. Taigi ar tokiais atvejais gyventojui priklauso išmokos? Vilnietė Barbora (tikras vardas redakcijai žinomas) naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad jau 9 metus dirba savo mėgstamą darbą, tačiau neseniai sulaukė pensinio amžiaus.

Didesnė alga, atrodytų, visada turėtų džiuginti. Tačiau šįkart spartėjantis atlyginimų augimas gali turėti ir kitą medalio pusę – ją gali pajusti paskolų turėtojai. Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas socialiniame tinkle „Facebook“ paaiškino, kaip susiję atlyginimai, kainų augimas ir palūkanos. Šiuo metu kainas euro zonoje – eurą naudojančiose šalyse – labiausiai augina brangstanti energija. Tačiau, ekonomisto vertinimu, netrukus kainas gali kelti ir kitos priežastys.

Naujausia algų statistika. Sostinėje gyventojai vidutiniškai uždirba beveik 1800 eurų į rankas. Tai maždaug 500 eurų daugiau nei Zarasų rajone, kur iš 60 Lietuvos savivaldybių mokamos mažiausios algos. O sparčiausiu atlyginimų augimu Lietuvoje gali pasigirti Kelmės rajono gyventojai – čia į rankas gaunamos algos per metus padidėjo daugiau nei 13 proc. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Kelmės rajone per metus atlyginimai kilo sparčiausiai, palyginti su kitomis Lietuvos savivaldybėmis.

„Sodra“ kiekvieną mėnesį skelbia, kokio dydžio atlygius savo darbuotojams mokėjo įmonės Lietuvoje. Liepos mėnesio duomenys parodė, kad didžiausius atlyginimus Lietuvoje gavę gyventojai uždirbo beveik 51 tūkst. eurų prieš mokesčius. Liepos mėnesį didžiausias algas gavo atsinaujinančios energijos, elektros, prekybos, remonto ir mokslines paslaugas teikiančių įmonių darbuotojai. Net 49 Lietuvoje veikiančios bendrovės savo darbuotojams mokėjo po daugiau nei 10 tūkst.

Vasara Europoje – atostogų metas, tačiau milijonai žmonių vis dar negali sau leisti bent savaitę išvykti iš namų. Vis dėlto žmonių, kuriems atostogos finansiškai neįperkamos, dalis reikšmingai sumažėjo. „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2025 m. 27,5 proc. 16 metų ir vyresnių ES gyventojų negalėjo sau leisti vienos savaitės kasmetinių atostogų ne namuose. Palyginti, 2015 m. tokių žmonių buvo 35,2 proc., tad per dešimtmetį jų dalis sumažėjo 7,7 proc. punkto.

Šiemet Žolinė išpuola šeštadienį, todėl įprastai pirmadieniais–penktadieniais dirbantys gyventojai papildomu laisvadieniu nepasidžiaugs. Tačiau šventės išvakarėse daugeliui priklausys viena valanda trumpesnė darbo diena. O tiems, kuriems teks dirbti per pačią Žolinę, turės būti mokama mažiausiai dvigubai, kai kuriais atvejais – ir 2,5 karto daugiau. Rugpjūčio 15-oji Lietuvoje yra šventinė diena, tačiau šiemet ji sutampa su šeštadieniu.

Darbdavys siūlo vietoje darbo sutarties registruoti individualią veiklą, nes taip abiem pusėms liks daugiau pinigų? Iš pirmo žvilgsnio toks pasiūlymas gali atrodyti patrauklus. Tačiau pakeistas sutarties pavadinimas darbo santykių nepanaikina. Jeigu žmogus ir toliau dirba vienam vadovui, jo nustatytomis sąlygomis ir naudojasi įmonės suteiktomis priemonėmis, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gali vertinti ne dokumento pavadinimą, o tai, kaip darbas vyksta iš tikrųjų.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) pritaria socialinės apsaugos ir darbo ministrei Ingai Ruginienei, kad birželį Trišalėje taryboje pasiektą susitarimą dėl kitų metų minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio profesinės sąjungos ir darbdaviai turėjo įtvirtinti kolektyvinėje sutartyje. Vis dėlto verslo atstovai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Darbo kodeksas tokios galimybės nenumato ir siūlo jį keisti.

Neišmokėtas darbo užmokestis arba delsimas tai padaryti darbuotojams sukelia papildomų rūpesčių. Jie slegiami finansinės naštos vis dažniau ryžtasi skųstis atsakingoms institucijoms ir kalbėti apie savo patirtis viešai. Taip nutiko ir su Marijampolėje veikiančių įstaigų buvusiais darbuotojais. Jie skundėsi, kad darbo metu nuolat susidurdavo su vėluojančiais atsiskaitymais, neaiškiais pažadais ir nežinia, kada gaus uždirbtus pinigus.

Jauni europiečiai šiomis dienomis susiduria su sudėtinga finansine realybe. Didelės nuomos kainos, brangus būstas ir augančios pragyvenimo išlaidos daugeliui jaunesnių nei 35 metų žmonių apsunkina galimybes taupyti, investuoti ar įsigyti pirmąjį būstą. Visgi kai kuriose šalyse didesni atlyginimai, prieinamesnis būstas ar šeimos parama padeda jaunesniems namų ūkiams greičiau sukaupti turto.

Vyriausybė trečiadienį pritarė 2027 m. minimalią mėnesinę algą (MMA) didinti 8 proc. – nuo 1 153 iki 1 245 eurų „ant popieriaus“. Trečiadienį pritarta tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) projektui. Vyriausybė pritarė kitų metų MMA didinti 8 proc. – iki 1 245 eurų „ant popieriaus“ Minimalų valandinį atlygį (MVA) didinti nuo 7,05 iki 7,61 euro.

Atšilus orams didėja nelaimingų atsitikimų darbe rizika, taip pat reikia atidžiau rūpintis savo sveikata. Todėl šylant orams Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. „Karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą, todėl darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai, – sako VDI vyriausioji darbo inspektorė R. Zubkevičiūtė.

Narystė euro zonoje, praūžusi pandemija, nesibaigiantis karas Ukrainoje, didėjančios algos ir kainos lietuvius verčia vis labiau taupyti. Lietuviai indėliuose ir einamosiose sąskaitose laiko apie 30 mlrd. eurų. Ekonomistai ginčijasi, kiek lietuvių tapo investuotojais: vieni mato dvigubą proveržį, tačiau, anot oponentų, atmetus indėlius, šis proveržis gerokai sumenktų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Nepaisant milijardinių santaupų ir investicijų, skurstančiųjų dalis nemažėja.

Kiekvieną mėnesį „Sodra“ skelbia, kokius atlyginimus praėjusį mėnesį mokėjo Lietuvos įmonės. Gegužės duomenys rodo įspūdingas sumas – kai kur darbuotojai uždirbo net 53,5 tūkst. eurų prieš mokesčius. Gegužės mėnesį didžiausias algas gavo prekybos, informacinių technologijų, nekilnojamojo turto ir logistikos srityse veikiančios bendrovės. Net 43 Lietuvoje veikiančios bendrovės savo darbuotojams mokėjo po daugiau nei 10 tūkst. eurų siekiančius atlyginimus.

Viešojo administravimo institucijų darbuotojų ir darbo užmokesčio pokyčius išanalizavusi Valstybės kontrolė nustatė, jog atlygio atskirtis tarp Lietuvos savivaldybių auga. „Atotrūkis tarp didžiausio ir mažiausio savivaldybių administracijų vidutinio darbo užmokesčio nesumažėjo, netgi priešingai – nuo 2023 iki 2025 metų padidėjo 60 eurų – 2023 metais jis sudarė apie 1 714 eurų, o pernai – 1 774 eurus“, – tvirtinama penktadienį išplatintame Valstybės kontrolės pranešime.

Trišalės tarybos nariai iš profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų sutarė dėl minimaliosios mėnesinės algos (MMA) 2027 m. Ji turėtų siekti 1235,9 euro. Tiesa, tai tik dalis susitarimo ir jam dar gali nepritarti Vyriausybės atstovai, naujienų portalą tv3.lt informavo patikimi šaltiniai. Šiuo metu MMA Lietuvoje yra 1153 euro prieš mokesčius. Taigi, pritarus dėl naujo dydžio, ji augtų 7,19 proc. arba 82,9 euro.

Prieš antradienį popiet vyksiantį Trišalės tarybos posėdį darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai susitarė, kad minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų turėtų augti 7,19 proc., arba 83 eurais, tuo pačiu prašant valdžios 4 proc., arba 30 eurų padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD). Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis sako, kad MMA didėjimas turėtų būti susietas su NPD augimu.

Naujausia algų statistika. Vilniuje gyventojai vidutiniškai uždirba 1750 eurų į rankas. Tai puse tūkstančio eurų daugiau nei Zarasų rajone, kur iš 60-ies Lietuvos savivaldybių mokamos mažiausios algos. Pasak ekonomistų, šiemet greitesnis atlyginimų augimas stebimas mažesnėse savivaldybėse. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Panevėžio rajone – vidutinė 1250 eurų alga į rankas Panevėžio rajone atlyginimų augimas vienas lėčiausių visoje Lietuvoje. Čia per metus algos augo 6-iais procentais.

Lietuviai vis aktyviau kaupia santaupas nenumatytiems atvejams, tačiau specialistai įspėja – norint protingai taupyti, vien laikyti pinigus banko sąskaitoje nepakanka. Dėl infliacijos santaupų vertė ilgainiui mažėja – už tą pačią sumą galima nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų. Todėl finansų ekspertai ragina ieškoti būdų, kaip apsaugoti savo pinigus nuo nuvertėjimo. Naujienų portalas tv3.lt aiškinosi, kaip ir kur gyventojai gali saugiai investuoti savo santaupas.

Vasarą prasidėjus atostogų sezonui, daliai darbuotojų reikia perimti išvykusių kolegų darbus. Tačiau ne visi žino, kad už padidėjusį darbo krūvį darbdavys kai kuriais atvejais privalo mokėti papildomai. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokas teises turi kolegas pavaduojantys darbuotojai ir ką svarbu žinoti planuojant vasaros atostogas. Darbdavys nemoka už kolegos pavadavimą Vienas vyriškis socialiniuose tinkluose teiravosi, kaip darbdavys jam turėtų atlyginti kolegos pavadavimą.

Interneto svetainių kūrimo bendrovės „Wix“ generalinis direktorius Avishai Abrahami praneša, kad bendrovė atleidžia 20 proc. savo darbuotojų. Šie pokyčiai palies ir Lietuvoje esančio „Wix“ padalinio darbuotojus. Cnbc.com skelbia, kad atleidimų įmonė imasi dėl per spartaus dirbtinio intelekto galimybių vystymosi ir sunkumų, susijusių su valiutų kursų pokyčiais.

Lietuviai vis dar dirba vienas ilgiausių darbo savaičių visoje Europos Sąjungoje (ES), tačiau pagal atlyginimų dydį šalis tebėra tarp atsiliekančiųjų. Naujausi duomenys rodo ryškų kontrastą – Vakarų Europoje žmonės dirba trumpiau, tačiau uždirba gerokai daugiau. Ekonomistai aiškina, kad problema slypi ne darbo valandų skaičiuje, o produktyvume.

Darbo rinkoje bręsta nauji pokyčiai, kurie neabejotinai palies didelę dalį darbuotojų. Praėjusią savaitę Seimas pritarė, kad būtų didinimas atlyginimų skaidrumas. Šiuo sprendimu taip pat bus siekiama sumažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus. Ministerijos atstovai sako, kad kontroliuos visus darbdavius. Darbo užmokestis taps skaidresnis, darbuotojų teisė gauti informaciją apie atlygį bus sustiprinta.

Seimas pritarė Darbo kodekso pataisoms, parengtoms siekiant iki birželio mėnesio į Lietuvos teisę perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2023/970 nuostatas dėl skaidraus darbo, rašoma pranešime spaudai. Priimtais pakeitimais siekiama užtikrinti darbo užmokesčio skaidrumą, vienodą vyrų ir moterų darbo užmokestį už vienodą ar vienodos vertės darbą. Darbuotojui suteikiama teisė palyginti savo darbo užmokestį su tokias pačias funkcijas atliekančiais kolegomis.

Daugeliui darbuotojų atrodo, kad stabilus ar augantis atlyginimas savaime reiškia ir didesnę būsimą pensiją, tačiau realybėje situacija gali būti visai kitokia. Kai kuriais atvejais, net ir uždirbdamas tiek pat arba šiek tiek daugiau nei anksčiau, žmogus per metus sukaupia mažiau apskaitos vienetų, nuo kurių priklauso galutinis pensijos dydis.

Milijonai eurų, kuriuos iš pensijų fondų atsiėmė lietuviai, nepadeda nuslėpti nerimo ir galimos krizės ženklų. Pastaruoju metu gyventojai vis rečiau užsisako poilsines keliones ir vietoje jų ieško papildomo darbo. Darbo rinkos specialistai pastebi, kad augant pragyvenimo kaštams ir ekonominiam neapibrėžtumui, papildomas darbas tampa vis dažnesniu pasirinkimu.

Lietuvos bankui (LB) skaičiuojant, kad minimali alga (MMA) kitąmet galėtų didėti 6,4 arba 12 proc. – 73 arba 138 eurais – ir socialiniams partneriams toliau diskutuojant dėl jos didinimo, LB vadovas sako, kad dėl geopolitinio neapibrėžtumo reikėtų galvoti apie nuosaikesnį MMA didinimą nuo kitų metų. „Sakyčiau, kad labiau reiktų galvoti apie nuosaikesnį minimalios mėnesinės algos didinimą, galbūt per kelis žingsnius.

Lietuvoje vis dažniau fiksuojami atvejai, kai darbuotojai, dėl skirtingų priežasčių išėję iš darbo, atlyginimų laukia nuo 3 iki 12 mėnesių. Jų teigimu, dalis darbdavių piktybiškai vilkina atsiskaitymus arba jų visai nevykdo. Dėl to žmonės lieka be pajamų ir yra priversti ieškoti pagalbos už darbovietės ribų. Šalyje kasmet išnagrinėjama apie 10 tūkst. darbo ginčų bylų, iš kurių maždaug 80 proc.

Finansų viceministras Darius Sadeckas sako, kad rengiant valstybės biudžetą bus svarstoma galimybė kitais metais didinti nepamokestinamąjį pajamų dydį (NPD), tačiau fiskalinės erdvės tam yra mažai.

Tarptautinę darbo dieną, minimą gegužės 1-ąją, Lietuvoje yra paskelbta oficiali nedarbo diena. Visgi ne visi gyventojai žino, kad darbo valandos keičiasi dar jos išvakarėse, nes prieš tokią šventę darbo laikas turi būti trumpesnis – dirbama viena valanda mažiau. Kitu atveju darbuotojams priklauso didesnis atlygis. Darbuotojai Lietuvoje laukia oficialių nedarbo dienų, ypač, kai jos prailgina savaitgalį. Tačiau ne visi žino, kad oficialiai poilsis turi prasidėti dar prieš išeiginę.

Džiūgaujanti NASA penktadienio vakarą šventė skrydžio aplink Mėnulį sėkmę, keturiems astronautams saugiai grįžus į Žemę po pirmojo per daugiau nei pusę amžiaus pilotuojamo skrydžio aplink vienintelį gamtinį Žemės palydovą. NASA erdvėlaivis su keturiais astronautais – trimis amerikiečiais ir vienu kanadiečiu – be jokių nesklandumų nusileido prie Kalifornijos krantų, užbaigęs JAV kosmoso agentūros įgulos bandomąją misiją, kurios metu buvo gauta įspūdingų Mėnulio vaizdų.

Nuo liepos 1 d. įsigalios nedarbo išmokų pokyčiai. Kai kam jos padidės, bet einant mėnesiams sparčiau mažės, kad žmogus būtų priverstas ieškotis darbo. Visgi personalo atrankos specialistai beda pirštu į neraminančią tendenciją – žmonės gauna tokias pašalpas, kad po to nenori dirbti. Sandra Norvilienė dirba įmonėje „Retiva“, kuri ieško darbuotojų įvairioms bendrovėms, pradedant nuo maisto pramonės iki medienos ir kt.

Naujausias tyrimas atskleidžia dramatišką lūžį darbo rinkoje: darbuotojai vis dažniau piniginę motyvaciją iškeičia į laisvę ir lankstų darbo grafiką. Kiek ilgai dar darbo rinka galės išlikti tokia, kokia buvo anksčiau? Apie tai, kokios permainos laukia darbo rinkoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su Portalo „CV-Online“ marketingo vadove Rita Karavaitiene ir Valstybinės darbo inspekcijos kancleriu Šarūnu Orlavičiumi.

Vidutinis atlyginimas Lietuvoje jau pasiekė 1,5 tūkst. eurų po mokesčių, tačiau vis daugiau gyventojų pripažįsta, kad finansiškai saugiai vis dar nesijaučia. Augančios kainos, brangstantis būstas ir kasdienės išlaidos dažnai „suvalgo“ didesnes pajamas. Ekonomistai ir politikai sutaria: problema yra ne tik atlyginimų dydis, bet ir jų santykis su kainomis. Be to, pinigų stygius nebūtų toks stiprus, jei daugiau lietuvių gyventų ne po vieną.

Kol dalis gyventojų vis dar kruopščiai planuoja savo išlaidas, kad jų užtektų iki kitos algos, kiti džiaugiasi įspūdingomis algomis. Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad kai kuriose Lietuvos įmonėse vidutiniai atlyginimai pasiekia sunkiai įsivaizduojamas sumas – kai kur jos viršija net 95 tūkst. eurų prieš mokesčius.

Šių metų birželį įsigaliojant Darbo užmokesčio (DU) skaidrumo direktyvai, Vyriausybė teiks Seimui ją įgyvendinančius Darbo kodekso pakeitimus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) projekte numatyta, kad visiems darbdaviams būtų privaloma turėti darbo apmokėjimo sistemą, kuri šiuo metu galioja tik darbovietėms nuo 20 darbuotojų. Jei ši sistema būtų nustatoma kolektyvine sutartimi, taikoma ji būtų visiems darbuotojams.

Trišalės tarybos posėdyje antradienį Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė pristatys siūlymus dėl naujos minimalios mėnesinės algos (MMA) skaičiavimo formulės, kurią būtų galima taikyti nustant kitų metų minimalią algą. Anot darbdavių atstovės, siūlymo esmė – neįtraukti ateinančių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimo. „Aprašyme yra parašyta, kad MMA nustatymo metu yra įvertinamas prognozuojamas vidutinis darbo užmokestis.

Vidutinis atlyginimas Lietuvoje prieš mokesčius siekia apie 2,5 tūkst. eurų, pernai realusis darbo užmokestis augo tik 4 proc., kai prieš tai augimas buvo gerokai didesnis. Ar tai rodo, kad užmokesčio augimas jau pradeda lėtėti? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Vilniaus universiteto ekonomistas dr. Algirdas Bartkus.

Į laidą „TV pagalba“ kreipėsi jaunas ūkininkas. Vaikinas tikino, kad jį vis dar persekioja prieš 4 metus dirbtas darbas pas kitą ūkininkę. Anot vaikino, moteris jam nesumokėjo visos priklausiusios sumos – kalbama apie maždaug 700 eurų. Ar pavyks jaunuoliui susigrąžinti, kaip teigiama, jam priklausančius pinigus, žiūrėkite laidoje „TV pagalba“ arba straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.

Vyriausybė iš esmės pritaria Seimo nario socialdemokrato Gintauto Palucko iniciatyvai viešinti visų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų dydžius, tačiau siūlo nesvarstyti tai numatančių įstatymo pataisų, nes pavasario sesijoje teiks Seimui Darbo kodekso ir kitų įstatymų pakeitimus.  Jais bus siūloma numatyti pareigą darbdaviams suteikti darbuotojams informaciją apie jų individualų darbo užmokestį bei tos pačios kategorijos darbuotojų vidutinį darbo užmokestį pagal lytį.

Europos Sąjungos (ES) gyventojų pajamos kasmet didėja, tačiau pokyčiai per pastaruosius 5 metus skirtingose šalyse labai skiriasi. Pavyzdžiui, Šiaurės šalyse užregistruotas mažesnis, o daugelyje Rytų ir Vidurio Europos šalių – didesnis pajamų augimas. Tai rodo, kad pandemijos laikotarpis visas valstybes paveikė skirtingai. Namų ūkių pajamos vienam gyventojui parodo, kiek pinigų vidutiniškai tenka vienam asmeniui namų ūkyje ir kiek jų galima skirti vartojimui ar taupymui.

Nuo 2026 metų pradžios nacionalinė minimalioji mėnesinė alga buvo pakeista daugumoje Europos Sąjungos (ES) šalių. Tačiau minimalus atlygis ES šalyse vis dar gerokai skiriasi – vienur jis vos viršija kelis šimtus eurų, kitur peržengia ir 2 tūkst. eurų ribą.

Augančios kainos ir didėjantys gyvenimo kaštai daugelį verčia vis atidžiau sekti, ar kyla ir jų atlyginimai. Tūkstančiai gyventojų dirba didžiausi šalies prekybos tinkluose. O jie šiemet žada nemažai pokyčių dėl darbuotojų atlyginimų. Kol vieni prekybos tinklai kalba apie milijonines investicijas į darbuotojų algas, kiti – apie tikslines peržiūras, papildomas naudas ar atlygio augimą, priklausantį nuo asmeninių rezultatų.

Už lėkštes darbdavys visiems darbuotojams sumažiną algą: „Ar tai teisėta?“