Šiuo metu Darbo ginčų komisija (DGK) prašymą turi išnagrinėti per mėnesį. Išimtiniais atvejais šis terminas gali būti pratęstas dar mėnesiui, tad ginčas komisijoje gali trukti ne ilgiau kaip 2 mėnesius.
Pagal siūlomus pakeitimus pradinį vieno mėnesio terminą būtų galima pratęsti dar 2 mėnesiams. Tuomet visas nagrinėjimas galėtų užtrukti iki 3 mėnesių.
Numatomas ir kitas pokytis – sprendimui įsiteisėjus, jis per 10 darbo dienų būtų paskelbtas Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) svetainėje. Prieš skelbiant iš jo būtų pašalinti žmonių vardai ir kiti asmens duomenys.
Paprastas ginčas neturėtų trukti 3 mėnesius
Tarkime, darbdavys darbuotojui nesumokėjo 1 500 eurų darbo užmokesčio. Darbuotojas turi darbo sutartį, algalapius ir banko išrašą, o darbdavys bendradarbiauja bei pateikia komisijos prašomus dokumentus.
VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė aiškino, kad jeigu dokumentų pakanka ir darbdavys bendradarbiauja, toks aiškus ginčas turėtų būti išnagrinėtas per 1 mėnesį. Taigi, siūlomas 3 mėnesių terminas nebūtų automatiškai taikomas kiekvienam algos neatgavusiam žmogui.
Advokatų kontoros WIDEN partneris, advokatas ir ginčų sprendimo praktikos vadovas Mantas Mikalopas siūlomą ribą palygino su kur kas ilgiau galinčiu trukti teismo procesu.
„Mūsų vertinimu pratęsimas nuo maksimalaus iki šiol galiojusio 2 mėnesių iki dabar numatomo 3 mėnesių termino neturėtų būti laikomas neproporcingai ribojančiu darbuotojo galimybę operatyviai ginti savo teises. Vertinant proporcingumą, reikšminga ne tai, ar trys mėnesiai yra ilgas terminas apskritai, o tai, ar toks terminas yra ilgas lyginant su alternatyva.
Šiuo atveju net ir 3 mėnesiai yra greičiau nei pirmosios instancijos teismo procesas, o formaliai Civilinio proceso kodekso 411 str. įtvirtinti pagreitinti darbo bylų terminai praktikoje retai išlaikomi“, – komentavo jis.
Kodėl komisijai prireikia daugiau laiko?
I. Janukevičienės teigimu, darbo ginčai sudėtingėja. Juose keliama daugiau klausimų, abiem pusėms dažniau atstovauja advokatai, trūksta dokumentų arba tenka atidėti posėdį. Kartais dėl to komisija nespėja ginčo išnagrinėti net per dabartinius 2 mėnesius.
Net paprastai atrodžiusi byla nagrinėjimo metu gali pasikeisti. Pavyzdžiui, dėl nesumokėtos algos kreipęsis darbuotojas gali būti atleistas ir pateikti naujų reikalavimų. Ginčuose su transporto įmonėmis Komisijai gali tekti tikrinti dienpinigius, darbą skirtingose valstybėse ir tachografo – prietaiso, fiksuojančio vairuotojo važiavimo bei poilsio laiką – duomenis.
Darbo daugėja ir apskritai. 2026 metų pirmąjį pusmetį DGK gavo 5 142 prašymus – 17 proc. daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Apie 71 proc. visų reikalavimų buvo susiję su darbo užmokesčiu ir kitomis darbuotojams priklausančiomis išmokomis.
Tačiau kiek bylų dabar nespėjama išnagrinėti per nustatytą laiką, neaišku, VDI tokios statistikos neturi.
Tačiau pasak I. Janulevičienės, vieno 2025 metų ketvirčio skaičiavimai parodė, kad vidutiniškai vienas ginčas buvo išnagrinėjamas per 30 kalendorinių dienų.
Kas būtų laikoma sudėtinga byla?
Kada byla būtų laikoma pakankamai sudėtinga, kad jos nagrinėjimą būtų galima pratęsti?
„Pirmas dalykas, kurį verta paminėti, kad DK pakeitimo projekte sąvokos „sudėtinga byla“ nėra. Trišalėje taryboje buvo kalbama apie „atskirus sudėtingų bylų atvejus“, tačiau DK pakeitimo įstatymo projekte įtvirtinta platesnė formuluotė – bet kokios „objektyvios priežastys“.
Paprastai praktikoje tokiomis „objektyviomis priežastimis“ galėtų būti laikoma – itin didelė dokumentų apimtis, kelių susijusių reikalavimų ar kelių ieškovų sujungimas; objektyvios kliūtys surengti posėdį – šalies liga, atstovo pasikeitimas, DGK nario nušalinimas; šalių prašymas dėl derybų ar taikos sutarties, kai matoma, kad dėl to nėra piktnaudžiaujama; būtinybė išreikalauti įrodymus iš trečiųjų asmenų“, – vardijo M. Mikalopas.
Tačiau vien didelio komisijos užimtumo terminui pratęsti nepakaktų.
„Institucijos darbo krūvis, personalo trūkumas yra valstybės organizacinės atsakomybės sritis. Jei norma leis grįsti ilgesnius terminus tik krūviu, pratęsimas taps standartine praktika, ko tikrai nėra siekiama“, – įspėjo jis.
VDI taip pat planuoja plėsti darbo ginčų komisijų skaičių, todėl ilgesnis terminas nebūtų vienintelė priemonė didėjančiam darbo krūviui suvaldyti.
Kiek darbuotojui kainuotų laukimas?
M. Mikalopas pateikė konkretų skaičiavimą. Jis darė prielaidą, kad darbdavys skolingas 1 500 eurų bruto – neatskaičius mokesčių, darbuotojo vidutinis darbo užmokestis (VDU) siekia 2 000 eurų, o skola nesumokama iki pat sprendimo. Galutinė suma pirmiausia priklausytų nuo to, ar žmogus vis dar dirba pas tą patį darbdavį.
Jeigu darbo santykiai tęsiasi, skaičiuojami delspinigiai. Taikant 2026 metais galiojantį 0,1 proc. dydį, už kiekvieną vėlavimo dieną prisidėtų 1,5 euro. Po vieno mėnesio delspinigiai siektų apie 45 eurus, po dviejų – 90 eurų, o po trijų – 135 eurus.
„Taigi papildomas mėnuo darbuotojui „kainuoja“ apie 45 eurus kompensacijos ir akivaizdu, kad ekonomiškai tai tikrai nėra reikšminga suma. Reali žala darbuotojui yra ne delspinigių dydis, o 1 500 eurų pinigų srauto „skylė“ 3 mėnesius“, – aiškino M. Mikalopas.
Jeigu žmogus įmonėje nebedirba, taikoma kita taisyklė – skaičiuojamos netesybos. Tai yra, papildomi pinigai už tai, kad darbdavys laiku neatsiskaitė su išėjusiu darbuotoju.
Kadangi šiame pavyzdyje nesumokėti 1 500 eurų yra mažiau už darbuotojo vieno mėnesio VDU, netesybos būtų skaičiuojamos 1 500 eurų dauginant iš pradelstų mėnesių skaičiaus.
Po 1 mėnesio darbuotojui priklausytų 1 500 eurų netesybų. Kartu su skola bendra suma siektų 3 000 eurų. Po 2 mėnesių bendra suma išaugtų iki 4 500 eurų, o po 3 – iki 6 000 eurų. Iš jų 1 500 eurų būtų nesumokėta alga, o 4 500 eurų – netesybos.
„Papildomas mėnuo DGK čia nebe 45 eurai, o 1 500 eurų. Tai jau ekonomiškai kur kas reikšmingesni dydžiai“, – nurodė teisininkas.
Tai tik šiam pavyzdžiui apskaičiuotos sumos. Kitu atveju jos priklausytų nuo skolos, darbuotojo VDU ir konkrečių aplinkybių.
Iki antstolio gali tekti laukti dar mėnesį
Net ir darbuotojui palankus komisijos sprendimas dar nereiškia, kad pinigai iš karto atsidurs jo sąskaitoje.
„DGK laikinųjų apsaugos priemonių netaiko – tai teismo kompetencija. Skubaus sprendimo vykdymo darbuotojo 1 VDU dydžio ribose prašyti galima. Skubus sprendimo vykdymas reiškia, kad sprendimo dalis tampa vykdytina dar nesuėjus mėnesio terminui, per kurį kita pusė gali sprendimą kvestionuoti kreipiantis į teismą“, – paaiškino M. Mikalopas.
Jeigu sprendimas nevykdomas skubiai, dar mėnesį laukiama, ar kuri nors pusė kreipsis į teismą. Na, o jei nesikreipia, sprendimas įsiteisėja ir darbuotojas gali jį pateikti antstoliui. Taigi, bylą komisijoje nagrinėjant visus 3 mėnesius, nuo tinkamai pateikto prašymo iki galimybės pradėti išieškojimą galėtų praeiti beveik 4 mėnesiai.
Jeigu ginčas persikeltų į teismą, tikslios trukmės numatyti neįmanoma. VDI teigimu, procesas gali užsitęsti metus, dvejus ar dar ilgiau.
Ką parodytų internete paskelbtas sprendimas?
Pagal siūlomą tvarką viešai būtų skelbiamas ne kiekvienas priimtas, o tik įsiteisėjęs DGK sprendimas. Tai reiškia, kad pirmiausia turėtų pasibaigti mėnuo, per kurį šalys gali kreiptis į teismą.
Tik tuomet nuasmenintas sprendimas per 10 darbo dienų turėtų atsirasti VDI svetainėje.
„Iš DK pakeitimo projekto teksto išeina, kad turės būti skelbiamas visas sprendimas, o ne santrauka ar rezoliucinė dalis. Skelbiami tik įsiteisėję, tai yra, neapskųsti teismui, sprendimai. Skelbiama nuasmeninta forma. Konkretų turinį nustatys ne įstatymas, o VDI nustatyta tvarka“, – sakė M. Mikalopas.
Sprendimas įsiteisėja, jeigu per mėnesį nė viena pusė nesikreipia į teismą. Tik tuomet prasidėtų 10 darbo dienų terminas jam paskelbti.
Viešame sprendime žmogus galėtų matyti, dėl ko kilo ginčas, ko prašė darbuotojas, kokius įrodymus vertino komisija ir kokią sumą priteisė. Tai padėtų suprasti, kokius dokumentus verta surinkti savo bylai.
Tačiau panašus sprendimas nereikštų, kad kito darbuotojo ginčas būtinai baigsis taip pat.
„Teisiškai – nedaug. DGK nėra teismas, precedento galios jos sprendimai neturi“, – viešų sprendimų reikšmę įvertino teisininkas.
Vis dėlto praktinės naudos juose būtų.
„Žinoma, tam tikra informacinė vertė – realistiškų lūkesčių nusistatymas, įrodinėjimo standartas – kokių įrodymų reikia, kokius duomenis rinkti savo pozicijos pagrindimui“, – pridūrė M. Mikalopas.
Sudėtingiausių ginčų žmogus gali ir nepamatyti
Kol kas neaišku, ar paskelbtame sprendime būtų matomas įmonės pavadinimas. Juridinio asmens pavadinimas nėra laikomas asmens duomenimis, tačiau tikslias nuasmeninimo taisykles turės nustatyti VDI. Net ir išsami vieša sprendimų bazė neparodytų visų bylų.
„Skelbiami ne visi sprendimai, o būtent ta jų dalis, kurios niekas neapskundė. Tokiu būdu iš viešos informacijos iškrenta sudėtingiausios, didžiausios vertės ir labiausiai ginčytinos bylos, nes būtent jose pralaimėjusi šalis toliau keliauja į teismą.
Viešame skelbime lieka tai, ką šalys priėmė kaip rezultatą – aiškesnės, mažesnės, mažiau teisiškai įdomios bylos“, – sakė M. Mikalopas.
