Kamilė Medekšaitė
Žurnalistė
Naujienų portalo tv3.lt žurnalistė, šiuo metu Vilniaus universitete studijuoja žurnalistiką.
Profesinės patirties turi nuo 2023 m. aktualijų, politikos, sporto srityse.
2023–2025 m. buvo Vilniaus universiteto Jaunųjų žurnalistų draugijos narė. Pirmaisiais metais aktyviai įsitraukė į veiklas, o antraisiais tapo dviejų svarbiausių renginių koordinatore: Mentorystės programos ir leŽuDi – Žurnalistų dienų.
Laisvalaikiu mėgsta domėtis žmonių ir jų tarpusavio santykio psichologija, piešia, 10 metų buvo profesionali sportinių šokių šokėja, aktyviai žaidžia tenisą.
Pensininkus nuo skurdo skiria vos 1 euras? Pasakė, kas lietuvių laukia ateityje
Šiais laikais vien tai, kad žmogus gauna atlyginimą, dar visai negarantuoja, kad jis nebus laikomas skurstančiu. Naujausi duomenys rodo, kur šiuo metu brėžiama skurdo rizikos riba. Tačiau žemiau jos gali atsidurti net ir dirbantis žmogus.
Artėjančiam šildymo sezonui – skaudžios prognozės: pasakė, kas laukia gyventojų
Dujos per metus pabrango daugiau nei dvigubai, tačiau tai nereiškia, kad tiek pat išaugs ir jūsų sąskaita. Vis dėlto daugiau mokėti gali tekti net tiems, kurie dujų namuose visai nenaudoja. Tad kiek gali brangti šildymas ir kokiu atveju dujos pakelia elektros kainą?
Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas artėjančiam šildymo sezonui turi neraminančią prognozę.
„Manau, kad realu tikėtis dviženklio šildymo kainų augimo, kuris sieks apie 20 proc.
Lietuvoje trūksta slaugytojų ir jų padėjėjų: gyventojus jau slaugo robotai?
Kas senatvėje paduos stiklinę vandens, jei šalia nebus nei artimųjų, nei slaugytojo? Pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, apie tai ateityje gali tekti galvoti vis daugiau šeimų.
Lietuvos visuomenė sparčiai sensta. Valstybės duomenų agentūros prognozėmis, 2050 metais šalyje gyvens daugiau nei 808 tūkst. 65 metų ir vyresnių žmonių. Jie sudarys apie 30,2 proc. visų gyventojų – tai beveik kas trečias šalies gyventojas.
Palyginti su 2025 metais, vyresnių žmonių bus beveik 205 tūkst.
REKLAMA
REKLAMA
Gyventojams brangs elektra? Pasakė, koks milžiniškas statinys gali atsirasti Lietuvoje
Lietuva norėtų prisivilioti investuotoją, kurio projektas galėtų būti vertas mažiausiai pusės milijardo eurų. Tačiau toks laimėjimas turėtų ir kitą medalio pusę – milžinišką elektros apetitą.
Kalbama apie galingą dirbtinio intelekto (DI) duomenų centrą. Tai pastatas, kuriame veikia tūkstančiai serverių. Jiems elektros reikia ne tik skaičiavimams, bet ir aušinimui, o pats centras turi veikti visą parą.
Po artimojo mirties – nemalonumai: privalėsite patys grąžinti visas skolas?
Mirus žmogui, kuris iki tol tvarkė šeimos pinigus, artimiesiems gali tekti ne tik gedėti. Staiga gali paaiškėti, kad nežinoma, kur yra sąskaitos, kokios paskolos liko ar už ką kiekvieną mėnesį dar reikia mokėti. Tačiau tam galima pasiruošti iš anksto.
Iš Lietuvos išsiųsti 22 baltarusiai: paaiškėjo, ką slėpė įmonė, kurioje jie dirbo
Lietuvoje įsikūrusi įmonė turėjo kurti žemės ūkiui skirtas technologijas. Tačiau tyrimas atskleidė jos nuslėptus ryšius.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) pirmadienį pranešė Migracijos departamentui pateikęs išvadas dėl 22 Baltarusijos piliečių veiklos Lietuvoje.
„Technologijų įmonėje dirbę asmenys paskelbti grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Jų leidimai laikinai gyventi Lietuvoje buvo panaikinti.
REKLAMA
REKLAMA
Keis paramą daugiabučių gyventojams: dydis priklausys nuo gyvenamos vietos
Šiuo metu siūloma keisti daugiabučių renovacijos tvarką. Na, o viena reikšmingiausių naujovių tokia, kad valstybės paramos dydis ateityje priklausytų ir nuo to, kurioje savivaldybėje stovi namas. Dėl šios priežasties už panašią renovaciją vieniems gyventojams gali tekti mokėti daugiau nei kitiems.
Rengiamas naujas daugiabučių renovacijos finansavimo modelis dar nėra patvirtintas, tad kai kurios sąlygos gali keistis.
Nereikia nė sukčių: vienas paspaudimas ir mokėsite 2 metus?
Nemokamai išbandytas žaidimas vienai šeimai galiausiai kainavo gerokai daugiau nei tikėtasi. Tėvai tik gerokai vėliau pastebėjo, kad iš jų sąskaitos pinigai dingsta kas mėnesį.
„Tai buvo per reklamą įsigyta žaidimo bandomoji versija. Pirmoji savaitė buvo nemokama, o vėliau automatiškai pradėtas taikyti periodinis mokestis.
Atlyginimai kyla, bet džiaugtis anksti: įspėja, kas dėl to brangs
Didesnė alga, atrodytų, visada turėtų džiuginti. Tačiau šįkart spartėjantis atlyginimų augimas gali turėti ir kitą medalio pusę – ją gali pajusti paskolų turėtojai. Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas socialiniame tinkle „Facebook“ paaiškino, kaip susiję atlyginimai, kainų augimas ir palūkanos.
Šiuo metu kainas euro zonoje – eurą naudojančiose šalyse – labiausiai augina brangstanti energija. Tačiau, ekonomisto vertinimu, netrukus kainas gali kelti ir kitos priežastys.
REKLAMA
REKLAMA
Pasitikrinkite: už tiek pat elektros permoka ir 270 eurų
Elektros planą pasirinkote seniai ir nuo tada jo nebežiūrėjote? Gali būti, kad už elektrą mokate daugiau nei reikėtų. Naujienų portalas tv3.lt patikrino tris skirtingus vartojimo atvejus – kai kur skirtumas per metus jau siekia šimtus eurų.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) neseniai išplėtė elektros kainų palyginimo skaičiuoklę. Joje dabar vienoje vietoje galima matyti ir palyginti ne tik nepriklausomų tiekėjų pasiūlymus, bet ir visuomeninio tiekimo kainas.
Blogos žinios prieš šildymo sezoną – pasiruoškite, nepatiks daugeliui
Nors radiatoriai dar šalti, energijos rinkoje jau matyti pirmieji gyventojams nepalankūs ženklai. Ekonomisto skaičiavimai rodo, kas šį sezoną gali kilstelėti šildymo kainas.
Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė skaičiavimus, kaip šilumos kainą Lietuvoje veikia dujų ir biokuro brangimas.
Dujų atsargos – gerokai mažesnės
„Europos dujų kaina šiandien pakilo iki aukščiausio lygio nuo 2023 m. sausio.
Po įrašo apie galimas lervas mėsainyje – naujas posūkis: „Neatmetame jokių versijų“
Kartais užtenka vos vieno įrašo socialiniame tinkle „Facebook“, kad jis žaibiškai išplistų ir sukeltų daugybę reakcijų. Tačiau ar jo autoriui vėliau gali tekti atsakyti už savo žodžius?
Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, rugpjūčio 24 dieną „Facebook“ grupėje „Maitinimo įstaigos – atsiliepimų knyga“ anoniminis vartotojas paskelbė mėsainio nuotrauką. Na, o mėsos paplotėlyje matyti į vabzdžių lervas panašūs dariniai.
Įrašas grupėje tebėra viešas.
REKLAMA
REKLAMA
Perkate šiuos vaistus? Nenustebkite pamatę kitą kainą – nuo rugsėjo brangs
Įprastus vaistus perkame net nesusimąstydami, kad jų kaina gali pasikeisti ir per vieną mėnesį. Nuo rugpjūčio 1-osios daliai nekompensuojamųjų vaistų pasikeitė gamintojų nurodomos kainos. Todėl naujienų portalas tv3.lt patikrino, kas nutiko su dažniausiai perkamais vaistais ir kiek už tą pačią pakuotę prašo skirtingos vaistinės. O nuo rugsėjo laukia dar vieni pokyčiai.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) tv3.lt pateikė 20 dažniausiai Lietuvoje perkamų nekompensuojamųjų vaistų sąrašą.
Kuriate nuotraukas ir užduodate klausimus internete? Įspėja apie didžiules baudas – šiukštu to nedarykite
Tarkime, paskambinate į banką, parašote mobiliojo ryšio operatoriui ar interneto svetainėje atidarote pokalbio langą. Atsakymą galite gauti per kelias sekundes, tačiau kitoje ekrano ar telefono pusėje jau nebūtinai bus žmogus, nors iš pirmo žvilgsnio to galite nė nesuprasti. Nuo rugpjūčio 2 dienos pradėtos taikyti naujos Europos Sąjungos dirbtinio intelekto (DI) taisyklės reikalauja, kad žmogui būtų aiškiai pasakyta, kada su juo bendrauja DI.
Perkantiems būstą – svarbi naujovė: siūloma lengvata leis sutaupyti iki 26 tūkst. eurų
Šeimai pagausėjus, pirmasis būstas gali greitai tapti per mažas. Tačiau norint jį parduoti ir persikelti į didesnį gali laukti nemaloni staigmena – valstybei gali tekti grąžinti anksčiau gautą subsidiją. Šiuo metu siūloma šią tvarką keisti.
Tarkime, jauna šeima nusiperka pirmąjį, pavyzdžiui, dviejų kambarių butą ir gauna valstybės subsidiją. Po kelerių metų gimsta vienas ar keli vaikai, vietos ima trūkti ir šeima nusprendžia ieškoti didesnio būsto.
REKLAMA
REKLAMA
Po audros neskubėkite visko tvarkyti: viena klaida ir pinigų neatgausite
Užlietas būstas, ant automobilio užvirtęs medis ar po elektros sutrikimo sugedusi buitinė technika gali atsieiti šimtus ar net tūkstančius eurų. Tačiau po nelaimės itin svarbu ne tik įvertinti patirtus nuostolius – vienas skubotas veiksmas gali vėliau gerokai apsunkinti bandymą atgauti pinigus.
Rudenį – naujas kainų šuolis? „Baigsis tas medaus mėnuo“
Vasara kavinėms ir restoranams paprastai būna pats darbymetis, tačiau šiemet birželį nutiko priešingai – jų apyvarta smuko. Tuo pat metu prekyba parduotuvėse augo. Kas nutiko prasidėjus vasarai ir ar rudenį meniu kainos gali dar kilti?
Birželį maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta, palyginti su geguže, sumažėjo 2,5 proc. Tuo metu mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 0,3 proc. Iš pirmo žvilgsnio toks skirtumas gali pasirodyti keistas.
Turite laisvų pinigų? Pasakė, kas labiau apsimoka – investuoti ar grąžinti paskolą
Lietuvoje investuojančių vis daugėja, tačiau nemažai žmonių tuo pat metu turi ir paskolų. Gali atrodyti, kad pradėjus investuoti pavyks ne tik uždirbti, bet ir greičiau grąžinti skolą. Tuomet natūraliai kyla klausimas, kur iš tiesų geriau dėti laisvus 100 eurų?
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorė dr. Asta Klimavičienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ paaiškino, kada pirmiausia verta grąžinti paskolą, o kada ją galima mokėti ir tuo pat metu investuoti.
REKLAMA
REKLAMA
Į Rygą ir atgal dviem – pigiau nei į Palangą? Štai kiek kainuoja 3 dienų kelionė
Į užsienį – pigiau nei į Lietuvos pajūrį? Skaičiuojant trijų naktų kelionės į Latviją išlaidas paaiškėjo, kad bent kai kur kainos buvo visai ne tokios, kokių galima tikėtis. Transporto kainos maloniai nustebino, tačiau jau atvykus pas kaimynus latvius piniginę gerokai labiau pravėrė visai kiti dalykai.
Rugpjūčio 5–8 dienomis Latvijoje praleidome tris naktis. Į Rygą vykome dviese, o kelionės datas padiktavo Calvin Harris koncertas.
Taip blogai dar nebuvo? „Sezono išgelbėti jau nepavyks“
Vienus verslus ši permaininga vasara smarkiai nuskriaudė, kitiems blogas oras net padėjo. Kai kuriems lietus reiškė beveik tuščią kalendorių rezervacijų prasme, o kiti tuo pat metu sulaukė daugiau klientų. Tačiau vien orais visko paaiškinti nepavyks – verslai pastebi ir kitų pokyčių žmonių elgesyje.
Baidarių nuomotojams oras gali nulemti beveik visą dienos uždarbį. Kai šilta ir saulėta, norinčiųjų plaukti gali būti daugiau nei pajėgiama priimti.
Maisto kainos: latviai atpigino, o lietuviai negali, kad užtektų pinigų išmokoms?
Nuo 2026 metų liepos 1-osios Latvijoje daliai būtiniausių maisto produktų pridėtinės vertės mokestis (PVM) sumažintas nuo 21 iki 12 proc. Atrodytų, kad bent šios prekės pas kaimynus turėtų kainuoti mažiau. Todėl naujienų portalas tv3.lt palygino tų pačių arba kuo panašesnių produktų kainas „Rimi“ parduotuvėse Lietuvoje ir Latvijoje.
Mažesnis PVM Latvijoje taikomas pienui, duonai, kiaušiniams ir šviežiai arba atšaldytai paukštienai.
REKLAMA
REKLAMA
Paaiškino, kiek pinigų iš tiesų reikia turėti „juodai dienai“: daugelis skaičiuoja klaidingai
Netikėtai sugedo automobilis, netekote darbo ar atsirado kitų nenumatytų išlaidų – tokiais atvejais gelbėti gali iš anksto sukauptos santaupos, vadinamoji finansinė pagalvė. Tačiau kiek pinigų iš tiesų reikėtų turėti „juodai dienai“?
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorė dr. Asta Klimavičienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ paaiškino, nuo ko priklauso reikalingas finansinės pagalvės dydis ir kokią klaidą žmonės daro bandydami jį apskaičiuoti.
Būti studentu – prabanga? Prašo ir 2 tūkst. eurų, kitaip gyventi net nepriims
Įstojus į universitetą ar kolegiją, laukia dar vienas ne ką lengvesnis išbandymas – rasti, kur gyventi. Naujienų portalas tv3.lt palygino, kiek studentui kainuoja gyventi vienam, dviese, nuomotis tik kambarį ar apsistoti bendrabutyje Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Būsto paieškos dar nesibaigia. Rugpjūčio 14–17 dienomis vyks antrasis papildomo priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas, o kvietimai studijuoti bus paskelbti rugpjūčio 20 dieną iki 10 valandos.
Elektrą pasigaminame patys, bet nieko nesutaupome: kada sąskaitos ims mažėti?
Lietuva per tris mėnesius pati pasigamino tiek elektros, kad jos užteko 94 proc. viso šalies poreikio – tokio rezultato nebuvo nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, kad kuo daugiau elektros pasigaminame patys, tuo mažiau už ją turėtume mokėti. Tačiau taip nėra.
Skaičiai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti prieštaringi. „Litgrid“ duomenimis, saulės elektrinių gamyba per metus išaugo 45 proc.
REKLAMA
REKLAMA
Žolinė šiemet šeštadienį: kam penktadienį darbas trumpės valanda, o kam mokės 2,5 karto daugiau?
Šiemet Žolinė išpuola šeštadienį, todėl įprastai pirmadieniais–penktadieniais dirbantys gyventojai papildomu laisvadieniu nepasidžiaugs. Tačiau šventės išvakarėse daugeliui priklausys viena valanda trumpesnė darbo diena. O tiems, kuriems teks dirbti per pačią Žolinę, turės būti mokama mažiausiai dvigubai, kai kuriais atvejais – ir 2,5 karto daugiau.
Rugpjūčio 15-oji Lietuvoje yra šventinė diena, tačiau šiemet ji sutampa su šeštadieniu.
Gyventojams – svarbūs pokyčiai: perpėja pasiruošti prekių ir paslaugų brangimui?
Darbdaviams, norintiems įdarbinti žmogų iš Europos Sąjungai nepriklausančios šalies, daugeliu atvejų gali tekti jam mokėti beveik 2,9 tūkst. eurų prieš mokesčius. Taip yra todėl, kad šių metų užsieniečių įdarbinimo kvota jau faktiškai išnaudota. Pramonininkai įspėja, kad dėl to įmonėms gali būti sunkiau rasti darbuotojų, o išaugusios išlaidos kai kuriais atvejais gali lemti ir didesnes prekių bei paslaugų kainas.
Apsimetė policijos pareigūnais ir įtikino parduoti butą: vos neliko ir be namų, ir be pinigų
Moteris galėjo likti ir be buto, ir be už jį gautų pinigų. Tariami policijos pareigūnai ją įtikino, kad jos bankas įveltas į nusikalstamą schemą, o jai priklausantis būstas jau pardavinėjamas. Esą vienintelis būdas apsaugoti savo turtą – pačiai kuo skubiau ir pigiau parduoti butą. Tad baimės apimta moteris pakluso sukčių nurodymams.
REKLAMA
REKLAMA
Banko pranešimu nepatikėjo ir neteko 9 tūkst. eurų: „Jeigu noriu, galiu juos išmėtyti ant žemės“
Net banko darbuotojų paklausta, ar jos neįtikino sukčiai, moteris savo sprendimu nė nesuabejojo. Ji jau buvo dalimis išgryninusi 8–9 tūkst. eurų ir ketino pasiimti visus sąskaitoje likusius pinigus.
Pastebėjus, kad moteris dalimis grynina dideles pinigų sumas, jos buvo paprašyta atvykti į banką ir paaiškinti, kam jų reikia. Darbuotojai mėgino ją perspėti, tačiau moteris tvirtino turinti teisę su savo pinigais elgtis taip, kaip nori, ir į kalbas nesileido.
Žada daugiau pinigų „į rankas“, bet vėliau teks primokėti: VMI įspėja dėl populiaraus susitarimo
Darbdavys siūlo vietoje darbo sutarties registruoti individualią veiklą, nes taip abiem pusėms liks daugiau pinigų? Iš pirmo žvilgsnio toks pasiūlymas gali atrodyti patrauklus. Tačiau pakeistas sutarties pavadinimas darbo santykių nepanaikina. Jeigu žmogus ir toliau dirba vienam vadovui, jo nustatytomis sąlygomis ir naudojasi įmonės suteiktomis priemonėmis, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gali vertinti ne dokumento pavadinimą, o tai, kaip darbas vyksta iš tikrųjų.
Vasarą galite užsidirbti 3 tūkst. eurų ir nemokėti mokesčių? Įvardijo svarbią sąlygą
Vasara daliai gyventojų tampa ne tik poilsio, bet ir papildomo uždarbio sezonu. Vieni parduoda pačių surinktas uogas, grybus ar vaistažoles, o kiti atsikrato namuose nebereikalingų daiktų. Tačiau ne visi žino, kad už pačių surinktas miško gėrybes per metus galima gauti iki 3 tūkst. eurų, nemokėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir šių pajamų nedeklaruoti.
Vis dėlto ne visada lengva suprasti, kada pavienis pardavimas jau laikomas veikla, kurią reikia įregistruoti.
REKLAMA
REKLAMA
Įspėja dėl verslo, kuris traukiasi iš Lietuvos: „Mokesčiai Lietuvoje jau yra per dideli“?
Finansų ministerija tikina, kad šiuo metu svarbiausias tikslas – stabiliai įgyvendinti jau priimtus mokestinius pakeitimus ir išlaikyti sistemos stabilumą. Tačiau ekonomistai nesutaria, ar toks atsargumas yra teisingas kelias. Vieni pabrėžia stabilumo svarbą investuotojams, kiti įspėja, kad per didelė mokestinė našta gali paskatinti verslą ir talentus ieškoti palankesnių sąlygų už Lietuvos ribų.
Naujas mokestis NT – neišvengiamas? „Lietuvai gali reikėti tam tikrų sprendimų“
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rekomendacijos Lietuvai atgaivino diskusijas ne tik apie naujus mokesčius, bet ir apie tai, ar valstybė pakankamai efektyviai surenka jau dabar galiojančius.
Vieni ekspertai ragina pirmiausiai mažinti šešėlį ir gerinti mokesčių administravimą, kiti pabrėžia, kad vien kontrolės nepakaks – būtina didinti gyventojų pasitikėjimą visa sistema.
Gyventojams – naujas ekonominis šokas? „Tą tikrai pajusime visi“
Artėjant rudeniui, ekonomistai vis dažniau kalba apie galimus iššūkius Europos ir Lietuvos ekonomikai.
Nors šiuo metu šalies ekonomika ir toliau auga, situaciją gali paveikti geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, energijos kainų svyravimai ir pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ekonominė padėtis.
Pastarosiomis savaitėmis tarptautinės institucijos ir ekonomistai vis daugiau dėmesio skiria galimoms konflikto Artimuosiuose Rytuose pasekmėms.
REKLAMA
REKLAMA
Būsto savininkams – naujas mokestis? „Tikslas yra apmokestinti turčius, o sumokės skurdžiai“
Nekilnojamojo turto (NT) kainoms Lietuvoje išliekant aukštoms, vis dažniau diskutuojama, kokios priemonės galėtų pagerinti būsto prieinamumą ir pristabdyti kainų augimą. Vienas iš siūlymų – papildomai apmokestinti investicinį būstą, tačiau dėl tokios iniciatyvos naudos ekspertų nuomonės išsiskiria.
Lietuvos bankas (LB) siūlo svarstyti didesnį investicinio būsto apmokestinimą, argumentuodamas, kad tai galėtų prisidėti prie tvaresnės būsto rinkos ir mažesnių kainų svyravimų.
Degalų branginimas tik miražas ir žalumo – nė kvapo? „Turėsite tik Lenkijai padovanotus sandorius“
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ragina Lietuvą peržiūrėti įvairias mokestines lengvatas, tarp jų – ir taikomas degalams. Tačiau ekonomistai sako, kad ankstesni sprendimai didinti dyzelino akcizą jau turėjo pasekmių. Anot jo, dalis sunkiojo transporto degalus pradėjo pilti Lenkijoje, o Lietuva prarado dalį sandorių ir pajamų.
Būsto pigimo laukiantiems lietuviams – šaltas dušas: „Tai yra neišvengiama“
Nors Aplinkos ministerija jau priėmė sprendimus, kurie turėtų mažinti dalį statybų kaštų, ekspertai ir toliau atsargiai vertina galimybes, kad būstas artimiausiu metu pastebimai pigs. Tam įtakos turi ne tik energinio efektyvumo reikalavimai, bet ir pasauliniai ekonominiai procesai, energetikos kainos bei statybinių medžiagų brangimas.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilnius TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto docentė dr.
REKLAMA
REKLAMA
Nauji pokyčiai statant namus: sienos plonės, bet kaina už būstą gyventojams didės?
Politikams vis garsiau kalbant apie demografinę krizę, gyventojų akys krypsta ir į dideles būsto kainas.
Esą tai – viena iš priežasčių, kodėl jauni žmonės delsia kurti šeimas ar susilaukti vaikų.
Lietuvių laukia pokyčiai – ruošia naujus reikalavimus būstui: „Didelis galvos skausmas visiem“
Europos Sąjungai keliant vis ambicingesnius klimato tikslus, keičiasi ir reikalavimai naujai statomiems pastatams. Ateityje jie turės būti mažiau taršūs, o dalis šiandien įprastų šildymo sprendimų gali likti praeityje.
Ką tai reikš gyventojams, nekilnojamojo turto vystytojams ir būsto kainoms, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Aplinkos ministerijos kancleris Povilas Poderskis.
Gyventojai nuo naujo mokesčio būstui nepabėgs? Lietuvai – pluoštas naujų siūlymų, ką daryti
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Lietuvai siūlo peržiūrėti mokesčių sistemą – plėsti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazę, mažinti kai kurias lengvatas ir didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą.
Tačiau ekonomistai pabrėžia, kad svarbiausia ne didesni mokesčiai, o kad pati ekonomika augtų sparčiau.
Taip pat jie atkreipia dėmesį, kad būtent NT mokestis Lietuvoje iki šiol išlieka viena jautriausių ir sunkiausiai iškomunikuojamų temų.
REKLAMA
REKLAMA
Tūkstančiai gyventojų duomenų – piktavalių rankose: ekspertas siunčia svarbią žinią
Iš Registrų centro pavogti tūkstančiai gyventojų duomenų, o piktavaliai, kaip įtariama, sistemoje galėjo veikti ne vieną mėnesį.
Ekspertai sako, kad ši istorija atskleidė rimtas saugumo spragas ir kelia klausimą, ar buvo padaryta viskas, kad tokio masto duomenų rinkimas būtų pastebėtas laiku.
Gyventojus įspėja apie didesnes sąskaitas: palies gyvenančius tokiuose būstuose
Nors naujai statomi pastatai jau šiandien atitinka aukštus energinio efektyvumo reikalavimus, didžiausias iššūkis išlieka senų ir nerenovuotų pastatų fondas. Būtent jis, ekspertų teigimu, lems, kaip greitai pavyks pasiekti Europos Sąjungos keliamus klimato tikslus ir kartu išlaikyti būstą prieinamą gyventojams.
Iš Teksaso atvykusi „Kibirkšties“ legionierė: „Net nežinojau, ar Lietuva yra šalis“
Lietuva amerikietei Japreece Dean ilgą laiką buvo visiškai nežinoma pasaulio vieta. Krepšininkė pripažino, kad prieš sulaukdama pasiūlymo žaisti Vilniuje net nebuvo tikra, ar apskritai žinojo, kad Lietuva yra šalis.
Šis interviu yra projekto „Women Who Play Away“ dalis, gimusio iš sporto žurnalistės Astos Žukaitės ir jos mokinės Kamilės Medekšaitės noro papasakoti istorijas, kurios dažnai lieka už stadionų ir arenų ribų.
REKLAMA
REKLAMA
Gyventojus privers palikti namus, kuriuos vėliau nugriaus? „Galima prieiti ir prie drastiškų priemonių“
Lietuva kol kas juda pagal numatytą planą įgyvendinant Europos Sąjungos keliamus energinio efektyvumo tikslus, didžiausias iššūkis išlieka seni ir nerenovuoti pastatai. Aplinkos ministerija perspėja, kad dalis jų ilgainiui gali tapti avarinės būklės, o gyventojams teks spręsti vis sudėtingesnius klausimus.
Po nutekintų gyventojų duomenų – naujas perspėjimas: „Kyla kitas klausimas“
Iš Registrų centro galimai nutekėjus šimtams tūkst. gyventojų duomenų, vis dažniau keliamas klausimas, kam tokia informacija galėjo būti naudinga.
Nors galutinių atsakymų kol kas nėra, ekspertai neatmeta, kad nutekinti duomenys ilgainiui gali atsidurti ne tik nusikalstamų grupuočių, bet ir priešiškų valstybių rankose.
Taip pat primenama, kad panašių duomenų nutekėjimo atvejų jau yra buvę ne vienas, tačiau klausimų, ar iš jų buvo pasimokyta, vis dar netrūksta.
Nutekėjus duomenims gyventojai daro 1 klaidą: ekspertas paaiškino, ko nereikėtų daryti
Po žinios apie galimai nutekėjusius Registrų centro duomenis daugelis gyventojų ėmė svarstyti, ar reikėtų skubiai keisti slaptažodžius, peržiūrėti savo paskyrų apsaugą ir imtis papildomų saugumo priemonių. Vis dėlto ekspertai ragina nepasiduoti panikai ir pabrėžia, kad svarbiausia šiuo metu tai ne aklai keisti visus slaptažodžius, o įvertinti savo internetinius įpročius bei galimas rizikas.
REKLAMA
REKLAMA
Nutekėjus duomenims gyventojai raginami neprarasti budrumo: didžiausias pavojus laukia vėliau
Po žinios apie iš Registrų centro, o vėliau ir iš E.Sveikatos nutekėjusius duomenis daugelis gyventojų svarsto, ką turėtų daryti dabar. Specialistai sako, kad galimybės pačiam žmogui apsisaugoti po tokio incidento yra ribotos, tačiau didžiausia klaida būtų prarasti budrumą. Anot jų, sukčiai gali pasinaudoti nutekėjusiais duomenimis ir mėginti įtikinti žmones atlikti papildomus veiksmus prisidengdami pagalba ar apsauga.
Pasitikrinkite sąskaitą: įspėja dėl paskolų svetimu vardu nutekėjus duomenims
Registrų centrui paskelbus, kokie duomenys galėjo būti nutekinti, o kokie liko neatskleisti, gyventojams kyla klausimas, kiek pavojinga yra tokia informacija. Tarp galimai nutekėjusių duomenų minimi vardai, pavardės, asmens kodai, gimimo datos ir nekilnojamojo turto (NT) duomenys. Ekspertai pabrėžia, kad vien asmens kodas dar nesuteikia galimybės atlikti visų veiksmų kito žmogaus vardu, tačiau nepaneigia, kad tai yra vienas svarbiausių aspektų, galintis gerokai palengvinti sukčių veiklą.
Po Registrų centro skandalo – svarbi teisininkės žinia: ar gyventojai gali tikėtis kompensacijų?
Iš Registrų centro galimai nutekėjus šimtams tūkst. gyventojų duomenų, klausimų kyla ne tik dėl paties incidento, bet ir dėl to, kada apie jį turėjo būti informuota visuomenė. Vieni svarsto, ar žmonės neturėjo apie tai sužinoti anksčiau, kiti pabrėžia, kad per anksti paviešinta informacija galėjo pakenkti vykdomam tyrimui. Tuo metu vis dažniau kalbama ir apie galimą kolektyvinį ieškinį bei kompensacijas nukentėjusiems gyventojams.
REKLAMA
REKLAMA
„Pirmiausia valdžios atstovai turėtų nustoti meluoti“: dronų ekspertas siunčia aiškią žinią
Po perspėjimų apie galimą oro pavojų viešojoje erdvėje pasigirdo gyventojų pasakojimų, kad kai kuriose ugdymo įstaigose informacija apie pavojų nebuvo perduota vaikams, siekiant nekelti panikos. Dronų ekspertas tokį elgesį vertina itin kritiškai. Anot jo, žmonės neturi teisės savarankiškai spręsti, ar grėsmė konkrečiai įstaigai yra reali, o valstybė pagaliau turi pripažinti esamas problemas ir imtis realių veiksmų.
Blogiausia, ką galite padaryti pavojaus metu: dronų ekspertas siunčia žinią gyventojams
Gyventojams sulaukus perspėjimų apie galimą oro pavojų, daliai jų kilo klausimų, kur slėptis tuo atveju, jeigu netoliese nėra slėptuvės arba ji nepasiekiama.
Dronų ekspertas Šarūnas Jasikevičius sako, kad svarbiausia vadovautis paprasta taisykle – bet kokia priedanga yra geriau negu jokios.
Apie tai ir daugiau naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja laidos „Praeities žvalgas“ vedėjas, dronų ekspertas Šarūnas Jasiukevičius.