Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) neseniai išplėtė elektros kainų palyginimo skaičiuoklę. Joje dabar vienoje vietoje galima matyti ir palyginti ne tik nepriklausomų tiekėjų pasiūlymus, bet ir visuomeninio tiekimo kainas.
Todėl naujienų portalas tv3.lt palygino tris skirtingus vartojimo atvejus – kai per mėnesį suvartojama 80, 250 ir 500 kilovatvalandžių (kWh) elektros. Būtent kWh parodo, kiek elektros suvartojama. T. y. kuo šis skaičius didesnis, tuo daugiau elektros sunaudota.
Taigi, patikrinome, kiek už tokį patį elektros kiekį per metus gali sumokėti skirtingus planus pasirinkę gyventojai. VERT patvirtino, kad toks palyginimas yra korektiškas. Tačiau norint iš tiesų palyginti tą patį su tuo pačiu, būtina išlaikyti viena sąlyga.
„Palyginimo principas yra korektiškas ir gali aiškiai parodyti, kiek skirtingą elektros energijos kiekį suvartojantiems namų ūkiams gali kainuoti skirtingi tiekimo planai. Svarbu, kad lyginant skirtingus pasiūlymus būtų taikomos vienodos sąlygos – pasirenkamas tas pats elektros persiuntimo planas ir laiko zonų skaičius“, – nurodo VERT.
Todėl visais atvejais lyginami vienos laiko zonos pasiūlymai, kurių elektros kaina fiksuojama 12 mėnesių. Skaičiavimai atlikti pagal 2026 metų rugpjūčio 20 dienos VERT skaičiuoklės duomenis.
Suvartojate nedaug? Už tą patį elektros kiekį – daugiau nei 150 eurų skirtumas
Pirmasis pavyzdys – namų ūkis, per mėnesį suvartojantis 80 kWh elektros, arba 960 kWh per metus. 80 kWh pasirinkome ne šiaip sau. Jei per mėnesį būtų suvartojama 100 kWh, per metus susidarytų 1200 kWh. O mažai elektros suvartojantys gyventojai visuomeniniu tiekimu gali naudotis tuomet, kai per metus suvartoja ne daugiau kaip 1000 kWh.
Pasirinkęs pigiausią tuo metu skaičiuoklėje buvusį nepriklausomo tiekėjo planą, gyventojas per metus už elektrą sumokėtų 294,24 euro. Pasirinkus brangiausią pasiūlymą, metinė suma jau siektų 384,6 euro. Taigi, elektros suvartojama lygiai tiek pat, tačiau vien dėl pasirinkto nepriklausomo tiekimo plano per metus susidaro 90,36 euro skirtumas.
Tačiau šiuo atveju gyventojas turi ir kitą pasirinkimą – visuomeninį elektros tiekimą. Juo šiuo metu gali naudotis mažai elektros suvartojantys gyventojai, per metus suvartojantys ne daugiau kaip 1000 kWh, taip pat pažeidžiami vartotojai.
Pastariesiems priskiriami teisę į piniginę socialinę paramą turintys gyventojai, asmenys su negalia, taip pat šalpos senatvės pensiją ar šalpos kompensaciją gaunantys žmonės.
Kadangi mūsų pavyzdyje per metus suvartojama 960 kWh elektros, šiam gyventojui toks pasirinkimas būtų galimas. VERT skaičiavimu, pasirinkus standartinį vienos laiko zonos visuomeninio tiekimo planą, kai elektros kaina visą parą yra vienoda, per metus už elektrą būtų sumokama 230,4 euro.
Tai yra 63,84 euro mažiau nei su pigiausiu lygintu nepriklausomo tiekėjo planu ir net 154,20 euro mažiau nei su brangiausiu. Taigi, net ir nedaug elektros suvartojančiam gyventojui verta pasitikrinti, kokį planą jis turi – už tokį patį elektros kiekį skirtumas per metus gali viršyti 150 eurų.
Suvartojate 250 kWh per mėnesį? Skirtumas – daugiau nei 100 eurų per metus
Antrasis pavyzdys – namų ūkis, per mėnesį suvartojantis 250 kWh, arba 3000 kWh elektros per metus. Pigiausias tuo metu lygintas nepriklausomo tiekėjo planas tokiam vartotojui per metus kainuotų 819,72 euro, o brangiausias – 921 eurą. Vadinasi, už tokį patį elektros kiekį per metus būtų sumokama 101,28 euro daugiau.
Toks gyventojas jau nepatenka į mažai elektros suvartojančių vartotojų grupę, todėl vien dėl suvartojamo kiekio visuomeniniu tiekimu naudotis negalėtų. Tačiau jeigu žmogus priklauso anksčiau minėtai pažeidžiamų vartotojų grupei, ši 1000 kWh riba jam netaikoma. Visuomeniniu tiekimu jis gali naudotis ir suvartodamas daugiau elektros.
Pažeidžiamiems vartotojams standartinio vienos laiko zonos plano tarifas šiame VERT skaičiavime siekė 0,2 euro už kWh. Tad 250 kWh per mėnesį suvartojantis žmogus per metus sumokėtų 600 eurų. Tai jau 219,72 euro mažiau nei pasirinkus pigiausią lygintą nepriklausomo tiekėjo planą ir net 321 euru mažiau nei pasirinkus brangiausią.
Tačiau svarbiausia tai, kad 600 eurų suma galioja ne kiekvienam 250 kWh per mėnesį suvartojančiam gyventojui. Tokia visuomeninio tiekimo kaina būtų taikoma tik pažeidžiamo vartotojo statusą turinčiam žmogui.
Suvartojate 500 kWh per mėnesį? Skirtumas – 270 eurų per metus
Didžiausią skirtumą galima matyti trečiame pavyzdyje, kai elektros suvartojama gerokai daugiau. Jeigu namų ūkis per mėnesį suvartoja 500 kWh elektros, per metus susidaro 6000 kWh.
Su pigiausiu lygintu nepriklausomo tiekėjo planu už tokį kiekį per metus būtų sumokama 1547,76 euro, o su brangiausiu – 1817,88 euro. Taigi, elektros suvartojama lygiai tiek pat, tačiau vien dėl pasirinkto nepriklausomo tiekimo plano per metus susidaro 270,12 euro skirtumas. Na, o tai – daugiau nei 22 eurai per mėnesį.
Jeigu toks žmogus turi pažeidžiamo vartotojo statusą, skirtumas būtų dar didesnis. Jam taikant 0,2 euro už kWh visuomeninio tiekimo tarifą, per metus už elektrą būtų sumokama 1200 eurų.
Tai būtų 347,76 euro mažiau nei su pigiausiu lygintu nepriklausomo tiekėjo planu ir net 617,88 euro mažiau nei su brangiausiu. Tačiau ši 1200 eurų suma galioja ne visiems 500 kWh per mėnesį suvartojantiems gyventojams. Tokia visuomeninio tiekimo kaina taikoma tik pažeidžiamo vartotojo statusą turinčiam žmogui.
Pigiausias planas nebūtinai bus geriausias
Vis dėlto vien pamačius mažesnę kainą skubėti keisti plano nereikėtų. VERT atkreipia dėmesį, kad itin svarbu pasižiūrėti ne tik į galutinę sumą, bet ir į tai, už ką bei kokiomis sąlygomis mokėsite.
Pirmiausia verta įvertinti, kiek elektros paprastai suvartojate, ar jos kaina bus fiksuota, ar keisis kartu su biržos kaina, kiek laiko fiksuota kaina galios ir ar reikės mokėti papildomą mėnesinį mokestį.
T. y., pasirinkus fiksuotos kainos planą, už vieną kWh elektros sutartą laiką mokama ta pati kaina. O pasirinkus su birža susietą planą, ši kaina keičiasi kartu su elektros kaina rinkoje – vienu metu ji gali būti mažesnė, kitu – didesnė.
Ne mažiau svarbūs ir paties žmogaus elektros vartojimo įpročiai. Pavyzdžiui, su biržos kaina susietas planas gali būti naudingesnis tam, kas gali daugiau elektros suvartoti tuo metu, kai ji pigesnė. Tačiau tuo pat metu reikia būti pasiruošusiam ir kainų svyravimams.
„Todėl vieno visiems vartotojams tinkamiausio elektros plano nėra – pasirinkimas priklauso ir nuo suvartojimo, ir nuo vartojimo įpročių bei gebėjimo juos planuoti bei keisti“, – pabrėžia VERT.
Taigi, vien tai, kad skaičiuoklėje vienas pasiūlymas atrodo pigiausias, dar nereiškia, kad būtent jis bus geriausias jums. Prieš keičiant planą verta pasižiūrėti ne tik į kainą, bet ir į jo sąlygas bei savo elektros vartojimo įpročius.
Plano seniai netikrinote? Už elektrą galite permokėti
Tiekėjų pasiūlymai nuolat keičiasi, todėl planas, kuris buvo palankus prieš metus ar dvejus, šiuo momentu jau nebūtinai bus toks pat geras.
VERT pataria savo planą ypač pasitikrinti tada, kai artėja kainos fiksavimo ar sutarties laikotarpio pabaiga. Tą padaryti verta ir pasikeitus jūsų pačių elektros vartojimui – pavyzdžiui, jeigu jos pradėjote suvartoti gerokai daugiau arba, priešingai, mažiau.
„Įprastai mažesnę paslaugų kainą tiekėjai siūlo vasaros periodu, tad tada yra tinkamas metas pasitikrinti turimą kainą ir pasikeisti planą“, – nurodo VERT.
Vadinasi, net jeigu dabartinė elektros sąskaita atrodo įprasta, tai dar nereiškia, kad už tokį patį elektros kiekį šiuo metu negalėtumėte mokėti mažiau.
VERT patvirtina, kad ilgą laiką savo plano neperžiūrintis žmogus iš tiesų gali permokėti.
„Gali būti, kad anksčiau sudarytos sutarties kaina konkrečiu metu bus didesnė nei pagal naujus pasiūlymus, todėl vartotojas, ilgą laiką neperžiūrėjęs savo plano, gali permokėti“, – įspėja VERT.
Na, o radus pigesnį variantą nereikia baimintis, kad už plano ar net tiekėjo pakeitimą teks papildomai susimokėti. VERT primena, kad vartotojai tai gali padaryti bet kada, o tiekėjas negali už tokį pakeitimą reikalauti papildomų mokesčių ar baudų.
