Apie pirmuosius pensijų reformos rezultatus ir tai, ką jie gali reikšti ateityje, ketvirtadienį pasakojo „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė, „NielsenIQ“ strateginės analitikos ir įžvalgų skyriaus vadovė Šiaurės Rytų Europai Edita Asakavičienė ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Dar prieš reformą 62 proc. gyventojų tikino galintys savarankiškai pasirūpinti savo pensijos kaupimu ir investicijomis. Tačiau per pirmojo pusmečio pasitraukimo bangas iš antrosios pensijų pakopos pasitraukė apie 45 proc. gyventojų. Maždaug pusė atsiėmusiųjų pinigus juos išleido arba išsigrynino, o investavo – mažiau nei 5 proc.
„Ir šiandien, deja, realybė yra kitokia. Matome per pirmo pusmečio pasitraukimo bangas, kad iš antros pakopos pasitraukusių yra apie 45 proc. Pusė pasitraukusiųjų ir atsiėmusių lėšas, jas išleido vartojimo arba išsigrynino. Ir mažiau negu 5 gyventojai iš 100 tas lėšas įdarbino kitur ar investavo“, – sakė „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė.
Padaugėjo ir žmonių, kurie papildomai pensijai apskritai niekur nekaupia – prieš reformą tokių buvo 34 proc., dabar – 56 proc. Tarp gaunančiųjų mažesnes nei 750 eurų pajamas nekaupia 71 proc., tarp 18–29 metų žmonių – 68 proc.
Tik 24 proc. apklaustųjų tiki, kad iš antrosios pakopos pasitraukę žmonės toliau kaups savarankiškai. Be to, tik 18 proc. mano, kad po reformos antroji pakopa tapo patrauklesnė.
Kiek reikia kaupti pensijai?
Tik 14 proc. apklaustųjų tiki, kad vien valstybės mokamos pensijos senatvėje pakaks, o ketvirtadalis apskritai nežino, kiek pinigų reikėtų sukaupti. I. Pigagienė pateikė paprastą pavyzdį – 50 tūkst. eurų santaupų, jas padalijus 20-čiai pensijos metų, reikštų tik kiek daugiau nei 200 eurų per mėnesį.
„Iš tiesų turime labai gerai įsivertinti, pasiskaičiuoti tai, kokią sumą turiu sukaupti, kad mano pajamos pensijoje būtų pakankamos“, – komentavo ji.
SEB skaičiavimu, norint pensijoje gauti apie 70 proc. buvusių pajamų, kaupimui reikėtų skirti apie 10 proc. pajamų. Kuo vėliau žmogus pradeda, tuo daugiau vėliau tenka atsidėti.
„Ir kaip ir investavime, tai pensijų kaupime svarbiausias elementas yra laikas. Ir labai svarbu, kad ir mažesnėmis sumomis pradėti nuo pirmo atlyginimo“, – įvardijo I. Pigagienė.
Ji atkreipė dėmesį ir į siūlymą naikinti valstybės skatinamąją įmoką. 59 proc. antrojoje pakopoje likusių žmonių nurodo, kad ši paskata jiems svarbi, todėl, ekspertės teigimu, jos atsisakius reikėtų spręsti, kaip žmones skatinti kaupti kitais būdais.
Kur lietuviai leidžia pinigus?
„NielsenIQ“ strateginės analitikos ir įžvalgų skyriaus vadovė Šiaurės Rytų Europai Edita Asakavičienė atkreipė dėmesį, kad lietuvių finansinės nuotaikos pagerėjo. Rugpjūtį vartotojų optimizmo indeksas siekė 97 punktus – 7 punktais daugiau nei balandį. Prie to, „NielsenIQ“ vertinimu, prisidėjo ir iš pensijų fondų atsiimti pinigai.
Tačiau papildomi pinigai nebūtinai nukeliavo į santaupas. Nors kainos augo, lietuviai daugiau pinigų leido gaiviesiems gėrimams, nemažėjo alkoholio kategorija, augo kosmetikos ir kūno priežiūros priemonių pardavimai.
E. Asakavičienė tai sieja su vadinamąja „lūpdažio ekonomika“ – kai vietoje didelio pirkinio žmogus renkasi mažą malonumą dabar.
„Lūpdažio ekonomika paprastai ekonomikoje pasireiškia tada, kai vartotojų finansinė būklė blogėja ir jie nori, jeigu negaliu savęs pasilepinti dideliais pirkiniais, tai lepinuosi kažkuo labai mažu ir šiandien, bet nors truputėlį“, – aiškino ji.
Tam įtakos gali turėti ir nesaugumas dėl ateities – 57 proc. gyventojų nesijaučia užtikrinti dėl savo asmeninės ekonominės ateities, o maždaug pusė dažnai patiria stresą.
„Kai esi nuolatiniame strese, grįžtame prie tų dalykų. Man sunku prisiruošti padaryti didelį darbą ir pagalvoti, kas bus už 10 metų. Aš noriu pasilepinti šiandien ir dabar, nes man yra labai sunku“, – sakė E. Asakavičienė.
Kokia bus „Sodros“ pensija?
Kol vieni šiuo metu leidžia atsiimtus pinigus, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas siūlo žiūrėti keliais dešimtmečiais į priekį.
2004 metais vyresni nei 64 metų žmonės sudarė apie 15 proc. Lietuvos gyventojų, dabar – 21 proc., o po maždaug 20 metų jų dalis, prognozuojama, sieks apie 29 proc.
„Tendencija yra akivaizdi ir to net su gimstamumu greitai nepakeisime. Na, tai gali pakeisti nebent imigracija. Ir ką tai reiškia, kad tiesiog vienam dirbančiam tų pensininkų daugės“, – pareiškė T. Povilauskas.
Tai svarbu todėl, kad dabartinių dirbančiųjų įmokomis mokamos dabartinių pensininkų pensijos. O Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) skaičiavimu, šiuo metu į darbo rinką ateinančio žmogaus, kuris papildomai nekaups, valstybinė pensija ateityje gali sudaryti vos apie 28 proc. iki pensijos gautų pajamų.
Valstybei taip pat reikės daugiau pinigų. T. Povilausko pristatytoje Valstybės kontrolės prognozėje iki 2050 metų išlaidos pensijoms padidėtų apie 2,5 proc. BVP.
„Iš kur mes atrasime tvarų finansavimo šaltinį? Gal ir atrastume, bet kiek tai kainuos visiems mums, na, tai yra sudėtinga. Ir vėlgi, jeigu mes to tvaraus šaltinio neatrasime, tai tiesiog auginsime skolą“, – rėžė ekonomistas.
Ką pensijų reforma reiškia „Sodrai“?
Per pirmuosius du pasitraukimo etapus „Sodros“ rezervą papildė apie 1,6 mlrd. eurų. Tačiau tuo pat metu „Sodra“ prisiėmė didesnius įsipareigojimus pasitraukusiems žmonėms – jiems atkurti pensijų apskaitos vienetai.
„Sodros“ rezervas pernai uždirbo apie 2 proc. grąžą, o pensijų apskaitos vieneto vertė, T. Povilausko teigimu, kitąmet didės apie 8,5 proc. Tai yra, gauti pinigai auga lėčiau nei būsimi „Sodros“ įsipareigojimai.
Vadinasi, „Sodros“ gauti pinigai auga lėčiau nei jos būsimi įsipareigojimai žmonėms. Būtent tai T. Povilauskas ir vadina besiplečiančiomis „žirklėmis“.
Pažvelgus į kitą medalio pusę, trumpuoju laikotarpiu reforma ekonomikai naudinga – atsiimtus pinigus leidžiantys žmonės didina vartojimą ir valstybė surenka daugiau mokesčių. Be to, už pasitraukusius žmones nebereikia mokėti valstybės skatinamosios įmokos.
Pasak T. Povilausko, pernai jai reikėjo beveik 300 mln. eurų, o po dabartinių pasitraukimų kitąmet biudžete gali atsilaisvinti bent apie 150 mln. eurų. Tačiau didesnės išlaidos pensijoms gali ateiti vėliau.
Ar didės pensinis amžius ir mokesčiai?
Jeigu ateityje pensijoms reikės gerokai daugiau pinigų, o papildomų pajamų neatsiras, T. Povilauskas įvardijo kelis galimus sprendimus – didesnius mokesčius, ilgesnį pensinį amžių, mažesnes kitas valstybės išlaidas arba didesnę imigraciją.
Tai nereiškia, kad kuris nors iš šių sprendimų jau numatytas. Ekonomistas šnekėjo apie pasirinkimus, kurių ateityje gali prireikti, jeigu pensijoms trūktų pinigų.
„Mes neišvengsime toliau tų klasikinių sprendimų, ką reikės daryti. Taip, arba didinti mokestinius tarifus, arba reikės didinti pensinį amžių, arba mažinti išlaidas kitas, arba, na, turėsime daugiau imigrantų“, – atviravo T. Povilauskas.
Vis dėlto, jo teigimu, dabartinius sprendimus dar galima keisti – pasitraukusieji gali pasirinkti kitą kaupimo būdą, o likusieji antrojoje pakopoje įvertinti, ar kaupia pakankamai.
„Atėjome, panašu, nepasiruošę, bet ne viskas prarasta. Taip, mes galime tą kursą kartoti“, – apibendrino T. Povilauskas.
